„Edeno sodas“ – viltys mūsų ateičiai?..

Televizijos kanalai plačiai paskleidė žinią, kad kino teatruose pradedamas demonstruoti naujas lietuviškas meninis filmas „Edeno sodas“, kuriame žiūrovų laukia susitikimas su daugeliu Lietuvos kino garsenybių. Jau pastebėta, kad filmas tarsi odė vyresniajai mūsų aktorių kartai ir nostalgiška režisieriaus Algimanto Puipos utopija – taip turėtų atrodyti ateities Lietuva…

Gargžduose turime moderniausią kino teatrą, tad galėsime vieni iš pirmųjų pažiūrėti šį filmą. Jame paliečiamos meilės, tikėjimo, gyvenimo gėrio ir prarasto laiko ilgesio temos. Kiekvienas filmo veikėjas senatvę bando išgyventi savaip: išėjimas yra tik šio pasaulio galutinio ir negailestingo įvertinimo būdas.

Samprotavimais, kaip senstant mokėti džiaugtis gyvenimu ir puoselėti viltis, su būsimais kino žiūrovais sutiko pasidalinti jau kuris laikas Šveicarijoje įsikūrusi rašytoja Janina Survilaitė, kurios knygų „Vila Edelveisas“ ir „Pašnekesiai su Helvecija“ siužetai tapo pagrindu šio lietuviško kino filmo scenarijui.

– Kai vieną gražią rugsėjo dieną svečiavausi Taujėnų dvare, kur vyko filmavimas, dvaro menės skendo prieb­landoje, tvenkiniai žydėjo margomis rudens spalvomis. Aplink tvyrojo praėjusio gyvenimo ilgesio dvelksmas… Stebėjau mano jaunystėje mylimų aktorių susitelkimą vaidybinės išraiškos stebuklui. Juk jeigu žiūrovai su širdingumo nuostatomis pasijaus suprantantys seną žmogų – kilnus filmo tikslas bus pasiektas. Viso filmo dar nesu mačiusi, bet žinau, kad jis palies reikšmingus dalykus, nes čia keliamos egzistencijos idėjos su skirtingais veikėjų santykiais į artėjančią gyvenimo baigtį, – kalbėjo J. Survilaitė.

Kodėl režisieriai savo filmui pasirinko būtent tokį siužetą ir tą autorę? Rašytoja dvidešimt metų dirbo milijonierių pensionate Šveicarijoje. Kartu stebėjo jų senatvės situacijas, įgeidžius ir nostalgijas, užrašė smagias frazes ir sentencijas. Taip gimė jos knygos. „Edeno sode“ senjorai kiekvienas individualiai išgyvena senatvės ūkanas ir prošvaistes. Beje, Edeno sodas – tai vieta, kur Dievas apgyvendino pirmuosius žmones Adomą ir Ievą, o kai šie nusidėjo, juos iš ten ištrėmė…

– Su užuojauta ir meile senam žmogui rašiau savo emigrantinius kūrinius. Tiesiog manau, kad ne rašytojas pasirenka kūrybos temas, o temos rašytoją. Labai apsidžiaugiau, kad vieni geriausių Lietuvos kinematografijos režisierių Algimantas Puipa ir prof. Janina Lapinskaitė to pagrindu ryžosi sukurti lietuvišką ilgametražį vaidybinį filmą. Neabejoju, jog vizualine kalba atsiskleis išeitys ir pasekmės filmo veikėjų gyvenimo „finišo tiesiojoje“, kai iš visų pusių švelniai paliečiamos seno žmogaus sielos jautriausios gelmės, – mintimis toliau dalijosi scenarijaus bendraautorė.

Filmuojant prireikia ir daugiau meninių interpretacijų. Ji neabejoja, jog viskas harmoningai suskambės, nes pagrindinius vaidmenis atlieka auksinis mūsų legendinių aktorių būrys: Juozas Budraitis, Vaiva Mainelytė, Gražina Balandytė, Vytautas Paukštė, Danutė Juronytė, Povilas Gaidys, Aldona Jodkaitė – visų nebevardijame.

– Manau, „Edeno sodui“ buvo skirta gimti kaip kūriniui, besipriešinančiam nejautriam pasauliui ir palikti gražių vilčių mūsų ateičiai. Kai pažangusis mokslas pasisotins naujos kartos stulbinančių atradimų ir išradimų, bus atsisukta į seną žmogų – senatvė susilauks visuomenės ir valstybės pagarbos. Žaviuosi režisierių ir atlikėjų tikėjimu ir iliuzijomis, – sako rašytoja J. Survilaitė.

Kalbėjosi Aldona VAREIKIENĖ