Ekspertai įvertino šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo priemones žemės ūkyje
Europos Žaliojo kurso iniciatyva dar pakankamai nauja, todėl tebevyksta intensyvios diskusijos, derinami įpareigojimai. Lietuva taip pat siekia įsigilinti, kokios inovacijos turi atsirasti ar kokias praktikas reikia plėtoti šalies žemės ūkio sektoriuje, kad jis ne tik sėkmingai įveiktų klimato kaitos iššūkius, bet ir prisidėtų prie jų sprendimo.
Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinasi, kad į atnaujinamą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKS) būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys.
Pirmuose dviejuose darbo grupės susitikimuose aptarta padėtis šalies žemės ūkio bei miškininkystės sektoriuose ir nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaita. Dabar eilė atėjo esamų ŠESD mažinimo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose priemonių vertinimui bei užsienio ekspertų įžvalgoms.
Esamų ŠESD mažinimo priemonių vertinimą darbo grupės nariams pristatė ir finansavimo šaltinius aptarė Aplinkos ministerijos konsultantai. Jie pateikė surinkt informaciją, kaip įgyvendinamos NEKS numatytos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės. 2019 metais patvirtintame NEKS plane dominavo investicinės priemonės ir kompensacijos už įsipareigojimų vykdymą. Iki šiol vienos sėkmingiausiai vykdytų priemonių buvo susijusios su neariminės žemdirbystės plėtra ir biodujų gamybos skatinimu. Konsultantai taip pat vertino priemones pagal įvairius kriterijus, tokius, kaip poveikis oro taršai, žiedinės ekonomikos plėtrai, ekonomikos konkurencingumui, darbo vietų skaičiui ir kt.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai ne tik supažindino su pradėtu vykdyti nauju projektu „Visų Lietuvos ekonomikos sektorių reforma klimato neutralumo link iki 2050 metų“, pristatė pirminius žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus tyrimo rezultatus, bet ir pasidalijo kitų šalių gerąja patirtimi.
Pasak EBPO ekspertų, dabar galiojančiame NEKS plane neužtenka priemonių, su kuriomis Lietuva pasiektų ŠESD mažinimo tikslus, todėl reikia naujų. ŠESD emisijos Lietuvos žemės ūkyje išlieka gana stabilios nuo 2005 metų, tačiau būtina pasiekti, kad iki 2030 metų jos sumažėtų 11 proc. Šių emisijų mažinimu taip pat siekiama prisidėti prie Lietuvos iškelto tikslo 2050 metais pasiekti šalies neutralumą klimatui.
EBPO projekto metu kartu dirbs įvairių sričių ekspertai, kurie pateiks savo vertinimus, bus remiamasi ir kitų šalių patirtimi, jų dekarbonizacijos strategijomis.
Kituose darbo grupės susitikimuose bus aptariami jau pateikti priemonių pasiūlymai. Planuojama pradėti nuo tvarių žemės dirbimo praktikų, emisijų iš dirvožemio mažinimo, anglies kaupimo dirvožemyje priemonių.
Visų pasiūlymų dekarbonizacijos priemonėms darbo grupė lauks iki kovo 31 d. Juos galima pateikti www.klimatokaita.lt/dekarbonizacija/pasiulymai.
Darbo grupės susitikime pristatytą informaciją galite rasti čia, pasirinkę „Žemės ūkis ir miškininkystė“ bei susitikimo datą – sausio 27 d.
Žemės ūkio ministerijos informacija
