Euro iššūkis – sąžiningumo išbandymas

16 metų gargždiškė Guoda (tikras vardas, pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) kasdien gauna 10 Lt dienpinigių. Už šią sumą ji sočiai papietauja „Vaivorykštės“ gimnazijos valgykloje ir dar sutaupo mėgstamiausiai picai bei apsilankymui pas kosmetologę. Artėjant euro įvedimo datai paauglė nerimauja, ar neištuštės piniginė ir neteks apriboti savo poreikių. „Tiesa, vietos verslininkai populiarina gerą verslo praktiką ir deklaruoja kainas perskaičiuosią sąžiningai. Pažiūrėsime, kaip bus…“ – svarsto Guoda.

Paauglė patikrino meniu

Kai su Guoda atsisėdame pasikalbėti Gargžduose įsikūrusioje kepyklėlėje-picerijoje „Ievos skanėstai“, maloniai nuteikia padavėjos žodžiai, jog čia viskas perskaičiuota sąžiningai. Mano pašnekovė suskubo patikrinti mėgstamiausios „Kasdieninės“ picos kainą litais ir euras. „Dabartinė kaina 14 Lt. Jei norite sužinoti, kiek bus eurų, reikia 14 padalinti iš euro kurso 3,4528. Išeina 4,05 eurų, tiek ir nurodyta meniu. Vadinasi, viskas gerai, galime užsisakyti“, – nusiramino Guoda.

Mergina papasakojo, kad su draugėmis picerijoje apsilanko kartą per mėnesį. „Iš tėvų papildomų pinigų neprašau, pavyksta susitaupyti iš dienpinigių. Vienas apsilankymas suplonina mano piniginę apie 20 Lt. Neįsivaizduoju picos be gaivaus kokteilio „Žydroji lagūna“. Jo kaina 4 Lt. Jei picerijoje viskas brangtų, tektų apsiriboti kebabais prie turgaus. Būtų išties gaila. Žinau viena, kad tėvai man daugiau pinigų neduos – verčiasi iš paskutiniųjų, o dar turiu jaunesnį brolį… Tikiuosi, euras nepadarys meškos paslaugos“, – viliasi paauglė.

Verslininkams papildomos išlaidos

Vėliau susisiekus su „Ievos skanėstų“, kurie priklauso UAB „Gerduva“, šeimininke Loreta Mazaliene, ši patikino, jog dėl valiutos pasikeitimo kainos nekils: „Pikta, kai žmonės kalba, esą euro įvedimas verslininkams atneš pelną. Priešingai, mums tai nuostolinga. Turime perprogramuoti kasos aparatus, kompiuterines sistemas. Kadangi dabar ši paslauga itin populiari, tokio pobūdžio darbai kainuoja nemažai. Be to, dalį kasos aparatų teks pakeisti naujais, nes senieji nebetinkami dirbti pagal naują programą. Reikia papildomos tiek darbo jėgos, tiek finansų“, – tvirtino L. Mazalienė,

UAB „Gerduva“ yra prisijungusi prie geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. Anot L. Mazalienės, jei dalis gaminių ateityje pabrangs, tai tik dėl objektyvių priežasčių: „Pavyzdžiui, maisto pramonėje riešutų kaina išaugo kone dvigubai. Tai neišvengiamai gali lemti kai kurių produktų kainų didėjimą.“

Neprisijungė dėl laiko stokos

Dar vienas Guodos išlaidų šaltinis – kosmetologės paslaugos. „Kaip ir daugelis paauglių, turiu odos problemų, man būtina atlikti veido valymą bent kartą per 3 mėnesius“, – trumpai paaiškino mergina. Gargžduose veikiančiame grožio salone „Venera“ kosmetologės Simonos Andriejauskienės atliekama veido valymo procedūra kainuoja 80 Lt. Vadinasi, po Naujųjų metų turėtų būti 23,17 eurų. „Tikiuosi, kaina nebus didesnė. Kitu atveju spuogų plantacijas teks naikinti namų sąlygomis. To tikrai nenorėčiau. Juolab kad visi žinome, kokios gali būti pasekmės. O mano mama yra vyresnės kartos žmogus, pati turbūt niekada nesilankė pas kosmetologę ir iki šiol mano, kad tai jaunimo pramanas. Jos nuomone, reikėtų atsisakyti šokoladų, ir odos problemos išgaruotų. Tačiau tai pasakos…“ – ironizavo Guoda.

Kosmetologė S. Andriejauskienė teigė, jog paauglės nerimas neturi pagrindo: „Euras tikrai nebus pretekstas didinti kainas. Mūsų salonas nėra prisijungęs prie Geros verslo praktikos memorandumo, tačiau tik dėl laiko stokos. Taikome lygiai tuos pačius darbo principus, kurie nurodyti memorandume: sąžiningumo, atsakingumo, skaidrumo, paslaugumo, bendruomeniškumo.“ Kosmetologė užsiminė pastebinti, jog 30–40 proc. jos klientų akylai analizuoja kainoraštį, tikrina, ar litai yra teisingai perskaičiuoti į eurus. „Sausis turbūt bus žymiai „tuštesnis“ mėnuo, nes grožio procedūros nėra pirmo būtinumo prekė. Žmonėms reikės laiko priprasti prie euro“, – įsitikinusi kosmetologė.

Pirkėjai graibsto pinigines

Kepyklėlėje-picerijoje Guoda, dėdamasi grąžą, prasitarė, kad dar viena prekė, kurios tikrai reikės įvedus eurą, – piniginė. „Dabartinė bus per maža. Rašysiu laišką Kalėdų Seneliui, kad po eglute padėtų“, – šypsodamasi sakė pašnekovė ir pasiūlė užsukti pasižvalgyti piniginių į Gargždų centre įsikūrusią UAB „Vebringa“. Pastarosios bendrovės viena iš savininkių Birutė Papievienė patvirtino, kad piniginių populiarumas išties šoktelėjo: „Tai lemia dvi priežastys: viena vertus, artėja didžiausios metų šventės, kita vertus – bus įvedamas euras, kurio kupiūros yra šiek tiek didesnės.“ Didžiausio lietuviško banknoto – 500 Lt – matmenys yra 145×70 mm, o 500 eurų – 160×82 mm, tad skirtumas išties nemažas.

Pasak B. Papievienės, kainos „Vebringoje“ dėl euro tikrai nedidės: „Prisijungėme prie Geros verslo praktikos memorandumo, norime parodyti klientams, kad vadovaujamės sąžiningumo principu.“ Guoda šypteli: „Kalėdų Senelis įpirks piniginę.“

Įdomu

• Sąžiningo kainų perskaičiavimo iniciatyva, įgyvendinama euro įvedimui besirengiančiose šalyse, Lietuvoje susilaukė žymiai didesnio populiarumo nei Estijoje ir Latvijoje.
• Prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo kviečiami prisijungti ne tik verslo subjektai, bet ir savivaldybės, mokslo ir studijų institucijos bei jų asociacijos.
• Tinklalapio www.euras.lt duomenimis, dar vakar prie memorandumo iš viso buvo prisijungę 4 263; prekybos ir paslaugų teikimo vietos – 12 344.
• Klaipėdos rajone yra 39 įmonės ir įstaigos, prisijungusios prie memorandumo (Klaipėdos mieste – 214).
• Įvertinus atskirose savivaldybėse veikiančių įmonių skaičių, pagal verslo aktyvumą jungiantis prie memorandumo Klaipėdos rajonas užima maždaug 45–50 poziciją tarp visų savivaldybių. „Dalyvaujančių Klaipėdos rajono įmonių skaičius yra labai menkas“, – apibendrino LR Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė.

KOMENTARAS

• Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas DARGIS: „Diskusijos dėl euro yra bergždžios, nes po metų mes jų net nebeatsiminsime. Kaip vertinu iniciatyvą, skatinančią verslininkus prisijungti prie geros verslo praktikos memorandumo ir patvirtinti sąžiningo kainų perskaičiavimo principą? Protingas žmogus elgiasi ekonomiškai. Kainą visada nustato, atsižvelgdamas į rinkos ekonomiką. Jei metų pradžioje parduodavome po 300 butų per mėnesį, natūralu, kad kaina kilo. O nuo metų vidurio viskas pradėjo važiuoti žemyn – kartu ir kaina. Iki 2008 m. uždirbtas pelnas mums leido išsilaikyti per sunkiausius krizės metus, nors netekome 54 mln. Lt. Žinoma, atsiras verslininkų, kurie bandys daryti įvairius fokusus, įvedant eurą, tačiau, kaip jau minėjau, viską koreguoja pati rinka.“