Filosofas A. Jokubaitis: „Tai, kad esame savo valstybę turinti tauta, yra didžiausias mūsų laimėjimas“
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Etnokultūros centras Doviluose pasitiko su naujuoju pavadinimu – Klaipėdos rajono etninės kultūros centras. Taip pat atnaujinta jo salės siena maloniai nustebino lankytojus: dabar į kultūros renginių dalyvių gausą iš didžiulės fotografijos žvelgia Vasario 16-osios Akto signatarai.
Klaipėdos rajono etninės kultūros centras kartu su doviliškiais paminėti vieną svarbiausių valstybės datų pakvietė Gargždų miesto garbės pilietį, filosofą, Vilniaus universiteto profesorių, dr. Alvydą Jokubaitį. Jo daugiau nei valandą trukusi paskaita „Lietuva kaip tautinė valstybė“ sulaukė didžiulio auditorijos susidomėjimo. Gaila, nebeliko laiko diskusijoms, mat dar buvo numatyta ir meninė programa.
Pasak dr. A. Jokubaičio, visuomenės susižavėjimas LDK istorija neturi užtemdyti fakto, kad Lietuvos tautinė valstybė yra XIX amžiaus kovų kūrinys. Šiame amžiuje į vieną buvo sulydyti du iš pirmo žvilgsnio skirtingi dalykai – tauta ir valstybė. Lietuviai XIX a. ir XX a. pradžioje aiškiai pasakė, kad yra ne tik liaudis, bet ir tauta.
„XIX amžiaus Lietuvos kultūrinio ir politinio elito istorija neįsivaizduojama be Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus. Valančiaus pastoracinė ir šviečiamoji veikla pakeitė Lietuvos kultūrinio tapatumo suvokimą“, – akcentavo dr. A. Jokubaitis.
M. Valančius niekada nekalbėjo apie nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tačiau jo veikla tapo pagrindiniu veiksniu šiai valstybei atsirasti. Valančiaus Žemaičių vyskupystė buvo vienintelė institucija, nuoširdžiai besirūpinanti valstiečių kultūrinio tapatumo reikalais. Pats kilęs iš valstiečių ir su jais kalbėjęs jų gimtąja kalba, Valančius gynė jų politines teises. Jis pirmasis moderniąją, iš valstiečių kilusią lietuvių tautą įstatė į naujas kultūrinio gyvenimo vėžes.
Tautinė valstybė pasirodė esanti nelengvas išbandymas: privaloma galvoti apie savo tautos kultūros formavimą ir piliečių moralinio bei politinio ugdymo reikalus. Pagal tautinės valstybės idėją politinė nepriklausomybė turėjo tarnauti žmogaus ugdymui.
Pasak dr. A. Jokubaičio, tarp daugybės dabartinį lietuvių susvetimėjimą savo valstybei sąlygojančių veiksnių galima nurodyti moralinės savivokos permainas: individas iškeliamas aukščiau už visuomenę, žmogaus teisės aukščiau už gėrį, individuali nauda aukščiau už bendrąjį gėrį, ekonomika aukščiau už dvasią, formalios taisyklės ir procedūros aukščiau už asmens savivoką ir bendruomenės tapatumą.
„Jeigu neturėtume tarpukario Lietuvos, nesuprastume kultūrinės tautinės valstybės prasmės“, – sakė dr. A. Jokubaitis. Jis retoriškai samprotavo: „Šiandien reikia užduoti sunkų ir skaudų klausimą – ar Lietuvos valstybė susitvarko su kultūriniais iššūkiais? Ar tautinė valstybė neatitrūko nuo ją įkvėpusios kultūros filosofijos ir šiuo metu nepradėjo bendradarbiauti su jos prasmę naikinančiomis kultūros sampratomis? Mes toliau gyvename tautinėje valstybėje, tačiau vis labiau bijome užuominų apie tautinę kultūrą. Dar blogiau, mes gyvename valstybėje, kuri vis labiau vengia užuominų apie kultūrą.“
Klaipėdos rajono etninės kultūros centro direktorius Jonas Tilvikas vylėsi, kad dr. A. Jokubaitis skaitytą pranešimą padovanos Etninės kultūros centro archyvui. Beje, paskaita buvo tiesiogiai transliuojama, ją galima išklausyti „YouTube“ kanale.
Po dr. A. Jokubaičio paskaitos Valstybės atkūrimo dienos šventės dalyvius į literatūrinę muzikinę kompoziciją „Pašauktasis“ apie Vincą Kudirką pakvietė LMS narė, aktorė, režisierė, scenarijaus autorė Virginija Kochanskytė. V. Kudirkos kūrinius fortepijonui atliko Inga Maknavičienė.
Programoje „Pašauktasis. Dedikacija Vincui Kudirkai“ pristatoma V. Kudirkos kūryba bei veikla, kuri darė įtaką ne tik meno raidai, bet ir žmonių apsisprendimams. Literatūra, muzikos kūryba, kamerinis muzikavimas draugijoje buvo jo sielos atgaiva ir bendravimo džiaugsmas.
Literatūrinis scenarijus sukurtas remiantis V. Kudirkos, Tautiškos giesmės autoriaus, kūrybiniu palikimu: poezija, proza, satyra, publicistika, amžininkų prisiminimais, laiškais, autobiografinėmis žiniomis, literatūrologų ir istorikų (A. Zalatorius, V. Kavolis, M. Šidlauskas) knygomis. Atskleidžiamas šiuolaikiškas, gyvybingas, aktualus V. Kudirkos portretas, keliaujama rašytojo kūrybos ir gyvenimo keliu. Programa atliepia XIX a. madingam ir V. Kudirkos mėgstamam literatūriniam – muzikiniam salonui. Pasakojimas dialogu suteikė žiūrovams ne tik daug pakilių minčių, jausmų, emocijų, bet buvo ir paveikus, žadinantis kiekvieno kūrybines galias, suteikiantis pasitikėjimą savo jėgomis, duodantis viltį, auginantis meilę artimui ir Tėvynei, lietuvį lietuvyje žadinantis.
Vita VITAITĖ
Autorės nuotr.
