Fizinis aktyvumas – skydas nuo sunkių ligų

Klaipėdos rajone daugėja sportuojančių, mėgstančių mankštintis ir judėti žmonių, tačiau daugeliui fizinio aktyvumo dar stinga. Pasak ekspertų, žmonėms daugiau judėti pritrūksta motyvacijos, susiformavusio įpročio, dažniau sportuoti nusiteikusios bendruomenės, fizinį aktyvumą skatinančios infrastruktūros.

Ilgina gyvenimą

Fizinio aktyvumo svarbą nusako Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktų tyrimų rezultatai: fizinis pasyvumas siejamas su 12,2 proc. visų Europos regiono pirmalaikių mirčių ir yra pagrindinis veiksnys, lemiantis 21–25 proc. krūties ir storosios žarnos vėžio, 27 proc. II tipo diabeto ir 30 proc. išeminės širdies ligos atvejų.

Įrodyta, kad tarp fizinio aktyvumo ir naudos sveikatai egzistuoja tiesioginis „dozė-atsakas“ ryšys, t. y. nauda sveikatai didėja, augant fizinio aktyvumo dažniui ir intensyvumui. Jei fizinio aktyvumo trukmė per dieną pailgėtų iki 1 valandos – pirmalaikio mirtingumo dėl visų priežasčių rizika sumažėtų net iki 24 proc. Taip pat moksliniai tyrimai rodo, jog fizinis aktyvumas veiksmingai mažina nuovargį, gerina dėmesio koncentraciją, mažina streso riziką ir didina pasitikėjimą savimi.

Vyrai sportuoja dažniau

Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų gyvensenos tyrimų duomenys rodo, jog apie 30 proc. respondentų subjektyviai savo fizinį pajėgumą vertino kaip gana gerą ir 9,2 proc. – kaip labai gerą. Kaip labai gerą fizinį pajėgumą vertino 14,3 proc. vyrų ir tik 5,7 proc. moterų. Gyventojų, kurie mažiausiai 4 kartus per savaitę mankštinasi ir sportuoja, padaugėjo nuo 22 proc. (2007 m.) iki 40 proc. (2014 m.). Trečdalis apklausoje dalyvavusių respondentų – 31,8 proc. – sėdėdami per įprastinę darbo dieną praleidžia 6 valandas. 18,1 proc. tiriamųjų sėdėdami praleidžia net 12 valandų per dieną. Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis, stebimi netolygumai tarp lyčių: žymiai daugiau vyrų (net apie trečdalį apklaustųjų) sportuoja kasdien, o tuo tarpu kasdien sportuoja tik 11,2 proc. tirtų moterų, 4–6 kartus per savaitę mankštinasi penktadalis apklaustų vyrų ir 22 proc. tirtų moterų. Kasdien sportuojančių berniukų taip pat yra beveik dvigubai daugiau nei mergaičių (44,6 ir 24,1 proc.). Pažymėtina, kad viršsvorį turinčių vyrų yra 1,7 karto daugiau nei moterų. Skirstant pagal amžiaus grupes – daugiausiai, net 44,4 proc., 55–64 metų amžiaus respondentų mankštinasi kasdien. Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Laimos Kaveckienės teigimu, vietos savivaldai nepriklausomi ekspertai yra pateikę moksliškai pagrįstas rekomendacijos. Viena jų – rekomenduojama šeimos gydytojams, kitiems specialistams teikti gyventojams individualias elgesio keitimo konsultacijas. Šiuo metu kaip tik vyksta tokie mokymai visuomenės sveikatos biuro specialistams. Taip pat, anot ekspertų, svarbu vykdyti fizinio aktyvumo programas bendruomenėse, bendradarbiauti su kitais sektoriais, plėtoti fiziniam aktyvumui tinkamą infrastruktūrą.

Sportuoti tampa madinga

Pernai kūno kultūros ir sporto plėtros programos įgyvendinimui skirta 334 559 eurų. Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė (darbui su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), bendruomenėmis bei kūno kultūros ir sporto reikalų koordinatorė) Liudmila Juknienė teigia, jog nacionaliniu lygiu šios lėšos nėra didelės, nes apima ne tik sporto įstaigų, bet ir bendruomenių, NVO sektorių. Klaipėdos rajone veikia dvi biudžetinės įstaigos – Sporto centras (kultivuojamos 5 sporto šakos ir įgyvendinama plėtotė „Sportas visiems“, sporto renginiuose pernai dalyvavo apie 2 000 žmonių) ir Gargždų sporto mokykla (kultivuojama 13 sporto šakų, ugdoma 420 vaikų iki 18 metų), viešosios įstaigos „Gargždų futbolas“ (sportuoja apie 400 vaikų, yra profesionalios vyrų ir moterų futbolo komandos, organizuojamos varžybos) bei buriavimo sporto mokykla „Žeimys“ Drevernoje (iš rajono sportuoja 12 vaikų). Pirmosioms trims įstaigoms atitenka didžioji iš biudžeto skiriamų lėšų dalis. Gi sporto mėgėjų klubai, bend­ruomenės kasmet dalyvauja kūno kultūros ir sporto finansavimo konkurse, kuriame gali pretenduoti į paramą pagal 4 kryptis: sportininkų stipendijoms, varžyboms, treniruotėms, fizinio aktyvumo programoms įgyvendinti ir kt. Šiam konkursui kasmet skiriama apie 23 tūkst. eurų, iš jų fiziniam aktyvumui skatinti tenka 13 tūkst. eurų.

„Palyginti tai gana nedidelė suma. Svarbu tai, jog turime orientuotis į reguliarų sportavimą, sportinę veiklą, o ne labiau į sporto šventes, kitus renginius, kaip yra dabar“, – įsitikinusi rajono kūno kultūros ir sporto koordinatorė L. Juknienė.

Bendruomenės vis aktyvesnės

Pasak specialistės, esamą situaciją pagerintų planuojama parengti fizinio aktyvumo skatinimo programa. Būtų atsisakoma konkursinių grupių, o paraiškų teikėjai vadovautųsi ekspertų rekomendacijomis. Šia programa būtų siekiama suteikti daugiau galimybių bendruomenėms fiziškai aktyviai leisti laisvalaikį ir stiprinti sveikatą, siūlant joms įvairių – pilateso, aerobikos, lauko ir stalo teniso – fizinio aktyvumo užsiėmimų ir sportinės veiklos (krepšinio, tinklinio ir kt. treniruočių) pasirinkimą. Teikiamas projektas turės garantuoti ne mažiau kaip 1 fizinio aktyvumo užsiėmimo vykdymą per savaitę, ne mažiau kaip 45 min. trukmę vienam užsiėmimui, ne mažiau kaip 6 užsiėmimų organizavimą.

„Turime aiškiai bendruomenei pasiųsti žinutę: „Sportuoti – madinga ir naudinga“. Kažkada iš vaikštančių su šiaurietiškomis lazdomis buvo šaipomasi: „O kur jūsų slidės?“ Dabar tai jau tapo norma. Tokiu pat įprastu dalyku turi tapti ir gyventojų fizinis aktyvumas – turi atsirasti daugiau masinių kūno kultūros renginių, reguliaraus sporto vaikų vasaros stovyklų, labiau sportuojančių bendruomenių, kurių, reikia pasidžiaugti, turime jau ne vieną. Vien tik pagyrimų už aktyvią sportinę veiklą nusipelno Jakų bendruomenės centras, „Daukšaičių pušynėlio“, „Smilgynų ir kaimynų“, Dauparų bendruomenės. Džiugina ir pačių gyventojų savarankiškos iniciatyvos. Antai gargždiškiai aktyviai sportuoja ne tik vasarą, bet ir žiemą (mankštos slėnyje, miesto stadione, ledo čiuožykla ir kt.). Aišku, visose šiose veiklose dalyvauja ne tiek daug žmonių, kiek norėtųsi“,– sakė L. Juknienė.

Pernai iš viso sporto klubuose, sporto viešosiose įstaigose, švietimo padalinyje sportavo 2 050 gyventojų. Panašus skaičius laikėsi ir ankstesniais metais.

Sujudo ir neįgalieji

Viena iš naujovių šiemet –numatyta organizuoti neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto veiklą kaip neįgaliųjų socialinės integracijos priemonę. Tam iš Neįgaliųjų reikalų departamento ir Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto skirta 6 660 eurų. Iš viso paslaugas iš projektą laimėjusio uostamiesčio sporto klubo „Šansas“ gaus 15 neįgalių rajono gyventojų. „Anksčiau rajono neįgalių žmonių organizacijos nebuvo pateikusios nė vienos paraiškos dėl sportinės veiklos, nes, matyt, turėjo kitų prioritetų, neteikė tam reikšmės. Tačiau judėti, sportuoti sveika visiems be išimčių“, – sakė rajono kūno kultūros ir sporto reikalų koordinatorė L. Juknienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių