Fotografijose – iš tamsos išplėštų bažnyčių magija

Fotografas E. Lisovoj: „Mes labai atsakingai fotografuojame Lietuvoje veikiančias bažnyčias. Mus motyvuoja atrandami įdomūs sakraliniai pastatai.“

Fotografo mėgėjo Egidijaus Lisovoj sumanymas visuose regionuose nufotografuoti naktį šviečiančias bažnyčias – išskirtinis bandymas. Praėjusį rudenį pradėjęs važinėti į naktines fotosesijas jis įamžino apie 280 bažnyčių, dar yra daugiau nei tūkstantis. „Siekiu jas meniškai atspindėti naktyje“, – atskleidė fotografas.
Įkvėpė Kretingalės maldos namai
Nieko nuostabaus, kad Lietuvos bažnyčios atsidūrė menininkų akiratyje – įvairiais rakursais stengiamasi jas atskleisti. Fotografai, ne tik profesionalai, fotografuoja fasadą, vidų. Tačiau fotografas mėgėjas E. Lisovoj įsitikinęs, kad naktį apšviestų bažnyčių dar niekas fotografijose neįamžino. „Gal tai mano pirmasis bandymas fotografuoti iš tamsos glėbio išplėštus sakralinius pastatus, – šypsojosi fotografas. – Dieną visi mato, kaip jie atrodo, o naktį įgyja kitokį pavidalą, skleidžia kitokią emociją. Man labai patinka fotografuoti naktį, kai pro kryžių sušmėžuoja mėnulis. Pajuokauju, o jei Drakula praskristų… Nenuobodu!“
Egidijui svarbu pagauti tą magiją, kurią sukuria fotografija. Iki šiol jis fotografavo viską – nuo gamtos iki renginių, savo krypties neturėjo. Bet vieną vėlyvą lapkričio vakarą, kai išėjo iš Kretingalės kultūros centro, kur dirba garso ir šviesų operatoriumi, akį patraukė apšviesta, įdomiai atrodanti miestelio bažnyčia. Ją pirmąją ir nufotografavo. Po to važiuodamas per Jokūbavą ir pastebėjęs iš tamsos išnirusią bažnyčią – mūrinę, aukštoką, irgi nufotografavo. „Pamačiau, kad tamsoje jos gražiai atrodo, ir sukirbėjo mintis naktį apšviestas nufotografuoti visas Lietuvos bažnyčias“, – neįprasto projekto atsiradimą atskleidė E. Lisovoj.
Naktinės fotosesijos
Praėjusio rudens vakarą su asistente Martyna Rudelyte, būsima žmona, Egidijus susiruošė į pirmąją fotosesiją. Šilutės rajone naktį apsukę apie 200 km, apšviestas rado tik penkias bažnyčias. Jie suprato, kad reikia vežtis savo prožektorius, tačiau paaiškėjo, jog vienu, kad ir galingu, sakralinio pastato tinkamai neapšviesi – geros fotografijos nesitikėk. Teko įsigyti dar kelis specialius šviestuvus, kad apšviestų bažnyčias, netgi ten, kur įrengtas apšvietimas. E. Lisovoj pastebėjo, kad apšviesta tik apie 30 proc. bažnyčių. „Yra neprižiūrimų – perdegusios lemputės, jos kabo ant nulūžusio laido, – apgailestavo fotografas. – Randi apšviestą bažnyčią, bet prieš vidurnaktį apšvietimas išjungiamas. Iš taupumo, bet tai tikriausiai verslo apgaulės pasekmė: administratoriui paprašius, įmonė įrengia apšvietimą su brangiomis lempomis, ryjančiomis daug elektros energijos. Galima rasti racionalesnių sprendimų – įrengti pigesnį, taupesnį apšvietimą, kad vienintelis miestelio ar kaimo akcentas – bažnyčia, traukos centras, būtų apšviestas visą naktį.“
Klaipėdos krašte kai kurias bažnyčias fotografavo po kelis kartus. Naktį bažnyčias įamžino ne tik Klaipėdos, bet ir Tauragės, Telšių, Šiaulių apskrityse – iš viso 280, bet dar yra daugiau nei tūkstantis. E. Lisovoj fotografuoja vyskupijose veikiančias tradicinių religinių bendruomenių – katalikų ir liuteronų bažnyčias, o koplyčių – ne. Nuotraukas deda į feisbuko platformą. „Kažkam nepatiko, kaip aš fotografuoju, tai parašė: „Ko norėti – juk rusas.“ Ne, aš ne rusas – mano šaknys ukrainietiškos: mano senelis, tikras ukrainietis, po Antrojo pasaulinio karo atvyko į Lietuvą, vedė lietuvę. Mano tėvas gimęs Lietuvoje, aš taip pat. Taigi tik mano pavardė tokia – manyje yra ukrainietiškų genų. Esu principingas: kol rusai kareiviškais batais tryps mano prosenelių žemę, nefotografuosiu pravoslavų bažnyčių“, – dėstė E. Lisovoj.

M. Rudelytė – didžiausia pagalbininkė, taip pat užsidegusi šiuo projektu.


Įamžinti architektūrinį grožį
„Aš nesu religingas žmogus: bažnyčia man – architektūriniu požiūriu įdomus pastatas. Tai – kultūros paveldo objektai, vieni iš nedaugelio Lietuvoje, kuriais galima pasigrožėti. Stebiesi, kaip anuomet žmonės, neturėdami technikos, galėjo juos pastatyti, kiek jėgų, energijos, lėšų šiuose įdėta. Dabar nestato įdomių pastatų. Nuvylė naujų bažnyčių architektūriniai sprendimai. Važiuodamas Klaipėdos rajone pro naujus gyvenamųjų namų kvartalus, baisiuosi sandėliukus primenančiais pastatais. Suprantama – norėta pastatyti pigiau, bet ką autentiško paliksime būsimoms kartoms?“ – apgailestavo Egidijus. Bet jis pastebėjo, jog Klaipėdos krašte daug įdomių raudonų plytų, įdomiai sumūrytų, išskirtinės architektūros liuteronų maldos namų, Žemaitijoje – medinių. Fotografą nustebino, kad kai kurios pastatytos be vinių. Ypač jo dėmesį patraukė senoji Platelių bažnyčia.
Fotografas prisipažino, jog nėra paprasta naktį padaryti gražų bažnyčios vaizdą – ieško įvairių rakursų, kad įamžintų architektūrinį grožį, bet dažniausiai fotografuoja paradinę pusę, stengiasi kuo labiau apšviesti kryžių, kuris tik žydroje padangėje gražiai atrodo. „Retai fotografuoju bažnyčią iš šono ar galo, gal tik vienintelę Tytuvėnų bažnyčią, nes radome užrakintus vartus ir negalėjome patekti į šventorių“, – atskleidė pašnekovas.
E. Lisovoj pastebėjo, kad iš nufotografuotų beveik 300 bažnyčių nėra vienodų. Panašaus stiliaus pastatų rado, bet identiškų – ne: skirtingi langai, kupolai, kitokie kryžiai – išsiskiria kokia nors detale. „Būtų įdomu nufotografuoti dvi identiškas bažnyčias“, – šypsojosi fotografas.
Pabėgimas nuo kasdienybės
E. Lisovoj prisipažino, jog kuo toliau, tuo įdomesnės naktinės fotosesijos – atrandami seni, gražūs maldos namai. „Abu su Martyna esame užsidegę tuo, ką darome, – atskleidė jis. – Abu esame veiklūs: fotografija – mūsų pomėgis, pabėgimas nuo pagrindinių veiklų. Martyna – didelė pagalbininkė, kuri ne tik internete ieško informacijos apie vyskupijose veikiančias bažnyčias, bet ir nešioja prožektorių, reguliuoja apšvietimą.“
Šį sezoną, kol nesužaliavę medžiai, jie planuoja naktinę fotosesiją Marijampolės apskrityje. „Beveik visos bažnyčios, kurias fotografavome, apaugusios medžiais – gaila, kad prisirišimas prie senų medžių neleidžia juos iškirsti, nors šie paslepia architektūriniu požiūriu įdomius pastatus“, – kalbėjo E. Lisovoj.
Sumanymą nufotografuoti naktyje apšviestas šalies bažnyčias įgyvendina savo lėšomis. Visgi nufotografavus Klaipėdos krašto bažnyčias, atsirado žmogus, kuris suprato, jog kainuoja ne tik laikas, bet ir kuras, fotografo įranga, netgi specialių drabužių reikia, ir jis pasiūlė paramą. Išskirtinio projekto vykdytojai apsidžiaugė. Patenkinti liko nuvykę į naktinę fotosesiją Tauragės apskrityje – Jurbarke jiems verslininkai suteikė nakvynę. Kas nori, gali prisidėti prie šio projekto – jis gali užtrukti.
Klaipėdos apskrities bažnyčių nuotraukas įdėjęs į feisbuko platformą E. Lisovoj pasiūlė išrinkti gražiausią. „Dauguma balsavo už Kretingos liuteronų bažnyčią, o man labiausiai patiko Vanagų – du kartus važiavau ją fotografuoti, – atskleidė pašnekovas. – Stengiuosi meniškai atspindėti bažnyčią naktyje. Baigus projektą galbūt išleisime Lietuvos bažnyčių fotoalbumą su bažnyčių aprašymais, istorija. Juk tai pirmoji naktinė bažnyčių fotosesija.“
Virginija LAPIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių