Gardžiuokimės… su amatininkų gildijos „Lamata“ vadove Edita Nurmi
Vikinginio laikotarpio patiekalų rekonstruktorė E. Nurmi mažosios kultūros sostinės Drevernoje atidarymo proga suruošė tikrą puotą. Šventės dalyviai kultūros namuose galėjo širdimi pajusti praėjusio laiko skonį, o čia – skanaudami senovinius valgius.
Senovinių patiekalų edukaciniame namelyje stalai buvo nukrauti išskirtiniais valgiais. „Negalime tiksliai pasakyti, ką protėviai valgė prieš tūkstantį metų, bet pagal archeologinius radinius galime atkurti ano meto valgius. Čia keptas stirniukas, o ten – ėriukas, pagal Kukuliškių piliakalnio radinius atkurti troškiniai. Ragaukite kraujinius vėdarus – rašoma, kad juos gaminant reikia įdėti mėtų, kurios gerina virškinimą“, – atskleidė senovinių valgių rekonstruktorė E. Nurmi.
Pakvipo gardžiausi daržovių troškiniai su mėsa. Vikinginių valgių rekonstruktorė į juos dėjo įvairių žirnių – juodųjų, žaliųjų, nors, pasak jos, Drevernoje kadaise buvo auginami rainieji žirniai, labai panašūs į anuos.
Lydekos, iškeptos su storu druskos sluoksniu, atrodė tarsi ką tik iš vandens ištrauktos. Prieš ragaujant teko nulupti jų storą odą. Žvilgsnis krypo į pyragą su mėsos ir grybų įdaru. Čia buvo raugintų morkų ir pastarnokų, naminės duonos, sūrių, kurie pagaminti iš varškės, sutrauktos veršio fermentais. Šeimininkė siūlė paragauti slyvų, kurios pagal senovinį receptą išmirkytos miduje – delikatesas. Buvo ir kitokių desertų, kaip antai pagamintas iš grietinės, varškės, pagardintas medumi ir, atrodo, krienais.
E. Nurmi atskleidė, kaip pasigaminti nesudėtingą patiekalą iš juodųjų žirnių su šonine. Reikia pakepinti šoninę su smulkintais svogūnais ir supilti į puodą su juodaisiais žirniais. Virti, kol bus minkšti – šie turi tvirtą luobelę, todėl nepraranda formos. „Kur gauti juodųjų žirnių? Juos augina latviai, o jei nepavyko rasti, galima atvykti į Dreverną: juos auginame senovinių augalų sode“, – šypsojosi E. Nurmi.
Virginija LAPIENĖ
A. JOKUBAIČIO nuotr.
