Gargždai puošiasi: skulptūra, atitvarai, suoliukai
Praėjusiame posėdyje rajono Taryba padalijo 153 tūkst. eurų įvairiems įstaigų poreikiams, projektavimo, statybos darbams ir kt. Iš viso buvo pateikti 42 prašymai, pagal kuriuos patikslinti du svarbiausieji rajono dokumentai – Savivaldybės strateginis veiklos planas ir šių metų biudžetas. Gi patvirtinti jie buvo visai neseniai – vasario pabaigoje.
Vertins ekspertai
Biudžeto pajamos padidintos 153 tūkst. eurų, didinant žemės mokesčio pajamų planą 62 tūkst. eurų bei nekilnojamojo turto mokesčio pajamų planą 91 tūkst. eurų. Kadangi iš 153 tūkst. eurų 60 tūkst. eurų buvo atstatytos anksčiau pagal planą neskirtos lėšos seniūnijų gatvių apšvietimui, tai realiai įstaigų poreikiams buvo paskirstyta 93 tūkst. eurų suma.
Šįkart nemaža dalis rajono iždo pinigų skiriama Gargždams. Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus siūlymu į planą įtraukta nauja priemonė – atitvarų įrengimas Klaipėdos gatvėje. Darbai bus vykdomi etapais, jiems atlikti numatant po 21 tūkst. eurų šiais ir kitais metais. Dar viena naujovė – universalaus dizaino suoliukai, kurie mieste bus statomi 2018–2019 m. skiriant kasmet po 10 tūkst. eurų. Ir dar 3 tūkst. eurų skirta ekspertų – vertintojų paslaugai pirkti šiais metais, o 2018 m. jau ir turėtų būti pastatyta 50 tūkst. eurų vertės meninė kompozicija „Amber O“, kuri šiuo metu laikoma Gargždų kultūros centre. Skirtos lėšos lietaus kanalizacijos tinklų remontui ir įrengimui: nuo Klaipėdos g. 26 namo iki „Minijos“ kino teatro, Klaipėdos g. 74, Klaipėdos g. 22 pastatų teritorijų.
Savivaldybės administraciniame pastate bandoma surasti daugiau erdvės – Ūkio tarnybai skirta 18 tūkst. eurų rūsio patalpoms pritaikyti komisijų ir posėdžių darbui. Nepagailėta lėšų ir kaimynams – Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijai skirta 11,4 tūkst. eurų bažnyčios Kryžiaus kelio stočių paveikslams atnaujinti, kadangi vien tikinčiųjų aukų tam nepakanka.
Įstaigų poreikiai – vienas po kito
Laikas bėga, viskas genda, lūžta. Štai iš rikiuotės galutinai išėjo Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ lyginimo ir skalbinių džiovinimo įranga, tarnavusi per 30 metų. Naujai įrangai įsigyti skirta 5,7 tūkst. eurų. Agluonėnų pagrindinė mokykla gaus 1,5 tūkst. eurų naujai elektrinei keptuvei nusipirkti, Plikių Ievos Labutytės pagrindinė mokykla – 1,4 tūkst. eurų šviestuvams, Gargždų sporto mokykla – 6,1 tūkst. eurų sporto inventoriui, Kretingalės kultūros centras – 1,2 tūkst. eurų akordeonui, Gargždų socialinių paslaugų centras – 0,7 tūkst. eurų filmavimo kamerai nusipirkti. Slengių mokykla-daugiafunkcis centras jau seniai prašė lėšų jungiamajam koridoriui tarp pastatų įsirengti, skirta 20,4 tūkst. eurų. Dar 5,7 tūkst. eurų teko Agluonėnų ugniagesių komandos pastato stogui remontuoti. Priekulės ir Dovilų seniūnijos gaus lėšų aplinkos tvarkymo įrangai įsigyti – bendra suma 6,9 tūkst. eurų, VšĮ „Endriejavo parapijos pagyvenusių žmonių socialinės globos dienos centras“ – 4,6 tūkst. eurų veiklai. Kretingalės seniūnijai skirta 6,3 tūkst. eurų higienos patalpoms įrengti (tualetas neįgaliesiems, dušas, skalbimo mašina, džiovykla). Medžiotojų ir žvejų klubas „Dauparai“ nori išleisti knygą, bet neturi pinigų – iš biudžeto daupariškiams atseikėta 2,5 tūkst. eurų.
Bažnyčiai paramos per daug?
Svarstant lėšų paskirstymą, kritiką išsakė Tarybos opozicijos lyderė Audronė Balnionienė. Ji pasigedo lėšų investavimo prioritetų, priminė, kad tvirtinant biudžetą papildomai „užribyje“ priplanuota veiklos už 2 mln. eurų, o dabartinis trupinimas kai kurioms priemonėms esą kelia nuostabą ir šypseną. Ji atkreipė dėmesį, ar pernelyg dosniai nėra dotuojamos religinės bendruomenės, kurių apetitas esą vis auga. Pasak A. Balnionienės, pernai per visus metus joms skirta 170 tūkst. eurų, o štai jau šių metų pradžioje buvo pateikta paraiškų net už 173 tūkst. eurų. „Religinių bendruomenių poreikiai patys įvairiausi – nuo elektros instaliacijos iki paveikslų, skulptūrų atnaujinimo. Gi gaisrinių atnaujinimui nerandama 130 tūkst. eurų. Ar vis nepasimokome iš nelaimių mūsų šalyje, kai sudega namai, vaikai? Kažin ką norėtų matyti žmogus, kai užsidega jo namas – kunigą ar gaisrinę?“ – retoriškai klausė A. Balnionienė.
