Gargždiškės scenos divos silpnybė – suknelės

„Atrodai kaip Paryžiuje, o vaikštai po Gargždų turgų“, – tokį komplimentą iš praeivės teko išgirsti Gargždų kultūros centro teatro studijos „Dramaste“ režisierei Kristinai Kazlauskaitei-Kažukauskienei einant į šį interviu. Komplimentų ne tik gatvėje, bet ir būnant scenoje moteris sulaukia dažnai. Ją daugelis rajono gyventojų pažįsta kaip renginių vedėją, kurią jau ne vienas tituluoja ir scenos diva.

Pirtį pakeitė drabužinė
– Kristina, Gargždų kultūros centre dirbi nuo 2011-ųjų metų. Per tą laiką teko vesti daugybę renginių. Tiesa ar mitas, jog dėl to sukaupei įspūdingą suknelių kolekciją?
– Kai dar gyvenome Klaipėdoje ir turėjome didelę spintą, tai ji kelis kartus neatlaikė svorio ir lūžo (juokiasi – aut. past.). Vėliau, kai ieškojome pirkti namo, labai norėjau didelės spintos. Tačiau įsigytame name Gargžduose jos nebuvo, tai išgrioviau pirtį su priepirčiu ir buvo įkurdinta dviejų kambarių drabužinė rūbams ir bateliams. Vasarinių suknelių skaičiuoju per 100, batelių per 50 porų tikrai. Žieminis garderobas šiek tiek kuklesnis, suknelių mažiau, tačiau taip pat tikrai bus per 50. Šiuo metu šaltojo sezono rūbai išnešti į rūsį. Maždaug 30 proc. visų suknelių yra orientuota į darbą – renginių vedimą. Tačiau ir kasdienybėje labai mėgstu sukneles, namuose taip pat jas vilkiu. Labiausiai patinka plevenančios, plazdančios.
– Tokia turtinga spinta labai tuština piniginę?
– Ne, nes daug suknelių įsigyju ir „Second hand“ parduotuvėse. Būna, kad renginio vedėjos suknelės kaina siekia tik 1 Eur. Man labai svarbus ekologinis aspektas. Pati esu vegetarė, kiek įmanoma, vengiu plastiko, atsakingai rūšiuoju. Be to, tas sukneles, kurios man didelės ar mažos, padovanoju žmonėms arba nuvežu į atitinkamas parduotuves, pavyzdžiui, Klaipėdoje veikia „Draugas draugui“. Žinoma, tuos daiktus, kurie man labai reikalingi, nešioju dažnai, įsigyju ir už brangesnes sumas uostamiesčio parduotuvėse.

Nuo vaikystės – su karoliais
– Ar nuo mažens mėgai puoštis?
– Taip, buvau labai mergaitiška mergaitė, su mamos karoliais vaikščiojau nuo gimimo ir maiviausi. Manau, jei ir fabrike dirbčiau, eičiau susitvarkiusi ir pasidažiusi. Man labai gražu, kai ypač ir vyresnio amžiaus moterys puoselėja savo grožį, dvelkia elegancija. Toks pavyzdys galėtų būti Alma Adamkienė, kuri visada švyti tiek vidumi, tiek išore. Pagal zodiaką esu Jautis, o jį valdo Venera, pagal visą astrologinį žemėlapį Venera turi man daug įtakos, tad nieko keisto, kad grožis, artistiškumas, jausmai – tos temos, kurios mano gyvenime visada buvo ir yra svarbios.
– Kai vedate renginius, kas rūpinasi Jūsų stiliumi, sukuria įvaizdį?
– Pati, tačiau pasitariu su kolegomis. Jei, pavyzdžiui, renginio režisierius Vaidas Kvedaras, pasiteirauju, kaip jis įsivaizduoja mano stilių ir pan. Kažkada per miesto gimtadienį turėjau būti elfė, šiemet pakako apsirengti baltai. Pati drabužių nesiuvu ir netvarkau – esu atgrubnagė. Jei įmanoma nešant kažką sudaužyti, tai, ko gero, aš ir sudaužysiu. Tiesa, makiažą ir šukuosenas būna, kad patikiu specialistams.
– Ar yra nutikę kažkokių kuriozinių situacijų būnant scenoje, kas susiję su išvaizda?
– O taip! Kartą išdidžiai pristačiau klasikinės muzikos renginį ir išeidama iš scenos pamečiau batelį, beliko tik pasijuokti ir žiūrovams priminti Pelenės istoriją. Kai darbo patirties sukaupta nemažai, galima išsisukti iš pačių nedėkingiausių situacijų. Kartais labai praverčia ir humoro jausmas. Galima tiesiog pasijuokti iš nelaimės. Yra tekę vesti renginį ir su prairusia nugaroje suknele, teko bandyti iš scenos išeiti nenusisukant.

Abu siekia tobulumo
– Jūsų vyras Dainius – profesionalus būgnininkas. Kaip sekasi dviem kūrybiškų specialybių žmonėm sugyventi po vienu stogu?
– Rezultatas gražus – auginame 8 metų Atlantą ir 5 metų Amūrą. Suprantame vienas kitą, kai tenka dirbti vakarais. Dainius groja su žinomais Lietuvos atlikėjais, taip pat savo grupėje. Be to, užsiima fotografija. Tačiau sunkumų taip pat kyla, abu vienas kito darbo atžvilgiu esame gana kritiški. Galbūt dėl to, kad esame perfekcionistai ir visada siekiame tobulumo.
– Daugelis Tave įpratę matyti besišypsančią, linksmą, ar būna, kad užslenka ir pilki debesys? Kaip juos išvaikai?
– Dažniausiai ir esu linksma gyvenime. O jei taip nutinka, kad dangus apsiniaukia, einu į gamtą, čia pailsiu ir atsipalaiduoju. Laisvalaikiu nesilankau renginiuose, nes man tai asocijuojasi su darbu. Pievos, miškai, ramybė – mano atgaiva. Labai gerai veikia ir ilgas miegas. Esu pareiginga ir darbšti, kai reikia, galiu dirbti be atvangos, gyvenime pasitaiko per dieną vesti ir kelis renginius. Tačiau po tokio maratono man būtinas miegas.

Agnė ADOMAITĖ