Gargždiškiai gimnazistai pranešimuose nagrinėjo klimato kaitos pokyčius

Jau 15 metų apie šimtas Klaipėdos ir Klaipėdos rajono  8–12 klasių moksleivių ir pedagogų  renkasi Klaipėdos uosto direkcijoje minėti Žemės dienos bei savo pranešimuose aptarti aktualiausių gamtosaugos temų. Ši vertinga  tradicija šiemet skatino jaunimą įdėmiau pažvelgiant į mūsų planetą. Žymint pavasario lygiadienį prie Uosto direkcijos suplevėsavo Žemės dienos vėliava ir duotas startas tradiciniam moksleivių gamtosaugos forumui.

Gamtosaugos forumas skatina mąstyti

„Jau penkioliktą kartą čia galime pakelti vėliavą, skirtą mūsų pagrindiniams namams – mūsų Žemei. Prieš daugybę metų atsiradę žmonės nuo pat pirmos dienos galvojo, kaip komfortiškiau gyventi. Atėjo metas, išlindo žmogus iš urvo, pasistatė palapinę, įkūrė ugnį, turėdamas ją pradėjo rausti žemę, rado iškaseną, kurią sumaišęs su ugnimi gavo geležies gabalą. Tą geležies gabalą kažkada jis pavertė į metalą, metalą – į stakles, mašinas, kurios pradėjo suktis, reikėjo atrasti kažką daugiau. Pradėjo siurbti naftą iš žemės. Toliau žmogus besidarbuodamas ir beieškodamas komforto pasistatė būstą. Stovi gražūs, komfortiški namai, ir šiandien galvojame, kad tai yra pagrindinis mūsų būstas. Deja, manau, mes klystame. Sugriuvus, sustojus Žemei mums šansų išlikti nebėra, todėl kiekvieno mūsų pareiga, kad ir kur bebūtume, kad ir ką beveiktume, galvoti, kaip šiuos tikruosius mūsų namus išsaugoti“, – skelbdamas renginio pradžią sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Šiemet gamtosaugos forumo organizatoriai moksleivius pakvietė mąstyti tema „Kaip išsaugoti mūsų planetą ateities kartoms?“. Iš viso forume pristatyta 12 pranešimų, kuriuos parengė 13 įvairių ugdymo įstaigų mokinių. Jaunuoliai dalijosi įžvalgomis apie klimato kaitą ir to svarbą mūsų planetai bei žmonėms, vandenynų ir jūrų taršą, žmonių daromą įtaką klimato pokyčiams ir kitais klausimais. Renginio pradžioje Klaipėdos uosto direkcijos Tvarumo ir aplinkosaugos skyriaus vadovė Diana Gerasimovienė forumo dalyviams pristatė žaliąją Klaipėdos uosto kryptį ir įgyvendinamas tvarumo iniciatyvas, to reikšmę aplinkai.

Jau 15 metų apie šimtas Klaipėdos ir Klaipėdos rajono  8–12 klasių moksleivių ir pedagogų kovo 20 dieną renkasi Uosto direkcijoje minėti Žemės dienos bei savo pranešimuose aptarti aktualiausių gamtosaugos temų.

Renginį, kuriuo mokiniai skatinami domėtis ir diskutuoti apie aktualiausius klimato pokyčių projektus bei problemą, organizuoja asociacija „Žalia banga“ kartu su Klaipėdos moksleivių saviraiškos centru ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Moksleiviai forume dalijosi įžvalgomis

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Raimonda Kundrotienė džiaugėsi, kad forume  jaunuoliai aktyviai ir įdomiai dalijosi įžvalgomis apie klimato kaitą ir jos svarbą mūsų planetai bei žmonėms, vandenynų ir jūrų taršą, žmogaus veiklos įtaką klimato pokyčiams ir kitais aktualiais klausimais.

 Į tradicinį forumą buvo pakviesti du Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokiniai – Jonas Samoškis (IIi klasė) ir Ugnė Budginaitė (IIIf klasė). Mokinius konsultavo biologijos mokytoja ekspertė Raimonda Kundrotienė ir chemijos mokytoja metodininkė Jurgita Gerulskienė

Jonas pristatė darbą „Žaliosios technologijos. Kaip mokslas gelbsti pasaulį?“. Mokinys akcentavo, jog biotechnologijos suteikia galimybę panaudoti gyvus organizmus aplinkos problemoms spręsti. „Mikroorganizmai, dumbliai ar genetiškai patobulinti augalai gali padėti mažinti taršą, sugerti anglies dioksidą ir efektyviau naudoti gamtos išteklius. Todėl šios technologijos laikomos viena perspektyviausių krypčių kovojant su klimato kaita“, – gimnazisto J. Samoškio darbo aspektus aptaria jį konsultavusi Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė R. Kundrotienė.

„Svarbu, kad biotechnologijos jau šiandien keičia mūsų santykį su planeta, tačiau to, ką turime šiandien, nepakanka. Reikia daugiau investicijų, spartesnių tyrimų ir politinės valios. Be to, kiekvienas atradimas – nuo plastiką skaidančių bakterijų iki dumblių bioreaktorių miestuose – primena, kad gamta turi daugiau sprendimų nei mes žinome. Klimato kaita, tai realų poveikį darantis reiškinys, kurį privalome sulėtinti“, – savo darbe akcentavo J. Samoškis.

Gimnazistės U. Budginaitės darbas „Gyventojų migracija dėl jų gyvenimo vietos klimato pokyčių“ atskleidė skaudžią ir vis labiau aktualėjančią tiesą – jau dabar kai kurie žmonės yra priversti palikti savo gyvenamąsias vietas dėl klimato kaitos padarinių, tokių kaip sausros, uraganai ar potvyniai. Šie reiškiniai ne tik naikina žmonių namus ir infrastruktūrą, bet ir apsunkina pragyvenimo galimybes, pavyzdžiui, žemės ūkį ar vandens tiekimą. Dėl to vis daugiau žmonių tampa vadinamaisiais klimato migrantais, ieškančiais saugesnės aplinkos gyventi.

„Forumas dar kartą parodė, kad jaunajai kartai rūpi aplinkosauga ir planetos ateitis. Moksleivių pristatyti darbai ne tik atskleidė globalių problemų mastą, bet ir parodė, kad jauni žmonės geba kritiškai mąstyti, siūlyti sprendimus ir aktyviai prisidėti prie pokyčių kūrimo. Tokios iniciatyvos skatina sąmoningumą, bendruomeniškumą ir įkvepia imtis veiksmų, siekiant išsaugoti mūsų planetą ateities kartoms“, –  Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė R.  Kundrotienė.

Paliečia kiekvieną gyvą būtybę

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną.

Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.  Tad pavasario lygiadienio metu kasmet minima Pasaulinė Žemės diena, kurios tikslas – skatinti sąmoningumą apie klimato kaitą, ekologiją, aplinką tausojantį gyvenimo būdą. Klimato kaita yra ne tolima grėsmė, o kasdienybė, kuri jau dabar keičia mūsų planetos ekosistemas. Klimato pokyčiai paliečia kiekvieną gyvą būtybę, nuo smulkaus vabzdžio iki stambaus žinduolio.

Dėl žmogaus veiklos, ypač deginant iškastinį kurą ir kertant miškus, į atmosferą patenka daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl per pastarąjį šimtmetį pasaulio temperatūra pakilo daugiau nei 1 °C. Šis, atrodytų, nedidelis pokytis turi didelę įtaką gamtai, nes sukelia karščio bangas, sausras, potvynius, audras, tirpsta ledynai ir kyla jūros lygis.

Vilija BUTKUVIENĖ

Nuotraukos organizatorių ir forume dalyvavusių mokytojų

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas