• 18 rugsėjo, 2021
|

„Gargždų barzdaskučiai“: tai – įkvepiantis amatas

„Gargždų barzdaskučiai“ – jau metus gyvuojanti vyrų kirpykla Gargžduose, Žemaitės g., salono „Jolanta“ patalpose. Šios idėjos sumanytojas Ditrichas Jucius šypsodamasis pasakoja, kad draugai jį vadina Ditriu. Svarbios naujienos – nuo šių metų spalio mėn. Klaipėdos „Lusca barbershop“ bei „Gargždų barzdaskučiai“ susijungia ir taps „Lusca barbershop“ Gargžduose.

Paskatino verslininkė mama

Ditrichui nuo paauglystės patiko auskarai, tatuiruotės, dredai. Jis ir pats turi kelias tatuiruotes, augina barzdą. Vaikinas pripažino, kad dėl išskirtinės išvaizdos buvo sunku rasti darbą. „Bandžiau darbintis į draudimo agentūrą – pasakė, kad reikės pridengti tatuiruotes, išsiimti auskarus. Kiti darbdaviai kėlė panašius reikalavimus. Man tai netiko. Norėjau tokio darbo, kur galėčiau jaustis savimi, atsipalaidavęs“, ‒ atviravo vaikinas. Mama verslininkė, turinti proginių rūbų nuomos ir siuvimo saloną „Jolanta“ Gargžduose, paskatino Ditrį rinktis kirpėjo profesiją. Mat buvo galimybė šalia atidaryti kirpyklą. „Tiesą pasakius, profesinėje mokykloje išmokau tik laikyti žirkles“, ‒ nuoširdžiai sakė pašnekovas. Anot jo, barzdaskutystė – tai tokia profesija, kurios mokomasi vieniems iš kitų.
„Iš pradžių vėriau auskarus, turėjau išsinuomavęs patalpas. Kadangi vienam buvo sunku dirbti, pasikviečiau tatuiruočių meistrę dirbti kartu. Jos draugas – Klaipėdoje esančios „Lusca barbershop“ savininkas Julius Sadauskas-Sadas“, ‒ apie galimybę susipažinti su barzdaskutyste ir atlikti praktiką Klaipėdoje pasakojo „Bangos“ pašnekovas.

Mokosi iš gerų pavyzdžių

Pirmą dieną Klaipėdoje susipažinus su J. Sadausku, jis sutvarkė Ditrio barzdą. Gargždiškį tai taip sužavėjo – kad jis pats nusprendė mokytis šio amato. Ir štai uostamiestyje dirba jau trejus metus. „Dabar jau padedu ir mokau kitus, ‒ „Bangai“ pasakojo jaunuolis. ‒ Barberiai mokosi iš visų po truputį, o vėliau atrandi savo techniką.“

Labiausiai Ditrį džiugina pats procesas. Gautas rezultatas – patinka, bet smagiausia pačiam meistrui kažką padaryti. „Aš raižau šonus, skutinėju kažką įdomesnio ant galvos – simbolius, raštus. Tiesa, ant barzdos dar neteko skutinėti. Taip pat esu daręs dredus“, ‒ apie mėgiamą darbą kalbėjo barzdaskutys.
Gargžduose yra 2 barzdos formavimo variantai – formavimas mašinėle arba skustuvu, o Klaipėdoje dar yra speciali procedūra karštais garais ir ozonu.

Relaksacija ir net aromaterapija

Pasakodamas apie patį barzdos formavimo procesą, D. Jucius teigė, kad skutant skustuvu – tai lyg relaksacija. Pirmiausia barzda tvarkoma mašinėle, forma įprastai daroma su žirklėmis. Tuomet, kur nereikia plaukelių – skutama švariai barzdaskute, tačiau, anot pašnekovo, nėra tos relaksacijos. „Štai kerpant antruoju būdu – kerpame ir formą darome su žirklėmis ir mašinėle, tačiau linijas ir plaukelius skutame su skustuvu. Dedame karštą rankšluostį – jis išminkština poras, tada tepame skutimosi putas ir skutame su vienašmeniu skustuvu. Gaunasi kaip procedūra. Po skutimo dedame šaltą rankšluostį“, ‒ atskleidė vaikinas. Klaipėdoje Ditris kerpa ir trečiuoju variantu: pučiami karšti garai su ozonu, jie šildo odą. Galima net pasirinkti eterinius aliejus – gaunasi dar ir kvapų terapija. Kol pučia karšti garai – nuskutama barzda, pašalinami plaukeliai, klientas dar gali kiek pagulėti, tuomet taip pat dedamas šaltas rankšluostis, kad užverti poras.

Barzdos auginimas – tai istorija

Anot „Bangos“ pašnekovo, barzda – nėra mada, o barzda – tai istorija, barzdaskutystė – senų laikų amatas. „Barberiai – tokia įdomi profesija, jie anksčiau darydavo operacijas, traukdavo dantis, kraują nuleisdavo. Tiesa, šiais laikais liko tik kirpimas“, ‒ įkvepiančiai kalbėjo jaunuolis. Barberiai Lietuvoje – nėra senas dalykas, tai dar tik tampa populiaru.

Šiuo metu kirpykloje „Gargždų barzdaskučiai“ pasikeisdami dirba pats D. Jucius-Ditris, ir jo mokiniai – barzdaskutė Sandra ir Lukas.

D. Jucius kolekcionuoja antikvarinius skustuvus, turi keletą senovinių kirpimo mašinėlių, senovines retinimo žirkles. Seniausias ir įdomiausias iš jų – paties pirktas pasidabruoto dėklo, 1927 m. senovinis skustuvas.

Monika CALZONAITĖ
Aut. nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių