Gargždų centro vizija sukėlė garažų savininkų nerimą
Modernaus miesto kūrimas – visų miestiečių reikalas
Klaipėdos rajono savivaldybė pavasarį rajono visuomenei pristatė, kaip urbanistikos požiūriu keisis Gargždai ateityje. Vizijos metmenys numato kurti šiuolaikišką, estetišką, komfortišką miesto centrą. Tačiau planų įgyvendinimui gali prireikti performuoti garažų masyvą P. Cvirkos gatvėje. Gargždiškiai, garažų savininkai, smukieji verslininkai savo nuomonę, nuogąstavimus dėl nuosavybės ir kitų problemų laiške išdėstė „Bangos“ redakcijai. Klaipėdos rajono savivaldybė atsiuntė atsakymą, kuriame paaiškinama minėtos vizijos esmė ir nuostata tartis su gyventojais.
Gargždiškių laiške – aktualūs klausimai
„Bangos“ skaitytojams pateikiame P. Cvirkos garažų savininkų ir smulkiųjų verslininkų laišką, kuriame išdėstyta jų nuomonė apie planuojamą Gargždų miesto centro viziją.
„Gargždai yra gana nedidelis miestas. Kone kiekvienas pritartų, kad Gargžduose trūksta plėtros ir džiaugiasi vis naujais planuojamais projektais, kurie dabar jau vykdomi. Atrodo, darbai virte verda. Mūsų rajono Savivaldybės tinklalapyje rašoma: „Modernus turgus, visuomeniniai pastatai vietoje garažų masyvo, naujos viešosios erdvės, pėsčiųjų takai, galimybės verslo plėtrai – visa tai numatoma Gargždų centrinės dalies urbanistinėje koncepcijoje, prie kurios rengimo prisidėjo ne tik architektai ir savivaldos atstovai, bet ir miesto gyventojai, verslas. Vizijai, kaip ateityje galėtų atrodyti Gargždai, jau pritarta, tad bus tęsiamos detaliojo plano, kuris numatys galimybę realiems pokyčiams, keitimo procedūros.“
Praėjusių metų gruodžio mėnesį bibliotekoje vyko naujo Gargždų centro urbanistinės koncepcijos projekto pristatymas visuomenei, kuriam vadovavo vyr. architektas. Šio projekto pristatytoja (MB „Pupa“ atstovė) pristatė Gargždus kaip miestą, pro kurį pravažiuoji, todėl pasiūlė Gargždų plėtojimo planą, kuris sudarė turgaus teritorijos plėtrą, daugiabučių statybą Klaipėdos ir P. Cvirkos gatvėse, garažų masyvų privatizavimą bei du 3 000 m2 pastatus – biblioteką ir jaunimo centrą.
Klaipėdos gatvė – tai Gargždų vizitinė kortelė, ji mėgstamiausia ir populiariausia gatvė, kuri nuolat puoselėjama. Jauni ir pagyvenę gargždiškiai mėgsta pasivaikščioti šia gatve, pasėdėti ant suoliukų, pravažiuoti pro papuoštą šią gatvę žiemos metu. Pagal naują planuojamą projektą „plėsti“ Gargždus, dar viena Klaipėdos gatvės pusė bus apstatyta naujais daugiabučiais su požeminiais garažais, todėl už 3,5 mln. eurų jau remontuojamas ir atnaujinamas Kultūros centras su biblioteka būtų įspraustas tarp daugiabučių sienų.
Projektas apima ir P. Cvirkos gatvę, kurioje planuojama pastatyti ne tik daugiabučių, bet ir du funkcinius pastatus, kurie stovėtų vietoje garažų ir kurių poreikis miestui labai abejotinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Teisingo atlyginimo imperatyvą detalizuoja CK 4.100 str., kuris nustato, kad daikto (turto) savininkui būtų atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodamas kitas daiktas (turtas). Tai reiškia, kad kompensavimo dydis turėtų būti siejamas su savininko galimybėmis įsigyti lygiavertį turtą. O jau dabar garažų turėtojai, ypač garbingo amžiaus žmonės, pasklidus gandams, kad už garažą kompensacijos duos tik grašius, skundžiasi išgyvenimais, pablogėjusia sveikata. Jie dar gerai atsimena sovietmečiu iš jų tėvų ir senelių atimtą nuosavybę. Istorija, kaip sakoma, sukasi ratu. Ar tikrai tokia biblioteka būtina miesto centre? 3 000 m2 pastate – bibliotekoje šiais interneto platybių laikais, ko gero, galėtumėm priimti visos Lietuvos skaitytojus ir tokias milžiniškas lėšas gal racionaliau panaudoti svarbesniems ir labiau Klaipėdos rajono poreikius atitinkantiems tikslams, kad ir darželių statybai, esamų senų pastatų, tilto atnaujinimui, kelių asfaltavimui ir t. t. Ar tai bandymas puikioje vietoje visų mūsų lėšomis paruošti 1,1 ha dydžio teritoriją daugiabučių statybai privačiam stambiam verslui?
O jaunimo centras gal rastų vietos naujai statomame 3 aukštų, apie 7,5 tūkst. kv. m ploto daugiafunkciame sporto centre Dariaus ir Girėno g. 4. Privalumas – šalia nauja autobusų stotis, patogesnis rajono gyventojų ir vaikų, neturinčių automobilio, atvykimas ir tai gali prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų pasiekimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Į šį sporto centrą mestos milžiniškos rajono lėšos, statybos pradžia dėl vis kažkieno inicijuojamų naujų projektavimo darbų ir rajono Tarybos narių nesutarimų nusitęsė į antrą dešimtmetį.
Galbūt garažų masyvų naikinimas nėra pats blogiausias sprendimas, jeigu juos neplanuotų „paimti visuomenės reikmėms“. Dėl šio sprendimo nukentėtų ne tik paprasti žmonės, praradę turtą centrinėje miesto dalyje, bet ir verslininkai, kurie įsigijo garažus mažųjų verslų plėtojimui. Paslaugų verslo buvimas miesto centre kuria sąlygas mažinti gyventojų kelionių skaičių, kuria galimybes visas paslaugas ir prekes pasiekti vienu metu. Paslaugos yra pasiekiamos pėsčiomis, nereikia toli važiuoti automobiliu. Susirinkimo metu verslininkams pradėjus ginti savo turtą, Gytis Kasperavičius pareiškė, kad Gargžduose žemė labai brangi ir privatizavus garažus žmonėms belieka tą brangią žemę pirkti patiems. Pakomentavo, kad garažai skirti tik automobiliams laikyti ir iš kur čia atsirado kažkoks verslas. Nors dar 2012 m. parengtame specialiajame plane pažymima, kad iš apie 190 garažų 20 priklauso Savivaldybei ir viešoms įstaigoms (dabar dar mažiau, nes dalis iš 20 garažų aukciono būdu VĮ Turto banko jau parduota įmonėms ir privatiems asmenims), 9 įmonėms, likę – privačių asmenų nuosavybė. Visur garažai, kaip nebrangios patalpos, ypač jei jos yra verslui palankioje vietoje, yra naudojami įvairioms veikloms. Kai kur, kad ir Gargžduose, verslininkai net praplečia patalpas prisistatydami antrus aukštus ir taip sukuria nedidelius verslus, tuo pačiu pragyvenimo šaltinį sau ir savo šeimai, sukuria darbo vietų. Net Nidoje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, virš garažų gyventojams leista pasistatyti kambarius nuomai. Vienas iš Gargždų centro plėtros projekto tikslų – galimybės verslo plėtrai. Tai kodėl net nebandyta rasti vietos esamiems verslams? Jeigu kažkam garažai negražu, tai gal galima prieš juos pasodinti medžių alėją, krūmų ir taip papuošti P. Cvirkos g.? Tai prisidės tiek prie švaresnio oro, patrauklesnės aplinkos, tiek prie bioįvairovės mieste skatinimo.
Gargždai – Klaipėdos rajono centras. Čia į turgų, Savivaldybę, polikliniką, parduotuves, kirpyklas, mokyklas ir darželius atvyksta gyventojai iš viso rajono. Daugeliui jų visą gyvenimą Gargždai buvo vieta nusipirkti maisto, drabužių ar statybinių medžiagų, turguje parduoti ar nusipirkti žemės ūkio gėrybių, sutikti pažįstamų žmonių, pabendrauti, sužinoti vietines naujienas. Kas bent kartą prekybos valandomis yra buvęs Gargždų turguje, žino, kad centre pasistatyti automobilį yra misija sunkiai įmanoma. Paklausus, kaip po rekonstrukcijos krovininiais automobiliais bus pristatomos prekės į „Senukus“, atsakė kažką panašaus į „kažkaip kiemais pro Jūratės gatvę“. Kartais krovininiai automobiliai prie parduotuvės „Maxima“ visiškai užtveria eismą P. Cvirkos g. Paklausus, kur reikės statyti automobilius miesto centre, sekė atsakymas, kad požeminėje aikštelėje po pastatais. Išvarius automobilius iš minėtų garažų masyvų, didelė dalis jų pasileis po ir taip automobiliais perpildytus miesto kiemus ir gatves ir tikėtina, kad vėl stovės turgaus teritorijoje. Dabar pilna jų ir tarpuose tarp garažų, tai teoriškai jo minima požeminė aikštelė jau dabar būtų pilna. Taigi, Gargždų centro automobilių parkavimo problema lieka neišspręsta, dauguma susirinkusių gyventojų tai vienokiom ar kitokiom pastabom ir pasakė. Tad po projekto pristatymo kilo daug klausimų. Kas atsakys, kai sukišus milžiniškas lėšas į projektavimus, vizijų kūrimus, privačių savininkų ir verslo įmonių turto išpirkimą, patirtų nuostolių atlyginimą bei įvertinus būsimus teisminius ginčus automobilių stovėjimo situacija miesto centre nepasikeis?
Kreipiamės į Klaipėdos rajono merą Bronių Markauską, rajono Tarybos narius. Jus išsirinkome atstovauti rajono gyventojams. Labai prašome rengiant Gargždų centro vystymo planus įvertinti šiuos pastebėjimus, apginti mūsų teises, neleisti, kad būtų skriaudžiami rajono gyventojai“, – „Bangos“ redakcijai rašo grupė gargždiškių ir garažų savininkų.
KOMENTARAI
Gandai nepagrįsti, o miestas planuojamas ateičiai
Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, vyr. architektas, Gargždų miesto centrinės dalies urbanistinės koncepcijos parengimo ir jos įgyvendinimo projekto vadovas Gytis KASPERAVIČIUS:
– Kuriant viziją, kaip ateityje galėtų atrodyti Gargždų miesto centras, įsiklausėme ne tik į profesionalų, bet ir į gyventojų nuomonę. Apklausų, susitikimų metu buvo įvardinta, kas turėtų būti miesto centre, kad jis būtų šiuolaikiškas, gyvas, kad čia virtų gyvenimas. Buvo įvardinta ir tai, ką gyventojai labiausiai norėtų keisti – tai turgaus ir garažų teritorijos.
Šiuo metu rengiamas detalusis planas ir suteiks galimybę Gargždų centrui tapti tikru miesto centru, kuriame veiktų įvairūs verslai, erdvės būtų atiduotos miesto gyventojams ir svečiams. Miesto centras nėra tik Klaipėdos, bet ir P. Cvirkos gatvė, kuri dabar, pripažinkim, apskritai tokios neprimena. Planuodami miestą, galvojame, kaip jis atrodys po 10, 20 ar net po 100 metų. Tam, kad pokyčiai vyktų, miestas vystytųsi, sprendimus turime priimti šiandien. Galime net sakyti, kad turime užprogramuoti pokytį, paruošti reikalingus dokumentus, inicijuoti persitvarkymą. Apskritai, Gargždų miesto centrinės dalies pertvarkymas yra tvarus sprendimas, nes investuojame į esamas miesto dalis, nekurdami naujų centrų.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, miestų centrai yra vietos, kur vyrauja tankus užstatymas, siauresnės gatvės, aikštės, skverai, veiksmas verda nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro. To niekaip negalime pasakyti apie P. Cvirkos gatvę, turgaus teritoriją. Jei Klaipėdos gatvėje sutinkame šeimų su vaikais, dviratininkų, tai šios teritorijos yra tiesiog tuščios – nei automobilių, nei žmonių. Čia niekas po turgaus darbo valandų ar savaitgalio popietę nevyksta. Pačiame miesto centre, kur turėtų virti gyvenimas, turime didžiulę teritoriją, kuri nėra išnaudojama. Čia galėtų veikti kavinukės, smulkūs verslai, visuomeniniai pastatai, kuriuose veiklos rastų tiek senjorai, tiek jaunimas, vyktų renginiai ir pan. Tikiu, kad ne vienas mūsų esame buvę ne tik šalia esančioje Kretingoje, Telšiuose, Šilutėje, bet ir Kaune, Vilniuje, užsienio miestuose. Iš ten grįžtame įkvėpti miesto gyvenimo, veiksmo, gyvybės. Norime, kad ir čia, Gargžduose, mus aplankytų tas jausmas – jausmas, kad gyvename mieste su gyvu miesto centru, kur telpa visi, kuris yra šviesus, funkcionalus, kuriame koncentruojamos įvairios paskirtys ir veiklos skirtingu paros laiku, kuris traukia miesto gyventojus, kur miesto erdvės įgauna kontūrus – čia aiškiai suformuoti pėsčiųjų takai, aikštės, viešos erdvės.
Norėčiau paneigti ir sklandančius gandus ar mitus. Gargždų kultūros centras tikrai nebus įspraustas tarp daugiabučių. Detaliuoju planu sklypų savininkams palei Klaipėdos gatvę bus suteiktos naujos galimybės juose statyti naujus gyvenamuosius ir komercinius pastatus, kurie negalės būti aukštesni nei 4 aukštų. Pavyzdžiui, pirmuose aukštuose planuojamos komercinės paslaugos – kavinukės, parduotuvėlės, įvairios paslaugos. Tokie nedideli daugiabučiai galėtų atsirasti tik jau esamuose sklypuose, nuo to kultūros aikštės plotas nemažėja, o kaip tik – įgauna aiškius aikštėms būdingus kontūrus, ji tampa apibrėžta.
Na, o dėl garažų teritorijos, tai norėčiau aiškiai pasakyti, kad čia daugiabučiai neplanuojami. Ši teritorija bus skirta tik visuomenės poreikiams. Tai yra – joje planuojami du visuomeniniai pastatai bei nedidelis skveras. Manau, kad visi turėtume sutarti ir dėl to, kad biblioteka jau seniai nėra tik knygų išdavimo punktas. Čia vyksta įvairūs renginiai, paskaitos, edukacijos, konferencijos, tai vieta, kur žmonės dirba, mokosi, kuria. Panašaus ploto bibliotekos – maždaug 3 tūkst. kv. m – yra kaimyninėje Kretingoje, kituose mažesniuose miestuose. Be to, visuomeniniuose pastatuose planuojama ne tik biblioteka, bet ir jaunimo centras, svarstoma, kad čia galėtų įsikurti ir muziejus, planuojama bendradarbiavimo erdvė verslui – „spiečius“, mokslo ir inovacijų, kūrybos ir bendrystės erdvės. Ko gero, visi sutiksite, kad Gargžduose patalpų būtent šioms visuomeninėms funkcijoms trūksta, tad taip išspręstume opią problemą.
Kadangi gyventojai apklausoje aiškiai pasakė, kad garažų teritorija yra vienas didžiausių skaudulių centro vystymuisi, kad tai yra tarši teritorija ir apskritai – garažų vieta ne miesto centre, svarstėme įvairiausius variantus dėl šios teritorijos pertvarkymo. Garažų paskirtis – laikyti transporto priemones, tad miesto centre turime tiesiog daugiau nei 1 ha teritorijos, kuri nėra naudojama miestiečių poreikiams, kuri nėra gyva, kuri įvardijama kaip vizualinė tarša. Miesto centras turi būti skirtas gyventojams.
Žinoma, puikiai suprantame, kad daliai gyventojų turėti garažą yra įprotis, kai kurie čia susikūrė ir darbo vietas, tačiau turime priimti sprendimus, kurie naudingi visam miestui, o garažai nėra būdingi miestų centrams, jų miesto centre ateityje nemato ir gyventojai. Kitoks scenarijus nei garažų nugriovimas iš tiesų nelabai yra įmanomas, nes garažus turi apie 200 savininkų, todėl rasti sprendimus, kurie tenkintų kiekvieną, ko gero, neįmanoma.
Garažų savininkus norėtume pakviesti bendradarbiauti. Paėmimas visuomenės poreikiams yra paskutinis žingsnis, kurio Savivaldybė turės imtis, jei nepavyks rasti bendro sprendimo. Gyventojams už jų turtą bus atlyginta pagal realią rinkos kainą. Atlikus nepriklausomą turto vertinimą, garažus Savivaldybė pirks tokia kaina, kokią įvertins nepriklausomi turto vertinimo ekspertai.
Su visais detaliojo plano sprendiniais, kuriuose bus apsprendžiami ir teisiniai klausimai, techninės detalės, visuomenę planuojame supažindinti jau liepos mėnesio antroje pusėje–rugpjūčio pradžioje.
Šiuo metu viena iš pagrindinių užduočių, kurią keliame detaliojo plano rengėjams, – formuoti automobilių stovėjimo vietas ten, kur įmanoma, prie gatvių, pastatų ir kitose vietose. Planuojamos ir požeminės aikštelės. Tačiau turime suprasti, kad normalu, jog miesto centras yra skirtas pėstiesiems, aplinkai draugiškoms, netaršioms priemonėms, tad čia bus daugiau pėsčiųjų, dviračių takų, kurie susijungs į bendrą viso miesto takų tinklą.
Nereikėtų baimintis ir staigių ar netikėtų pokyčių. Viskas vyks palaipsniui, apie visus žingsnius informuosime gyventojus. Miesto centro persitvarkymą po detalaus plano parengimo pradėsime nuo turgaus ir turgaus aikštės, tai planuojama daryti ateinančius trejus metus. Vėliau planuojamas garažų masyvo pokytis.
Norėčiau tik dar kartą pabrėžti, kad miestą kuriame žmonėms. Miesto centras turi būti gyvybingas, jaukus, kur veikia parduotuvėlės, kavinės, visuomeninės erdvės, čia žmonės turi gyventi, dirbti, kurti, leisti laisvalaikį. Suteikime galimybę Gargždams keistis, suteikime galimybę Gargždams turėti tikrą šiuolaikišką miesto centrą.
Dėl realaus pokyčio tarkimės kartu
Klaipėdos rajono meras Bronius MARKAUSKAS:
– Tam, kad galėtume matyti realų Gargždų miesto centro pokytį po kokių 10 metų, sprendimus turime priimti šiandien. Juk viskas ir prasideda nuo vizijos, matymo, kaip miestas turėtų atrodyti ateityje. Pokyčius turime planuoti. Ir jų nereikia bijoti. Nepamirškime, kad Gargždams jau 770 metų. Per šiuos šimtmečius jis keitėsi ne kartą – tobulėjo, gražėjo, prisitaikė prie naujų iššūkių ir žmonių poreikių. Miestas – gyvas organizmas, gyvybę jam įkvepia žmonės, todėl negalime įstrigti ir sustoti, turime keistis ir judėti į priekį. Suprantu, kad kiekvienas pasikeitimas kartais baugina, sukelia nepatogumų, tačiau, jei norime judėti pirmyn, turime tam pasiryžti. Man Gargždai – šiuolaikiškas miestas, turintis gyvybingą centrą, kuriame gausu įvairios veiklos – nuo prekybos, paslaugų, kavinių iki kūrybinių, kultūros erdvių, parkelių, vietų pailsėti ir praleisti laiką. Ateitį kuriame šiandien, tad kviečiu domėtis, bendrauti, klausti ir prisidėti prie modernių Gargždų kūrimo.
Parengė Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
