Gargždų kino teatre alsavo Laisvės alėja

Diskusijos „Ar tu esi tas?“ iniciatoriai ir bendraautoriai: V. Skuodas (iš kairės), R. Petrauskienė, LMS Gargždų MSIC pirmininkė Gabija Gagilaitė, savanoris ir renginio vedėjas E. Jančauskas, V. Butkuvienė, G. Razma, MSIC savanorė ir renginio vedėja M. Struoputė, R. Lukošius, A. Jucys.

Viešumoje, o ypač socialiniuose tinkluose neretai platinamas negatyvus požiūris į Lietuvos gynybą, demokratijos iššūkius, o ir rūpestis dėl menko laisvės kainos suvokimo lygmens pilietiškai nusiteikusius gargždiškius sutelkė bendrai iniciatyvai. Sausio 13-osios laisvės gynėjai Gargždų moksleiviams pasiūlė kartu pažiūrėti Lietuvą sukrėtusį filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“ ir atvirai pasidalinti savo mintimis apie tai, kokie esame dabar ir ar esame subrendę ginti laisvės idealus, kai neišsipildę ekonominės gerovės lūkesčiai virsta nihilizmo ir emigracijos banga.

Apsisprendė likti rikiuotėje

Gargždiškių Sausio 13-osios gynėjų Rimanto Lukošiaus, Virgilijaus Skuodo pasiūlymą nuoširdžiai kalbėtis su jaunimu entuziastingai palaikė Lietuvos moksleivių sąjungos Gargždų moksleivių savivaldų informavimo centro savanoriai, pavasarišką antradienio vakarą pasirinkę ne romantišką pasimatymą, o suorganizavę simbolinį pasivaikščiojimą Laisvės alėja „Minijos“ kino teatre.

Diskusijos ašimi pasirinkta dainos iš minėto filmo frazė „Ar tu esi tas?“. Šį klausimą filosofiškai, o tuo pačiu ir konkrečiais pavyzdžiais nagrinėjo Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė. Jos kritiškas įžvalgas asmeninėmis patirtimis pratęsė per 27-erius metus dar labiau savo patriotiškumą subrandinę buvę laisvės gynėjai gargždiškiai. Tiek R. Lukošius, tiek V. Skuodas tą lemtingą 1991-ųjų sausį buvo jauni vaikinai, mylintys gyvenimą, savo šeimas, ką tik gimusius savo pirmagimius, tačiau nesudvejoję dėl pasirinkimo. „Tai kas kitas galėjo padaryti? Jei ne tu, jei ne aš, tai kas apgins mūsų visų laisvę? Tėvynę turime tik vieną. Jei jos neginsime, ko esame, ko būsime verti?“ – be jokio patoso, labai paprastais žodžiais kalbėję laisvės gynėjai žadino susirinkusiųjų į filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ peržiūrą sąmoningumą. Kino salėje jautėsi, kad kalbėjusiųjų mintys pasiekė žiūrovų širdis.

Renginio dalyviams V. Skuodas atskleidė Sausio 13-osios nakties apsisprendimo lūžį. „Kai sovietiniai tankai atakavo televizijos bokštą, mudu su Rimantu Seimo rūsyje saugojome vieną iš išėjimų. Per radiją plūdo pranešimai, kad žūsta žmonės. Situacija įtempta. Buvo akivaizdu, jog tas pats gali ištikti ir parlamentą. Mums per 15 minučių buvo duota apsispręsti: ar išeiname, ar liekame kovoti. Po keliasdešimties minučių išsirikiavę pajutome, jog rikiuotėje kai kurių žmonių nebėra. Mes nedvejodami likome“, – pasakojo laisvės gynėjas ir akcentavo, kad ir šiandien jų sprendimas neabejotinai būtų toks pats.

Jaunimas pasielgtų garbingai

„Apie dabartinį jaunimą perdėtai kalbama, jog jis niekam tikęs. Dalyvauju visokiuose renginiuose, žygiuose, matau, kiek yra daug patriotiškai nusiteikusių jaunų žmonių. Kietas tas mūsų jaunimas ir jei reikėtų, pasielgtų taip pat, kaip ir mes Sausio 13-ąją“, – diskusijos dalyviams tvirtai tarė V. Skuodas. Pasiryžimas dėl Tėvynės laisvės atsispindėjo renginio pradžioje prabilusio senjoro Algimanto Jucio eilėse. Simboliška, kad tą antradienio vakarą kino salėje jaunų ir pagyvenusių žmonių buvo beveik per pusę.

„LMS Gargždų MSIC organizuodami renginį kvietime pirmuoju sakiniu patraukė dėmesį: jie siūlė kartu pasivaikščioti Laisvės alėja – žinoma, perkeltine prasme, kurioje glūdėjo esminė nuostata: ar mums vis dar rūpi didžiausia vertybė – laisvė. Iniciatorių kvietimas baigėsi nuoroda, jog tai renginys moksleiviams ir visiems neabejingiems. Džiugu, kad neabejingi pasirodė ne tik jauni žmonės, bet ir senjorai, gausiai susirinkę į filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ peržiūrą. Svarbu ir tai, kad Gargždų kultūros centras rado galimybę „Minijos“ kino teatre šiam specialiam seansui sumažinti bilieto kainą, kuri tebuvo 1 Eur“, – pastebėjo Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Rasa Petrauskienė, padėjusi aktyviems moksleiviams įgyvendinti renginio idėją.

Sužadino patriotiškus jausmus

Po diskusijos susirinkusiųjų laukė filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ peržiūra. Tai įtempto siužeto drama apie kovą už laisvę sovietinės priespaudos prislėgtoje Lietuvoje – visuomenėje, kur sotesnis gyvenimas atrodo vertingesnis nei garbė, sąžinė ir žmogiškumas.

„Šis filmas pakeitė mano suvokimą apie tuometinį lietuvių gyvenimą, sužadino patriotiškus jausmus. Diskusijos pašnekovai atskleidė subtilybes apie mūsų tėvynės istoriją, apie kurias seniau neteko girdėti, bei supažindino publiką su tikrąja pilietiškumo sąvokos prasme“, – renginio įspūdžiais dalijosi moksleivis Eimantas Jančauskas. Išsakytoms mintims pritarė ir viena aktyviausių diskusijos organizatorių Dominyka Ambroževičiūtė. Ji pasidžiaugė, kad gargždiškiai noriai ir atvirai kalbėjo apie pilietiškumą.

„Manau, dabar ne vienas, kuris antradienį Gargždų kino teat­ro salėje stebėjo diskusiją, galės kalbėjusius gargždiškius minėti kaip tikrus Lietuvos piliečius bei patriotus!“ – atsiliepė Martyna Struoputė.

Komentaras po filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ peržiūros

• Gintautas Razma, KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 lengvosios pėstininkų kuopos vadas:

  – „Emilija iš Laisvės alėjos“ – iki sąmonės gelmių sukrečiantis filmas… Jis leido beveik dvi valandas gyventi sovietinėje realybėje, parodė, kaip agresyviai buvo slopinama žmonių laisva mintis, žalojama savimonė ir trypiamos asmenybės. Filmas atskleidžia baimės ir teroro kasdienybę, kur išdavystė – vienintelis būdas išgyventi, bet ne gyventi. „Emilija iš Laisvės alėjos“ parodė, kokie mes dabar esame laimingi, galėdami auginti savo vaikus kitokioje Lietuvoje, kur nebeliko sovietinio režimo praeities, bet visgi liko jos šešėliai.

  Tačiau kaip šliužas iššliaužiantis iš vandens į sausumą parsitempia purvą, taip ir mes vis dar neatsikratome senojo mėšlo, kur vogta gėlė auga geriau, kur apgavystė – geresnio gyvenimo garantas, kur alkoholio besaikis vartojimas – vienintelis būdas pabėgti nuo savo problemų, kur duotas kyšis – galimybė prasisukti. O tyla lieka geriausia byla. Suvokiu, kad tai ne mūsų dabarties, o praeities problemos… Ir akivaizdu, kad dar ne vienerius metus teks kuopti šitą mėšlą iš savo sąmonės.

  Jaučiu, kad judame teisinga linkme, gal ne taip greitai, kaip norime, bet judame. Nes judėti geriau nei gulėti, o bėgti – dar geriau. Po antradienio vakaro įgavau norą ne tik bėgti, bet ir lėkti.

Aistė NOREIKAITĖ

Dominykos AMBROŽEVIČIŪTĖS nuotr.