Gargždų krašto muziejuje – išskirtinės parodos
kviečia susipažinti su seniausiu Lietuvoje rastu iš šiaurės elnio rago padarytu kirviu. Vasario 16-ąją šią parodą pakeis kita – ji bus skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, pirmam oficialiam Lietuvos diplomatui Jurgiui Šauliui, kurio tėviškė Klaipėdos rajone, Balsėnų kaime. Parodą parengė Jurgio Šaulio draugija.
Seniausias archeologinis radinys
2014 m. Biržų rajone, Parupės kaimo gyventojo Viliaus Venckūno sklype, darbininkai kasė žemę ir apie 1,5 m gylyje rado keistą daiktą, panašų į ragą. Laimei, jį perdavė šeimininkui. Radinio vertė paaiškėjo ne iš karto. Kai pas parupiškį atvyko draugų iš Vokietijos, vienas iš jų prisiminė, kad panašių eksponatų matė Vokietijos muziejuose. Taip ėmė aiškėti, kad radinys – ne šiaip ragas, o iš šiaurės elnio rago padarytas kirvis. Jį Biržų muziejaus archeologė nuvežė į Klaipėdos universitetą. Mokslininkai radinio mėginį išsiuntė į Londono biomokslinių inovacijų centro laboratoriją, kad atliktų kirvio datavimą, o po visų tyrimų jį grąžino savininkui. Ypatingas 13 000 metų radinys sulaukė muziejininkų, archeologų dėmesio, ir savininkas nusprendė kirvį padovanoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Parodos „Lyngby kirvis: 13 000 metų garantija“ kuratorė Dalia Ostrauskienė seniausio Lietuvoje rasto kirvio savininkui pažadėjo, kad radinys bus viešinamas. 2020 metų rugsėjį paroda „Lyngby kirvis: 13 000 metų garantija“ buvo eksponuojama Vilniuje, o dabar keliauja per Lietuvą.
Reikšmingą radinį ne tik Lietuvos, bet ir Šiaurės Europos, Baltijos regiono priešistorės tyrimams Gargždų krašto muziejuje pristatė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojas dr. Tomas Rimkus ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto docentas dr. Gvidas Slah. Jie papasakojo, kad pirmasis tokio tipo kirvis prieš daugiau nei šimtą metų buvo rastas Nørre Lyngby vietovėje Danijoje. Nuo tada visi tokio tipo kirviai vadinami šios vietovės vardu. Šiaurės Europos regione aptikta keliasdešimt tokių kirvių, o Rytų Baltijos šalyse – tik vienetai: penki dar iki Antrojo pasaulinio karo buvo rasti buvusios Rytų Prūsijos teritorijoje, o 2009 metais – vienas Latvijoje.
Itin retas radinys Gargždų krašto muziejuje sulaukė susidomėjimo. Kaip sakė muziejininkai, ateina ir grupės mokinių, paskatintos mokytojų, lankosi pavieniai žmonės. Mokinius žavi galimybė ne tik susipažinti su kirvio istorija, pamatyti 13 000 metų eksponatą, bet ir į rankas paimti jo kopiją. Jei būtų malkų, kirvio ašmenų aštrumu lankytojai įsitikintų savo akimis.
Lyngby kirvio tyrimai parodė, kad jis buvo naudotas medžio apdirbimui, tačiau galėjo tarnauti ir medžioklėje. Parupės kirvis rastas ten, kur prieš 13 tūkstančių metų plytėjo negilus vandens telkinys, pro kurį migruodavo šiaurės elniai. Paskui juos į šią vietą atėjo medžiotojų rankiotojų bendruomenės, todėl tikėtina, kad būtent medžiotojai kirvį pametė. Po 13 000 metų jis tapo muziejiniu eksponatu. Gargždų krašto muziejuje Lyngby kirvį ir jo kopiją galima pamatyti iki vasario 14 d.
Draugija garsina signatarą
Iniciatyva surengti parodą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Jurgiui Šauliui, kuri Gargždų krašto muziejuje bus atidaryta Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, 2020 m. kilo Vilniuje Signatarų namuose visuotinio Jurgio Šaulio draugijos susirinkimo metu. „Siekdami atgaivinti istorinę atmintį ir puoselėti dr. Jurgio Šaulio atminimą, garsinti jo vardą ir viešinti palikimą draugijos nariai, tarp kurių yra ir signataro giminaičių, ir istorikų, ėmė rinkti medžiagą iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos centrinio valstybinio archyvų ir asmeninių archyvų. 11 stendų fotografijų paroda pasakos apie dr. J. Šaulio asmenybę, nuveiktus darbus įvairiose srityse, jo šeimą, ypatingą ryšį su dukra“, – atskleidė Jurgio Šaulio draugijos pirmininkė, signataro giminaitė, Gargždų krašto muziejaus edukatorė Gintarė Sargūnaitė. Viename iš stendų parodos lankytojai pamatys ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto, surašyto dr. J. Šaulio ranka, nuotrauką.
27 narius vienijančios Jurgio Šaulio draugijos tikslas – ne tik rinkti, sisteminti istorinę, archyvinę medžiagą apie Nepriklausomybės Akto signatarą, bet ir skleisti ją viešojoje erdvėje, vykdyti švietėjišką, muziejinę ir edukacinę veiklą. Todėl iš Gargždų krašto muziejaus paroda (čia veiks iki vasario 28 d.) keliaus į Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnaziją. Jos muziejuje taip pat sukaupta nemažai medžiagos, siekiant įamžinti žymaus kraštiečio nuveiktus darbus. Beje, 2020 m. įsteigta Jurgio Šaulio draugijos vardo premija gimnazijos moksleiviui, kuri skiriama kiekvienais metais. 4-oji premija bus įteikta kaip tik per parodos pristatymą. Iš Veiviržėnų paroda pasieks Seimą, vėliau – Prezidentūrą, Užsienio reikalų ministeriją ir kt.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
