Gargždų ligoninė neįsivaizduojama be chirurgų
Jau prabėgo šešeri metai nuo sveikatos priežiūros įstaigų reformos – 3 etapo restruktūrizavimo programos. Ši reforma skaudžiai palietė 10 Lietuvos rajonų ligoninių, tarp jų ir Gargždų. Nuo 2010 m. balandžio 1 d. Gargžduose, kaip ir kitose ligoninėse, neliko stacionarinių chirurgijos ir reanimacijos II paslaugų. Jei ne ligoninės steigėjo – Klaipėdos rajono savivaldybės – palaikymas ir nuolatinės finansinės injekcijos, rajono gyventojams rimtų traumų atvejais tektų rizikuoti ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe.
Pagalba – vietoje ir operatyviai
„Turėjome uždaryti Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus duris 17 valandą ir pakabinti ant jų spyną. Ir nepaisant, kokio sudėtingumo paciento trauma, visi turėjo keliauti į Klaipėdą. Buvo manoma, kad efektyviai veiks vadinamieji „žalieji koridoriai“. Deja… Į Gargždus pasiimti pacientą reanimobiliai dažniausiai atvyksta po 2–4 valandų nuo iškvietimo. Buvo atvejis, kad teko jo laukti net 5 valandas. Per tą laiką tinkamos pagalbos nesulaukęs pacientas gali iškeliauti anapilin. Tad šešerių metų patirtis parodė, kad tiek reanimacijos, tiek skubios chirurgijos ir reanimacijos paslaugos, pagalba žmogui turi būti teikiamos vietoje ir operatyviai. Tam reikalingi gydytojai specialistai, medicinos personalas“, – pasakojo Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė. Kartu su kolegomis, kitų ligoninių vadovais, A. Grikšienė numynė visų sveikatos ministrų slenksčius. Patyrę medikai įrodinėjo, kad iš kaimo gyventojų negalima atiminėti šių sveikatos priežiūros paslaugų, nes iki didžiųjų miestų ligoninių jie nenuvažiuos arba tiesiog nebus suspėta jų laiku ten nuvežti ir išgelbėti.
„Beveik iš visų ministrų gavome finansavimą – senąja valiuta – kasmet nuo 100 iki 250 tūkst. litų. Tačiau sveikatos ministre buvusi Rimantė Šalaševičiūtė kategoriškai atsisakė tokio finansavimo modelio ir įvedė apmokėjimą tik už suteiktas paslaugas. O jų įkainiai tokie menkučiai, iš kurių niekas neišsilaikytų. Mūsų rajono Taryba šiemet skyrė lėšų, mes jas gavome, ir būtinas gyventojams paslaugas išlaikėme“, – sakė A. Grikšienė.
Metams – 95 tūkst. eurų
Pernai Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje chirurgų (traumatologų) suteikta paslaugų: 1116 apsilankymų, 1093 konsultacijos, stebėjimo paslaugų iš viso 395. Per 10 šių metų mėnesių – 498 apsilankymų, 494 konsultacijos, 374 stebėjimo paslaugos. Ligoninės duomenimis, Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus chirurgų (traumatologų) darbo dienomis nuo 19 iki 7 val., poilsio ir švenčių dienomis – nuo 7 iki 7 val. atlyginimams su „Sodros“ mokesčiais reikia 60 tūkst. eurų per metus. Kito personalo (bendrosios praktikos slaugytojų, valytojų, radiologijos laborančių, klinikos laborančių) atlyginimams su „Sodros“ mokesčiais prireiktų 30 tūkst. eurų. Medikamentams (gipsui, tvarsliavai, chirurginėms priemonėms, tirpalams, tepalams) įsigyti reikia 5 tūkst. eurų per metus. Pasak vyriausiosios gydytojos A. Grikšienės, Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus chirurgų (traumatologų) paslaugoms išlaikyti darbo dienomis nuo 19 iki 7 val., taip pat užtikrinti šią paslaugą poilsio bei švenčių dienomis iš viso reikia 95 tūkst. eurų.
„Prašysime rajono Tarybos kitais metais tik iš dalies finansuoti chirurgų paslaugas, jų atlyginimams skiriant 60 tūkst. eurų“, – sakė A. Grikšienė.
„Chirurgija turėjo būti sužlugdyta, tačiau laikomės, nes esame remiami ir labai reikalingi gyventojams. Teikiame dienos chirurgijos paslaugas ir ieškome būdų, kaip užtikrinti chirurgijos paslaugas visą parą. Džiugu, kad turime keturis pirmaeilininkus chirurgus, jie yra dienos chirurgijos stuburas. Dar atvažiuoja 6 budintys chirurgai“, – kalbėjo vyriausioji gydytoja ir jos pavaduotoja Virgina Ruškienė.
Gydymas – be eilių
Gargždų ligoninės senbuviai gydytojai chirurgai Vida Ronkaitytė ir Rimantas Žiobakas teigia, kad jų paslaugų poreikis po reformos išliko toks pat, tačiau pacientų srautai sumažėjo, nes dalį ligonių ar traumuotų pacientų greitosios išveža į Klaipėdą. „Dienos chirurgija – tai planinės operacijos, ekstrinių ligonių mes jau priimti negalime. Jokių eilių pas mus nėra. Jei žmogus smarkiai sužalotas, kraujuoja, suteikiame pagalbą, stabilizuojame jo būklę ir reanimobiliu išsiunčiame į Klaipėdą“, – sakė R. Žiobakas.
Pasak gydytojo, chirurgų pagalbos prireikia, kai iš didžiųjų perpildytų ligoninių atvežami čia toliau gydytis pacientai dar su styrančiais siūlais susiūtose žaizdose. Kita dalis – iš namų atvežti, sunkias traumas gatvėje ar kur kitur patyrę pacientai. Chirurgai papasakojo, jog retkarčiais pasitaiko labai sunkių traumų. Šiemet į ligoninės priimamąjį buvo atvežtas smarkiai kraujuojantis benzininiu pjūklu koją iki kaulo nusirėžęs medkirtys, kuris būtų greičiausiai miręs, jei ne ligoninės chirurgų suteikta pagalba, sustabdytas kliokiantis kraujas. Susipjaustę pjūklais, susibadę peiliais ar jaučių subadyti, iškritę per langus ir susižaloję stiklo šukėmis, patekę į įvairius eismo įvykius, juose traumuoti – tokie pastarųjų metų sunkiausi pacientai, pirmiau patekę į Gargždų chirurgų rankas, o po to iškeliavę į Klaipėdą. Ne vienam jų pagalba Gargždų ligoninėje išgelbėjo gyvybę.
„Jei mūsų padalinio nebūtų, gargždiškiams ir dėl persipjauto piršto ar kitų nedidelių traumų, sveikatos bėdų tektų pagalbos ieškotis Klaipėdoje. Ilgai tektų laukti priimamajame, sukti galvą, kaip grįžti namo“, – sakė gydytoja chirurgė V. Ronkaitytė. Gargždų chirurgai gydo, konsultuoja dėl neoperuotinos akmenligės, pankreatitų, įvairių pūlinių, traumų, metalinių svetimkūnių pašalinimo, gėrybinių auglių, tarp jų ir krūties, apgamų ir kitų odos darinių, hemorojų ir kt. Gydytojai chirurgai prižiūri Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientus – jų pagalbos prireikia užsikimšus šlapimo kateteriui, išnirus kojų protezams, sunkiai gyjant žaizdoms, jas perrišant ir kt. Kai kuriuos pacientus pagal indikacijas chirurgai pasiguldo gydyti ir į Terapijos skyrių. Jeigu ligoninė neturėtų savo chirurgų, Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus sunkiai sergančius pacientus, silpnus senučiukus būtų priversta kaskart vežti pas uostamiesčio medikus.
Kovoja už žmones
Chirurgai juokauja, jog jie lyg ugniagesiai – budi, laukia, ramiai dirba, tačiau kartais tenka gesinti didelius gaisrus – gelbėti itin smarkiai susižalojusius žmones. Pacientai patys iš didžiųjų ligoninių grįžta į savo ligoninę medicinos paslaugų, nes čia nėra eilių. „Būna, kad atvažiuoja pas mus iš Klaipėdos susiūti žaizdų, nes neištveria laukimo priimamajame Klaipėdoje. Arba atvažiuoja persitvarstyti žaizdų. Gana dažnai atveža greitoji mums pacientus iš uostamiesčio su visais drenais ir vamzdeliais“, – sakė R. Žiobakos. „Praktiškai reforma atitolino medicinos paslaugas nuo jų gavėjo. Juk žmonėms geriau gydytis arčiau namų, o namiškiams patogiau juos slaugyti. Jie geriau jaučiasi tarp pažįstamų sienų, gydytojų, personalo. Ir kiek žmonių pas mus atsigauna! Vienas žmogus iš paliatyviosios slaugos net namo iškeliavo, o buvo atvežtas numirti“, – sakė V. Ruškienė. „Mes kovojame ne už darbo vietas, bet už žmones. Siaubingos opos, žaizdos, užleistos ligos – štai ką mes matome. Žmonės neturi pinigų kelionėms, vaistams, senesni bijo vieni važiuoti į Klaipėdą, tad užleistų ligų atvejų tikrai daug. Reforma nieko nesutaupė, atvirkščiai – pabrangino“, – kalbėjo medikai.
