Gargždų ligoninė – pelninga, bet ateitis – miglota
Paskutiniai dveji metai Lietuvos gydymo įstaigoms buvo kupini iššūkių ir išbandymų – uždaryti ligoninių skyriai ir stabdomos planinės operacijos, sergantys gydytojai ir slaugytojos, kurioms teko milžiniškas krūvis. Pernai Gargždų ligoninė iškilusius sunkumus įveikė ir net uždirbo 115 tūkst. eurų pelną.
Padaugėjo pacientų
Prasta epidemiologinė situacija praėjusiais metais atsiliepė ir Gargždų ligoninės veiklos rodikliams. 2022 m. buvo suformuota 30 lovų, iš jų 12 su deguonies tiekimu koronavirusu užsikrėtusiems pacientams, dėl to buvo apribotas planinių paslaugų teikimas Vidaus ligų ir Vaikų ligų skyriuose. Pastarojo personalas buvo perkeltas į suformuotą COVID-19 skyrių. Nepaisant apribojimų, bendras į ligoninę paguldytų pacientų skaičius pernai padidėjo 7 proc., vis daugiau medikų pagalbos reikėjo ir pacientams dėl ūmios ligos, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai ambulatorinis gydymas jau neįmanomas. 15 proc. padaugėjo ir guldomų pacientų į Palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios slaugos skyrių. Iš viso Gargždų ligoninėje praėjusiais metais buvo 118 lovų pacientams, gydėsi 1 374 ligoniai. Vidutinė terapijos paslaugų grupės gydymo trukmė – ne ilgiau kaip 7 dienos.
Gargždų ligoninei teko organizuoti, koordinuoti ir teikti mobilaus punkto paslaugas, kuris veikė iki praėjusių metų gegužės 1 d. Darbą koordinavo ligoninės paskirta koordinatorė, kuri sudarydavo darbuotojų darbo grafikus, reguliavo pacientų skaičių, tvarkė PGR ir greitųjų antigenų paėmimo laikus. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gegužės 1 d. Klaipėdos rajono mobiliame punkte paimtas 13 241 mėginys tyrimams. Už tai ligoninė gavo 56 418 eurų. Pernai Gargždų ligoninė gavo 4 398,2 eurų pajamų, išleido – 4 282,8 eurų ir metus pabaigė su 115 tūkst. eurų pelnu, nes sumažėjo remonto, transporto, draudimo, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, komunalinių paslaugų ir kitos veiklos išlaidos.
Nepageidaujamų įvykių buvo
Kiekvienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos tikslas – suteikti saugias ir kokybiškas paslaugas pacientams, tačiau kartais jas teikiant susiduriama su nepageidaujamais įvykiais, kurių nepavyksta išvengti. Nepageidaujami įvykiai gali pakenkti pacientui ir sukelti negrįžtamų sveikatos problemų. Sveikatos apsaugos ministerija išleido įsakymą, kuriuo vadovaujantis visos Lietuvos ligoninės turi registruoti nepageidaujamus įvykius. Gargždų ligoninėje praėjusiais metais tokių įvykių registruota 12, iš kurių 7 nepageidaujami įvykiai susiję su pragulų išsivystymu, 5 įvykiai susiję su pacientų griuvimu. Visi šie atvejai buvo išnagrinėti, pritaikytos prevencinės priemonės. Nors socialinėje erdvėje apie Gargždų ligoninę yra ir kritiškų komentarų, tačiau raštiškų gyventojų skundų praėjusiais metais nesulaukta nė vieno, o pacientų bendras pasitenkinimo teikiamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis rodiklis buvo net 98 proc.
Jaučiamas specialistų stygius
Pernai Gargždų ligoninės konsultaciniame-diagnostiniame skyriuje visi specialistai paslaugas teikė tik tiesioginio kontakto būdu ir laikydamiesi epidemiologinio režimo sąlygų. Apsilankymų skaičius konsultaciniame-diagnostikos skyriuje sumažėjo 3 proc. Manoma, kad sumažėjimą lėmė iki gegužės 1 d. buvusi ekstremali situacija dėl koronaviruso, taip pat gydytojos neurologės motinystės atostogos ir gydytojo neurologo sveikatos būklė, mat jis 4 mėn. turėjo nedarbingumo pažymą.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdyje Tarybos narė, socialdemokratė Ligita Liutikienė paprašė Gargždų ligoninės vyriausiosios gydytojos Virginos Ruškienės trumpai pristatyti įstaigos veiklos ataskaitą. V. Ruškienė neslepia, kad ligoninė susiduria su sunkumais, bet visi dirba susitelkę. „Specialistų trūksta kaip ir visoje Lietuvoje. Nieko naujo pasakyti negaliu“, – nedaugžodžiavo vyr. gydytoja.
Laukiami pokyčiai
Šį mėnesį vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje, svarstant Gargždų ligoninės 2022 m. veiklos ataskaitą, Tarybos narys, LVŽS atstovas Raimundas Daubaris teiravosi, kokios šios ligoninės perspektyvos. „Kaip manote, ar yra galimybių mūsų gydymo įstaigai išlikti ir sustiprėti. O gal jokių pokyčių neplanuojama ir viskas liks po senovei?“ – teiravosi politikas. Vyr. gydytoja V. Ruškienė atsakė, kad 2010 metais įvykdžius reorganizaciją buvo panaikinti chirurgijos ir reanimacijos skyriai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus numatyta, kad ligoninė gali teikti tik aktyvaus gydymo terapiją, ilgalaikį gydymą, taip pat medikai gali konsultuoti pacientus. „Tokio tipo ligoninės kaip mūsų ateityje turės likti sveikatos centru arba dirbti kaip funkcinis vienetas“, – kalbėjo vyr. gydytoja.
Keisis ir vadovas
Tai ne vienintelė permaina, kuri laukia Gargždų ligoninės. Klaipėdos rajono savivaldybė jau paskelbė konkursą Gargždų ligoninės vadovo pareigoms, nes V. Ruškienės kadencija baigsis šių metų liepos 3 d. Būsimam vadovui keliami nemaži reikalavimai: magistro laipsnis, ne mažesnė nei 2 metų vadovavimo patirtis, puikus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų išmanymas. Dokumentai internetiniame valstybės tarnybos puslapyje priimami iki gegužės 16 d.
Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdyje Tarybos narys, LVŽS atstovas Šarūnas Nenartavičius pasiteiravo, ar tiesa, kad ligoninės darbuotojai pastaruoju metu jaučia nerimą dėl būsimo naujo vadovo. „Mano žiniomis, darbuotojai nerimauja dėl savo pareigų ir apmokėjimo tvarkos. Kalbama, kad jai pasikeitus medikai paliktų savo darbo vietas“, – sakė Š. Nenartavičius. V. Ruškienė atsakė nežinanti, apie ką kalbama. „Jūs išsirinksite naują vadovą, jis ir nuspręs apmokėjimo tvarką. Mes nieko keisti neplanuojame, nes nuo sausio 1 d. pagal patvirtintą tvarką pakėlėme visiems atlyginimą 25 proc.“, – teigė vyr. gydytoja.
Augustė JAŠINAUSKIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
