Gargždų ligoninė – vėl reformos rūpesčiuose

Sveikatos apsaugos ministerija parengė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą. Pertvarkai numatoma skirti 268 mln. Eur iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo bei 530 mln. Eur iš Europos Sąjungos investicijų. Ar įgyvendinus reformą pagerės paslaugų prieinamumas, jų kokybė? Anot Gargždų ligoninės vyriausiosios gydytojos Virginos Ruškienės, šie klausimai lieka atviri.

Asociatyvi nuotr.

Pasitarimai aiškumo nedavė

„Mes jau tris kartus dalyvavome nuotoliniuose susitikimuose dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vizijos. Pirmą kartą liepos viduryje planą mums pristatė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė. Liepos 30 d. jau vyko pasitarimas pagal regionus. Dalyvavome pasitarime dėl Klaipėdos regiono“, – informavo Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja V. Ruškienė.

Anot jos, pasitarimuose buvo išskirtos problemos, dėl kurių reikalinga reforma. Pavyzdžiui, nepakankamas sistemos atsparumas grėsmėms ir krizėms – tokioms kaip koronaviruso pandemija; imigrantų grėsmė; nepakankamas paslaugų prieinamumas; nekokybiškos paslaugos; personalo stygius ir pan. Apibendrinta, kad sveikatos priežiūros paslaugos neefektyvios, neveiksmingos, tad būtina perorganizuoti tinklą Lietuvos mastu.

„Paaiškinta, kad tie, kurie dalyvaus reformoje, gaus finansavimo iš tų 800 mln. Eur, tačiau nepaaiškino, nei kam, nei kaip. Liko labai daug neaiškumų, nepasakė konkrečiai, kokia ligoninė ir kokias paslaugas galės teikti“, – atvirai „Bangai“ kalbėjo V. Ruškienė.

Taps Bendruomenės sveikatos centru?

Pasak V. Ruškienės, pranešta, jog Klaipėdos regione iki 2025 m. numatyta sumažinti 166 terapinio profilio lovas, 166 – chirurginio profilio, 31 – pediatrinio, t. y. vaikų lovų skaičių. Reikia susitaikyti, kad Vaikų ligų skyriaus tikrai neliks. Tebevyksta diskusijos, ar bus palikta dienos chirurgija, Vidaus ligų skyrius. „Jei pastarojo neliktų, kaip užtikrintume būtinąją pagalbą 24 val. per parą?“ – retoriškai klausia V. Ruškienė.

„Kyla klausimas, kas pasikeis po reformos, ar padaugės specialistų, ar sutrumpės eilės. Deja, atsakymų kol kas nėra“, – apgailestavo Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja V. Ruškienė. Sprendimą dėl reformos turės priimti ir steigėjas – Klaipėdos rajono savivaldybė. Projektas jau rugpjūčio viduryje turėtų būti pristatytas Europos Komisijai ir Finansų ministerijai. Rudens sesijoje Seimui turėtų būti teikiami su pertvarka susiję įstatymų paketai.

Reforma, anot V. Ruškienės, būtų vykdoma arba steigiant Bendruomenės sveikatos centrus (kaip vieną juridinį asmenį), arba bendradarbiaujant sutarčių pagrindu, arba stambinant toliau ligoninių tinklą. „Tad mums būtų priimtinas Bendruomenės sveikatos centro modelis, kuris funkcionuotų sutarčių pagrindu. Tai reiškia, kad turėtume sutartis su pirminiais sveikatos priežiūros centrais, Visuomenės sveikatos biuru ir pan. Kas nuo to pasikeis, tikrai neaišku. Mes ir dabar turime sutartis su Gargždų, Paupių pirminės sveikatos priežiūros centrais, taip pat su didžiosiomis ligoninėmis – Jūrininkų, Universitetine. Traktuojama, kad jei pas mus atvyksta specialistas ir konsultuoja gyventojus tik kartą per savaitę, tai esą nekokybiškos paslaugos, tačiau ar ši reforma mums leis įdarbinti kardiologą, neurologą penkioms darbo dienoms per savaitę? Abejojame“, – kalbėjo Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja.

Personalo situacija sudėtinga

Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja, paklausta, kokia ligoninės finansinė situacija, atsakė: „Skolų neturime, paslaugas teikiame. Kas numatyta pagal sutartį, įsipareigojimus vykdome. Rodikliai geri.“ Labiau jaudina personalo situacija, kuri sudėtinga visoje Lietuvoje. „Didelis procentas personalo yra vyresnio amžiaus, per 60 metų ir daugiau. Tačiau slaugytojų pakanka. Jei kažkas išeina iš darbo, randame. Neseniai įdarbinome dvi slaugytojas. Kol kas balansuojame tiek dėl gydytojų, tiek dėl slaugytojų“, – sakė vyriausioji gydytoja V. Ruškienė.

Centralizuos greitąsias

Ministerija parengė ir modelį, kaip užtikrinti, kad visose vietovėse žmonės greitosios medicinos pagalbos sulauktų laiku ir per vieną valandą galėtų gauti būtiną skubią pagalbą ligoninėje. Tam reikėtų nuo 94 iki 123 plėsti greitosios medicinos pagalbos budėjimo vietų skaičių, tačiau pačių brigadų padauginti nežymiai – vos trimis, nuo 218 iki 221. Šiuo metu greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 49 juridiniai asmenys, koordinuojami penkių dispečerinių ir darbas tarp jų ne visada vyksta sklandžiai, todėl siūloma jas centralizuoti.

Gargždų PSPC Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vyresnioji bendruomenės slaugytoja Genovaitė Kubilienė teigė, kad vizija išties buvo pristatyta, tačiau nuo to aiškumo daugiau nebuvo. „Vienaip ar kitaip, kad ir kokios reformos vyktų, mes būsime reikalingi. O sumažinti mūsų skaičių jau nėra kur. Tad, kam priklausysime, gal dar ir nelabai aišku, tačiau dirbsime kaip dirbę“, – užtikrino G. Kubilienė.


KOMENTARAS

Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Ligita LIUTIKIENĖ: „Kiekviena pertvarka turi savo pliusų ir minusų. Šiuo metu yra parengta sveikatos priežiūros tinklo vizija. Dėl jos diskutuojame regionuose politiniu lygmeniu, taip pat diskusijos vyksta ir su Teritorinės ligonių kasos, Sveikatos apsaugos ministerijos, rajono sveikatos priežiūros įstaigų atstovais.
Šiandien dar kyla daug klausimų, todėl vienareikšmiškai vertinti sveikatos priežiūros tinklo reformą, jos viziją yra dar anksti.
Iš esmės visos rajono sveikatos priežiūros įstaigos pritaria, kad pokyčiai yra reikalingi, tačiau diskutuojame, koks modelis būtų priimtiniausias. Visi sistemos dalyviai turi susitarti remdamiesi analitiniu vertinimu.
Šiandien sutariame, kad turime mažinti paslaugų netolygumus ir trumpinti paciento kelią, t. y. paslaugos turi būti suteikiamos greičiau.
Vertinant paruoštą sveikatos priežiūros tinklo viziją, svarbu nusimatyti galimas grėsmes, kurių ypač padaugėjo pandemijos laikotarpiu, bei nustatyti geresnį įstaigų išdėstymą, kad būtų pasirengta į tas grėsmes reaguoti.
Mūsų siekis yra optimizuoti stacionarias paslaugas, kad pacientas gautų jas kokybiškas ir saugias, o svarbiausia – nereikėtų ilgai laukti ir paciento kelias sutrumpėtų.
Pagrindiniai dalykai, kuriuos akcentuojame, vertindami sveikatos priežiūros tinklo reformą: paslaugų kokybė, vadyba bei specialistų medikų klausimas. Bazinį paslaugų paketą mes turime nusistatyti patys. Tačiau tos paslaugos, kurias teiksime, turės būti kokybiškos, saugios ir prieinamos pacientui per trumpiausią laiką.“

Agnė ADOMAITĖ

„Bangos“ archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių