Gargždų miesto švarintojai pluša nuo ankstaus ryto

Kai dar gatvėmis nezuja automobiliai, o daugelyje namų langų tamsu, mūsų miesto valytojai jau braukia prakaitą. Dar neseniai jie grėbė, šlavė ir į didžiulius maišus krovė medžių lapus, rinko ir renka šiukšles, jau kasė sniegą, barstė smėliu ir žvyru šaligatvius. Dvylika Gargždų seniūnijos valytojų kasdien visais metų laikais kantriai pluša, kad mūsų mieste būtų tvarkinga, švaru, patogu ir saugu. Ar eidami gatve pagalvojame apie žmones, kurie surenka mūsų numestas šiukšles, kur jos keliauja iš 50 miesto šiukšlinių ir ko jose randa valytojai?
Nuo ryžių iki švirkštų
Nors daug kur rankų darbą palengvina ar net pakeičia technika, vis dėlto aplinkos tvarkymas, švarinimas neįsivaizduojamas be fizinio žmonių triūso. Kasryt dvylika Gargždų seniūnijos valytojų darbą pradeda tada, kai miestas tik bunda. Juos įvairiose miesto gatvėse ar aikštėse galima sutikti ne tik šeštą valandą, bet ir anksčiau. Skirtingais metų laikais – skirtingi jų darbo įrankiai – grėblys, šluota, lapų pūstuvas, semtuvas, sniego kastuvas, tušti šiukšlių maišai…
„Atsikėliau po keturių penkiolika. Penktą jau buvau čia. Pėstute atėjau – tiek čia to kelio nuo Vasario 16-osios gatvės“, – praėjusią savaitę Savivaldybės aikštėje kasdama sniegą šypsojosi Stanislava Raišutienė, trumpam stabtelėjusi atsikvėpti ir parimusi ant kastuvo. Stasele švelniai visų vadinama moteris daugiau kaip 30 metų dirba valytoja, iš jų penkerius valo plotą nuo Savivaldybės iki „Amuleto“ parduotuvės Klaipėdos gatvėje: vasarą šluoja, rudenį grėbia lapus, žiemą kasa sniegą, barsto šaligatvius, renka šiukšles. „Kas savaitę, o jei būna pilnos, ir dažniau iš miesto šiukšlinių šiukšles nešame į specialius konteinerius. Man artimiausi – prie „Gargždų švaros“ arba prie kebabinės Minijos gatvėje. Ten šiukšles išrūšiuoju – taip esu įpratusi. Širdis neleidžia į vieną konteinerį mesti ir plastiko, ir stiklo“, – pasakojo Staselė. Nedažnai, bet būna, kad į miesto šiukšlines gyventojai atneša kokį šiukšlių maišelį iš savo namų. Kartą Staselė rado šiukšlinę, prikimštą panaudotų sauskelnių. Jų buvo tiek, kad visų iš karto nepanešė. Labiausiai miesto valytojai neramu dėl sudaužytų butelių, nes šukėmis gali susižeisti vaikai. Žinoma, ji kantriai šukes surenka, kaip, beje, ir besimėtančius švirkštus. Jų esą pasitaiko Klaipėdos gatvėje autobusų stotelėje, taip pat krepšinio aikštelėje už „Minijos“ kino teatro.
Mažiausia problema – Savivaldybės aikštėje vestuvininkų barstomi rožių žiedlapiai, kuriuos išpusto vėjas, ir jie natūraliai sunyksta, blogiau, pasak kruopščios miesto valytojos, dirbtiniai – juos ilgai tenka rankioti, kaip ir blizgučius po Naujųjų metų sutiktuvių. „Kartais prie Civilinės metrikacijos skyriaus randu ryžių – net paukščiai jų nenori lesti“, – šypsojosi Staselė. Paklausta, ar valytojos darbas kuo nors patrauklus, moteris prisipažino, kad jai, kilusiai iš kaimo, patinka švarintis, tvarkytis, tuo labiau, kad darbas lauke. Šiaulių rajone gimusi Staselė nuo 1983 metų gyvena ir dirba Gargžduose.

Lapai baigiami sudoroti
Gargždų seniūnas Valdemaras Žigus džiaugiasi, kad miestas švarus, nes jo valytojai, kuriems paskirstyti panašūs plotai, vadinamos normos, dirba sąžiningai: „Anksčiau buvo 17 valytojų, penkios išėjo į pensiją. Viena iš jų – Viktorija Surplienė, puikiai dirbusi 22 metus. Jos plotas buvo nuo teismo pastato Klaipėdos gatvėje iki J. Janonio gatvės.“
Kiekvienas valytojas valo nuo 10 000 iki 15 000 kv. m teritorijos (šaligatviai, gatvių pakelės, parkai, skverai). „Jei valytojo norma mažesnė, vadinasi, tame plote yra daug medžių, tad prisideda lapų ir žaliųjų atliekų rinkimas, – pasakojo seniūnas. – Kai vienas ar kitas valytojas suserga, jo normą prižiūri šalia esantis valytojas arba aplinkos tvarkytojai, dirbantys seniūnijoje.“
Taigi, be miesto valytojų, Gargždų seniūnijoje dirba keturi vyriškiai aplinkos tvarkytojai. Šiuo metu juos galima sutikti Gargždų parke, nes čia dar yra lapų, kuriuos jie pūstuvais pučia į eiles, o vėliau krauna į traktoriuko priekabą. „Lapus, kaip ir kitas žaliąsias atliekas šiuo metu verčiame vienoje vietoje parko pakraštyje. Paskui jie bus išvežti pagal sudarytą sutartį su UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Mieste lapus rudenį krauname į didžiulius maišus, kad neužsigriozdintume dideliais konteineriais. Juos, kai visi sugrėbiami, irgi išveža specialios mašinos“, – paaiškino V. Žigus.
Žolei, lapams vežti seniūnija turi tris sodo traktoriukus su priekabėlėmis. Į jas aplinkos tvarkytojai susideda ir darbo įrankius: vasarą – trimerius, rudenį – benzininius lapų pūstuvus, šakes ir kt. Prie vieno didesnio traktoriuko kabinama 2–3 kub. m priekaba lapams vežti. „Darbams, kurių nespėja atlikti mūsų aplinkos tvarkytojai, samdome įmones pagal sutartis. Vasarą turime žolės pjovimo sutarčių, rudenį – lapų išvežimo. Sniegą valome patys, bet yra ir sutartis su „Ecoserviso“ įmone, kuri valo kai kuriuos šaligatvius ir barsto kelius“, – džiaugdamasis, kad ir miestiečiai prisideda prie miesto tvarkymo – patys nuvalo sniegą nuo šaligatvių palei savo sklypus, o vasarą nupjauna žolę, – pasakojo V. Žigus.

Apmaudu dėl padangų
Pasižvalgęs po Gargždus šeimininko žvilgsniu, seniūnas V. Žigus sako, kad mieste tvarkomasi neblogai ir iš gyventojų priekaištų nesulaukia. Atvirkščiai, padėkų išgirsta ir seniūnijos aplinkos tvarkytojai, ir apželdinimo specialistai, ir valytojai.
„Meistrė aplinkos tvarkymui Aldutė Srėbalienė nevairuoja automobilio, bet arba pėstute apeina, arba dviračiu apvažiuoja miestą ir užfiksuoja, ką reikia tvarkyti. Šiukšlių padaugėja po švenčių, po žiemos. Per 2–4 savaites stengiamės sutvarkyti miestą, parkelius ir karjerų teritoriją. Žvyrą, išbarstytą žiemą, pavasarį patys surenkame, o pagal sutartį per sezoną gatvių valymo vakuumine mašina 6–7 kartus valome pagrindines gatves, šiaurinį ir pietinį rajonus stengiamės nors 2–3 kartus, kur eismas ne toks intensyvus“, – švarinimosi darbus vardijo seniūnas. Seniūnijos darbuotojai po švenčių surenka ir prie daugiabučių paliktas šiukšles (po Naujųjų metų – tai ir fejerverkų likučiai).
Vis dar nemenka problema – gyventojų sąmoningumo trūkumas dėl padangų. „Labai graži „Gargždų švaros“ akcija buvo šį rudenį, kai per dvi dienas iš gyventojų priėmė didžiulį kiekį padangų. Vis dėlto dar pasitaiko gyventojų, kurie senas automobilių padangas išmeta nuošaliose vietose. Jei pamatote išmestas padangas, skambinkite į seniūniją“, – ragina V. Žigus. Seniūnijos darbuotojai jas renka į vieną vietą, kol sukaupia didesnį kiekį, o paskui jos išvežamos, nes seniūnija yra sudariusi sutartį dėl bešeimininkių padangų išvežimo. Šiemet Gargždų seniūnijos teritorijoje išvežta apie 100 bešeimininkių padangų, pernai – apie 150. Jos rastos palei karjerus. Be padangų, vis dar išmetama šaldytuvų, televizorių, kompiuterių. Visa tai Gargžduose ir rajone priima stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės. „Būna, kad nebenaudojamai buitinei technikai pastatomi konteineriai prie didžiųjų prekybos tinklų. Tai tinkamos vietos atsikratyti. Būkime sąmoningi“, – kreipiasi į gyventojus miesto seniūnas V. Žigus.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.