Gargždų šeimos medicinos klinikos biudžete švilpauja vėjai?

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį rinksis į eilinį posėdį, kurio dienotvarkėje numatyti 39 klausimai. Vienas iš jų – Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. veiklos ataskaita. Ji politikams kelia daug klausimų, nes skaičiai akis bado – praėjusiais metais klinika patyrė net 90 tūkst. Eur nuostolių.

Skundėsi paslaugų kokybe
Ataskaitoje atskleidžiama, kad ne visi Gargždų šeimos medicinos klinikos pacientai buvo patenkinti suteiktomis paslaugomis. Praėjusiais metais įstaiga sulaukė 16 skundų, 2021 m. buvo sulaukta tik 3 skundų. Žmonės daugiausia skundėsi dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės – bendravimo su pacientu, informacijos suteikimo, taip pat dėl nuotolinių šeimos gydytojų konsultacijų, vienas pacientas piktinosi dėl registracijos pas odontologus. Pagal gautus pranešimus neplanine tvarka atlikti 5 patikrinimai – 2 kartus vertinta infekcijų kontrolės reikalavimų laikymasis, 1 kartą psichiatro paslaugų teikimo atitikimas reikalavimams. Patikrinimų metu nustatyti galimi darbo organizavimo ir bendravimo su pacientais trūkumai, jie aptarti su darbuotojais. Iš visų gautų 16 skundų pasitvirtino mažiau nei pusė – tik 6.

Daugiau vyresnių pacientų
Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre iš viso yra prisirašę 24 889 pacientai. Ši klinika populiaresnė tarp vyresnių gyventojų, 50–65 metų, mat šio amžiaus grupės pacientų daugiausia – 5 586. Pačių mažiausių, vaikų iki 1 metų, tėvai, matyt, mieliau renkasi kitas įstaigas, nes praėjusiais metais klinikoje buvo prirašyta tik 180 mažylių.
Ataskaitoje pažymima, kad 2022 m. padaugėjo apsilankymų skaičius pas gydytojus, neįskaitant odontologų bei psichiat­rų. Medikų paslaugų prireikė 157 113 gyventojų (2021 m. – 150 592 gyventojams), sumažėjo besikreipiančių į odontologus, ypač vaikų. Sumažėjęs pacientų skaičius pas odontologus nestebina, nes laukimo trukmė planinės pagalbos – 15 ir daugiau kalendorinių dienų.
Pandemija stipriai paveikė ne vieno psichinę sveikatą, tai atspindi ir padidėjęs apsilankymų skaičius pas psichiatrus. Praėjusiais metais Gargždų šeimos medicinos klinikoje pas psichiatrus apsilankė 1 142 pacientais daugiau nei 2021 m.

Gargždiškiai prevencijoje – pasyvūs
Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, krūties vėžio prevencinė programa, prostatos (priešinės liaukos) vėžio prevencinė programa, storosios žarnos vėžio prevencinė programa, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa.
Gargždų šeimos medicinos centre apie gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą buvo informuotos 5 592 moterys, 4 356 priklausė tepinėlio paėmimo ir įvertinimo paslauga, tačiau atėjo pasitik­rinti tik 408 moterys. Į krūties vėžio prevencijos programą pagal amžių pateko 3 746 moterys, pasitikrinti atėjo tik 725. Apie prostatos vėžio prevenciją duomenų nėra, nes klinika neskaičiuoja, kiek vyrų patenka į šią programą. Į storosios žarnos prevencinę programą pagal amžių pateko 8 213 pacientai, atvyko išsitirti 2 019 gyventojų. O į širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą pateko 5 538 pacientai, išsityrė 1 995 pacientai.

Kituose centruose – aktyviau
Pastebėta, kad kituose – Paupių ir Priekulės pirminės priežiūros centruose – pacientų skaičius mažesnis, tačiau dalyvaujančių prevencijos programose daugiau. Į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą Paupių klinikoje pagal amžių pateko 982 moterys, pasitikrinti atėjo 246, o Priekulės medicinos centre iš 1 073 moterų išsityrė 362. Į krūties vėžio prevencijos programą pagal amžių Paupių klinikoje pateko 594 moterys, pasitikrinti atėjo 125, Priekulės medicinos centre iš programoje esančių 651 moters pasitikrino 225. Į prostatos vėžio prevencijos programą Paupių medicinos centre pateko 553 vyrai, pasitikrinti atėjo 146, Priekulėje iš 622 vyrų pasitikrino 200. Į storosios žarnos prevencinę programą Paupių klinikoje pateko 1 287 pacientai, atvyko išsitirti 358 gyventojai, o Priekulėje iš 1 464 pasitikrino 634 pacientai. Į širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą pateko 917 Paupių klinikos pacientų, išsityrė 563 pacientai, Priekulės medicinos centre iš 1 008 programoje esančių žmonių pasitikrino 634.
Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas „Bangai“ teigė, kad prevencinių programų skaičiai visada būna panašūs. „Kiek spėjame, tiek ir darome tyrimų. Visi atėję pacientai gauna pasiūlymą išsitirti, bet priversti jų tirtis negalime. Nemažai pacientų gyvena ir užsienyje, Lietuvoje beveik nebūna, prevencinėmis programomis net nesidomi“, – sakė P. Serapinas.

Pavojaus varpai – nebūtini
Ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitete jo pirmininkė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė atkreipė dėmesį į pristatomą 2022 m. Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro ataskaitą. Politikė teigė, kad ataskaitoje nėra užpildytos visos eilutės, todėl trūksta informacijos. „Prevencinių programų skaičiai tikrai nėra geri, palyginti su kitomis rajono sveikatos priežiūros įstaigomis. Klinikos veikla taip pat nuostolinga – 90 tūkst. Eur. Įdomu kodėl?“ – klausė komiteto pirmininkė. Tik atsakyti jai niekas negalėjo, nes posėdyje P. Serapinas nedalyvavo. Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdžio metu Tarybos narė Eglė Jaugelavičė taip pat norėjo užduoti porą klausimų, tačiau posėdžio metu buvo pranešta, kad į visus politikų klausimus P. Serapinas atsakys per Tarybos posėdį.
2022 m. Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro ataskaitoje nurodoma, kad vienas iš įstaigos siektinų rezultatų būti nenuostolingai, tačiau šalia parašytas ir praėjusių metų minusinis rezultatas – 90 tūkst. Eur deficitas.
Patirtų išlaidų skaičiai iš tiesų iškalbingi – komunalinių paslaugų sąnaudos, palyginti su 2021 m., padidėjo 46 proc., nes įsigyta daugiau paslaugų, taip pat pabrango elektros energija. Praėjusiais metais teko tvarkyti daugiau transporto priemonių, pabrango kuras, todėl sąnaudos išaugo 31 proc. Ataskaitos duomenimis, Gargždų klinikos medicinos darbuotojai nesnaudė ir kėlė kvalifikaciją, todėl sąnaudos jų kvalifikacijos kėlimui padidėjo 208 proc. Remonto ir eksploatavimo sąnaudos taip pat padidėjo įspūdingai – 357 proc. „Bangai“ P. Serapinas sakė, kad reikia vertinti ne vienų, o kelerių metų medicinos centro apyvartą ir dėl susidariusio 90 tūkst. Eur deficito nereikia skambinti pavojaus varpais. „Aukštos elektros kainos tikrai prisidėjo prie padidėjusių išlaidų, taip pat medicinos darbuotojams nebuvo sumažinti priedai, kurie buvo skirti per pandemiją. Tačiau turiu nuraminti, turime sukaupę pinigų įvairioms išlaidoms“, – sakė vyr. gydytojas.

Augustė JAŠINAUSKIENĖ
Vitos VITAITĖS nuotr.