Gargždų sporto centro „krikštas“: per 100 dienų – 53 000 lankytojų
Gargždų daugiafunkcis sporto ir pramogų centras, kurio atidarymas pernai tituluotas nauja era Klaipėdos rajono sporto istorijoje, įvertino pirmąsias 100 veiklos dienų. Pajamų ir išlaidų ataskaita, kurią pristatė įstaigos direktorius Vaidas Liutikas, detaliau aptarta sausio 22 dieną vykusiame Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdyje. Su šia informacija supažindinti ir kiti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos komitetai. Pateikti skaičiai atskleidė paradoksą – pagal nustatytus įkainius potencialios pajamos be nuolaidų siekė 562 tūkst. eurų, tačiau faktinės – 421 tūkst., tuo tarpu išlaidos perkopė 508 tūkst. eurų, todėl pirmasis etapas baigėsi deficitu. Tačiau posėdžio metu gilintasi ne tik į finansinę centro situaciją – opozicijos atstovai kėlė klausimus dėl lankytojų komforto bei galimybių geriau išnaudoti komercinius renginius, kurie galėtų didinti centro savarankiškumą.
Pajamos ir nuolaidų kaina
„Metus baigėme tikrai gerai“, – pristatydamas 100 veiklos dienų (tiek centras 2025 metais veikė naujajame pastate) rezultatus, pasidžiaugė V. Liutikas ir akcentavo, kad įstaiga pasiekė suplanuotą 400 tūkst. eurų pajamų kartelę – per 100 dienų gauta 421 588 eurų.
Tačiau pažvelgus giliau skaičiai rodo kiek sudėtingą balansavimą tarp komercijos ir socialinės misijos. Mat reali paslaugų vertė (be nuolaidų) siekė net 562 501 eurą, tačiau dėl Savivaldybės tarybos sprendimais taikomų lengvatų tam tikroms socialinėms grupėms realiai gauta 421 588 eurai. Suma, kurios centras negavo dėl taikomų nuolaidų, gerokai viršija 100 tūkst. eurų. Į šią sumą taip pat yra įtrauktos ir nuolaidos, kurios gyventojams suteikiamos su Klaipėdos rajono gyventojo kortele, bei kurios yra kompensuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Tai, anot V. Liutiko, sudaro apie 40 tūkst. eurų. Taigi nekompensuota pritaikytų nuolaidų suma per 100 dienų sudaro beveik 93 tūkst. eurų.
„Jeigu nebūtų taikytos nuolaidos, įstaiga turėtų galimybę iš uždirbtų pajamų nuolat investuoti į teikiamų paslaugų kokybę, užtikrinti einamuosius darbus“, – pažymima centro vadovo pateikiamoje informacijoje. Joje matyti ir tai, jog didžiausią pajamų dalį – beveik 280 tūkst. eurų – sugeneravo baseinas, SPA ir treniruoklių salė.
Nepaisant niuansų, susijusių su lėšomis, negautomis dėl taikomų lengvatų, be pasiektos užsibrėžtos pajamų kartelės yra ir daugiau džiuginančių skaičių – nors pernai Daugiafunkcis sporto ir pramogų centras veikė vos tris mėnesius, jame spėjo apsilankyti per 53 tūkst. žmonių, neskaičiuojant plaukimą lankančių antrokų. „Apsilankymų skaičius išties įspūdingas“, – atkreipė dėmesį V. Liutikas.
Didžiausios išlaidos – darbo užmokesčiui
Nors pajamos siekė 421 tūkst. eurų, bendros įstaigos išlaidos per minėtą laikotarpį perkopė pusę milijono – 508 577 eurus. Didžiausią svorį – 297 200 eurų – sudarė darbo užmokestis bei energetiniai resursai: elektros energija – 87 052 eurus, šildymas – 20 848 eurus. Kitos būtinos išlaidos, susijusios su baseino chemija, valymais ir įrengimų priežiūra, siekė 82 976 eurus, ilgalaikis turtas – 20 500 eurų.
Deficitinį balansą V. Liutikas aiškino objektyviomis priežastimis – algos pradėtos mokėti dar prieš atidarymą, o veiklos pradžioje teko momentiškai įsigyti visą reikiamą inventorių, kompiuterius, baseino chemiją bei darbuotojų aprangas.
Taip pat neslepiama, jog trūko patirties valdant tokio masto ir naujųjų technologijų gausa pasižymintį objektą. „Trūko žinių inžinerinių sprendimų valdyme, todėl elektros ir šildymo išlaidas teko mokytis optimizuoti jau veiklos metu“, – aiškino įstaigos direktorius. Dėl to buvo vykdyta patiriamų išlaidų už elektrą ir šildymą stebėsena. Optimizavus sistemas, gruodį jau pavyko sumažinti elektros ir šildymo išlaidas. Jos sudarė 26 811,45 euro, o lapkritį ir spalį – atitinkamai 32 426,33 ir 31 988,97 euro.
Primename, jog centro šildymas hibridinis ir paremtas dirbtiniu intelektu, sekant elektros rinkos kainą. Kaip aiškino V. Liutikas, kai elektros kaina žemiausia, jungiasi geoterminis šildymas, o kai pakyla, įsijungia miesto. Dar reikėtų pabrėžti, kad pastatas – A+ klasės.
Tiesa, ilgalaikėje perspektyvoje centras planuoja statyti saulės elektrinę su kaupikliais – iki 250 kW galios. Tokia galimybė apgalvota iš anksto.
Pastabos dėl neišnaudojamų galimybių
Nors bendrame kontekste Daugiafunkcio sporto centro gautas pajamas ir patirtas išlaidas atspindintys skaičiai atrodo neblogai, vis dėlto pastabų dėl įstaigos veiklos neišvengta. Antai Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariui, opozicijos lyderiui Justui Ruškiui užkliuvo esą vangi komercinė strategija. Politikas priminė ambicingus pažadus apie arenos užimtumą ir papildomų pajamų generavimą. „Aš vis atsimenu pasakymą apie Džordaną. Kaip yra su tais komerciniais renginiais, kurie padėtų generuoti daugiau pajamų? Arena, krepšinis ir kitos sporto šakos – viskas tvarkoje, bet kur tie renginiai, kurie neštų papildomą pelną?“ – atakavo J. Ruškys.
V. Liutikas pripažino, kad prioritetas teikiamas sportui, o derybos su žinomais atlikėjais nėra lengvos. Nepaisant to, žadėjo, jog Džordanos Butkutės koncertas tikrai bus, planuojama lapkritį. Taip pat tikimasi, jog renginių netrūks ir kovo 8-ąją bei per Motinos dieną, kai arena laisva nuo sportinės veiklos. Kalbėdamas apie renginius arenoje, centro direktorius minėjo, jog joje vyks ir abiturientų brandos atestatų įteikimo šventė.
J. Ruškys taip pat badė pirštu į vėluojančias paslaugas: „Ar ateina maisto pramonė?“ Paaiškėjo, kad kavinės nuomos konkursas pavyko tik iš trečio karto, sumažinus įkainius. Tikimasi, jog artimiausiu metu įstaigos lankytojai jau turės vietą, kur galės pailsėti, pasimėgauti patiekalais. „Ir lankytojams, ir renginiams kavinė labai reikalinga, nes dabar žmonės, pavyzdžiui, po baseino iškart bėga namo, nors norėtų dar jaukiai pabendrauti“, – kalbėjo direktorius.
Gintarė KARMONIENĖ
Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr. iš „Bangos“ archyvo
