Gargžduose Europos dieną – lietuviškai
Kiekvienas esame Europos pilietis, galintis pasinaudoti ES atveriamomis galimybėmis. Tačiau iš kartos į kartą perduodamos tradicijos ir gajus tautiškumas visuomet liks mūsų širdyse. Tai atspindėjo ir antradienį Gargžduose vykusi Europos dienos šventė „mES Esame kartu“. Jai pradžią skelbė Lietuvos ir tik po to – Europos Sąjungos himnai. Tiesa, netikėtai iškritęs sniegas neleido gargždiškiams renginiu mėgautis aikštėje prie Kultūros centro. Šventė perkelta į jo vidų.
Net trys sukaktys
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka jau ne pirmus metus Gargžduose organizuoja Europos dienos šventę. 2017-ieji metai Europai yra labai svarbūs – minimos net trys sukaktys: Romos sutarties 60-metis, Erasmus+ programos 30-metis ir Lietuvos narystės Šengeno erdvėje 10-metis. Kuo šios datos svarbios kiekvienam europiečiui? Romos sutartis padėjo Europos Sąjungos pamatus bei sudarė prielaidas ilgalaikiam stabilumui, gerovei ir saugumui ne tik Europoje, tačiau ir už jos ribų. Programa Erasmus+ atvėrė tarptautines galimybes dalyvauti švietimo mainų programose. Šventės dalyviams bibliotekos ir Klaipėdos rajono švietimo centro darbuotojai pristatė šios programos istoriją ir pokyčius per 30 metų. O štai Šengeno erdvės sukūrimas yra vienas didžiausių ES laimėjimų ir jis negrįžtamas. Šventės dalyviai buvo supažindinti su Šengeno šalių sąrašu, plėtra, vizų politika ir kt.
„Mes esame kartu. Savo bendruomenėje. Galime laisvai kurti, rašyti, keliauti ir užsiimti kitomis veiklomis. Atsiveria neribotos galimybės tobulėti: pradedant mažaisiais ir baigiant senjorais. Dabar, kai galime laisvai judėti, Europa tampa vis mažesnė ir mus vienija. Keliaukime, būkime Lietuvos ambasadoriai kitose šalyse“, – apibendrino šventės organizatorė, J. Lankučio bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Diana Ciparienė.
Veiklos netrūko
Susirinkusiųjų laukė ne tik naudingos žinios, tačiau ir nuotaikingas koncertas. Skambėjo buvusių politinių kalinių ir tremtinių choro „Atminties aidai“ dainos. Skirtingų tautų šokius šoko Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos moksleiviai. Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro dekoravimo ir siuvimo studijos ugdytiniai pristatė rūbų kolekciją, šventės dalyvius džiugino breiko, muzikos ir dainavimo studijų, lopšelio-darželio „Saulutė“ mažųjų dainorėlių, Švietimo centro Trečiojo amžiaus universiteto linijinių šokių kolektyvo, Kultūros centro šiuolaikinio dainavimo, moterų ansamblio „Elegija“, linijinių šokių kolektyvo „Gargždė“ pasirodymai.
Europos dienos šventėje vyko viktorinos, buvo dalijami lankstinukai apie ES, netrūko prizų ir apdovanojimų, įvairių edukacijų. Jas vedė Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro stendinio modeliavimo būrelis ir dizaino studija.
Prisistatė Klaipėdos rajono vyriausiasis policijos komisariatas, kareiviška koše vaišino bei pašaudyti į tirą kvietė KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės Gargždų 302-oji lengvoji pėstininkų kuopa.
Ragino puoselėti tautiškumą
Šventės dalyvius su Europos diena sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai: meras Vaclovas Dačkauskas, vicemerė Violeta Riaukienė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Tarybos narys Albinas Klizas. „ES visos šalys lygiavertės. Drauge dalijamės tiek vargais, tiek džiaugsmais. Įsisavinę ES paramą privalome tapti kitų ekonomiškai silpnesnių šalių rėmėjais. Turime išmokti gyventi ir dirbti europietiškai. Būdami kartu mes esame stiprūs. Tad kartu kurkime stiprią Europos Sąjungą, tuo pačiu išlaikydami savo savitumą“, – susirinkusiesiems linkėjo meras. Jam antrino ir vicemerė: „Nepamirškime, kad esame lietuviai. Išsaugokime šalies indentitetą, lietuvių liaudies tradicijas ir papročius.“ O štai Administracijos direktorius akcentavo, kad svarbiausia – tautų draugystė ir bendrystė. „Be stiprių valstybių nebūtų ir stiprios ES“, – tikino jis ir pritarė, kad reikia puoselėti savo kultūrą.
Europos dienoje lietuvybės puoselėjimas atsispindėjo ne tik svečių sveikinimuose. Šventės dalyvių laukė mugė „Eurojomarkas“, į kurį sugužėjo amatininkai, tautodailininkai, keramikai ir prekybininkai iš įvairiausių rajono vietovių. Čia buvo galima įsigyti tradicinių lietuviškų gaminių.
Aistė NOREIKAITĖ
J. Lankučio bibliotekos nuotr.
