Gargžduose – gamtos grįstas sprendimas: tvenkinys su pakartotiniu vandens naudojimu
Gargždų Minijos slėnyje, netoli Taikos g. daugiabučių, per penkis mėnesius įrengtas išlaikymo tvenkinys su pakartotiniu vandens naudojimu. Tai – gamta grįsto tarptautinio projekto „WaterMan“ pavyzdinis ir vienas pažangiausių sprendimų ne tik Klaipėdos regione, bet ir Lietuvoje. Pakartotinio vandens naudojimo skatinimas darosi vis svarbesnis dėl klimato kaitos sukeliamų naujų iššūkių vandens tiekimui, paveiktam ekstremalių oro reiškinių – vis dažniau pasikartojančiomis sausromis ar potvyniais.
Išvalo ir padeda taupyti
Gargžduose praėjusį ketvirtadienį Klaipėdos rajono savivaldybės vadovams, specialistams, Klaipėdos universiteto „Klaipėdos regiono“ asociacijos atstovams pristatytas mėnesiu anksčiau užbaigtas projektas „Paviršinių nuotekų valymo įrenginių – išlaikymo tvenkinio su pakartotiniu vandens naudojimu nauja statyba“. Tvenkinys yra 8 200 kvadratinių metrų teritorijoje, jo gylis siekia iki 4,3 metro, o per jį nutiestas ir 40 metrų ilgio lieptas. Aplink tvenkinį įrengta poilsio zona su pėsčiųjų takais. Darbus prie tvenkinio planuojama tęsti ir toliau – teritorijoje dar numatyta įrengti privažiavimo kelią ir kitus infrastruktūros patobulinimus.
Nuotekos valykloje sulaikomos ir išvalomos per dvi dienas. Lietaus nuotekų valymo įrenginys ne tik surenka ir išvalo kritulių vandenį, bet ir leidžia jį pakartotinai naudoti kitoms reikmėms – kelių ir gatvių drėkinimui, želdynų laistymui ar gaisrų gesinimui. Tvenkinio vandens naudojimas vien Gargždų miesto želdinių laistymui per metus leis sutaupyti daugiau nei 300 kubinių metrų geriamojo vandens. Valydama pralaidų vamzdynus tvenkinio vandenį realiems darbams jau panaudojo UAB „Klaipėdos rajono energija“.
Projektas „Paviršinių nuotekų valymo įrenginių – išlaikymo tvenkinio su pakartotiniu vandens naudojimu nauja statyba“ – vienas pažangiausių ir pirmasis tokio tipo gamta grįstas sprendimas Klaipėdos rajone, įgyvendintas pagal tarptautinį Interreg Baltijos jūros regiono projektą „WaterMan“. Šis projektas vienija 6 Baltijos jūros regiono šalis, kuriose išbandoma 11 bandomųjų iniciatyvų pakartotinio vandens naudojimo srityje. Klaipėdos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Šatkus informavo, jog bendras projekto biudžetas visam regionui yra 4 377046 eurai, ES finansavimą sudaro 3 5021 636 eurai.
M. Šatkus paaiškino, kad Gargžduose projektą įgyvendino Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, bendradarbiaudama su UAB „Ežerūna“ (tvenkinio įrengimų statybos darbų vertė – 318 950 Eur), UAB „Inžinerinis projektavimas“ (sutarties kaina – 21 469 Eur), UAB „Darbasta“ (1 815 Eur) ir UAB „Lexin auditas“ (7 986 Eur). Darbus prie tvenkinio planuojama tęsti ir toliau – teritorijoje dar numatyta įrengti privažiavimo kelią ir kitus infrastruktūros patobulinimus.
Svarbi problema: potvynių valdymas
Atsižvelgiant į didėjantį klimato poveikį, visame Baltijos jūros regione ieškoma sprendimų, kaip tausoti vandens išteklius. Vienas iš jų – pakartotinis lietaus, valytų nuotekų ir kitų alternatyvių vandens šaltinių panaudojimas žemės ūkyje, pramonėje bei buityje.
2023 m. vasaros pradžioje sausros sukelta ekstremali situacija bei potvyniai vakarų Lietuvos savivaldybėse lapkričio mėnesį tai tik patvirtina. Šie reiškiniai Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse kartosis vis dažniau, o dėl klimato kaitos poveikio reiškinių ekstremalumas didės – jie taps vis stipresni, ilgesni ir mažiau prognozuojami.
Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto projektų vadovas Valdas Langas, praėjusį antradienį aptariant tarptautinį „WaterMan“ projektą „Pakartotinio vandens naudojimo skatinimas Baltijos jūros regione stiprinant gebėjimus vietos lygmeniu“, akcentavo, kad jo veiklos skirtos sukurti klimato kaitai atsparias vandens valdymo priemones.
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko, Gargžduose įgyvendintas projektas – puikus tvaraus, gamta grįsto planavimo pavyzdys, atveriantis naujas galimybes visam regionui. „Džiaugiuosi, kad šis projektas iš idėjos virto realiu pavyzdžiu, kaip galima atsakingai ir išradingai naudoti gamtos išteklius. Tai – modernus ir tvarus sprendimas, kuris parodo, kad Savivaldybė gali būti inovatyvi. Vis dėlto ateityje mums būtina žengti dar toliau – ieškoti bendrų sprendimų ir sukurti visoms Klaipėdos regiono savivaldybėms bendrą potvynių valdymo strategiją“, – sakė meras. Šiuo metu Klaipėdos universitetas kartu su asociacija „Klaipėdos regionas“ rengia Klaipėdos regiono pakartotinio vandens naudojimo strategiją, kuri apims visas septynias regiono savivaldybes.
Vilija BUTKUVIENĖ
