Gargžduose rasti žaliosios masės konteinerį – privilegija
Ko gero, komunalinių paslaugų darbuotojams nebuvo pranešta apie surinktas atliekas.
Vieno Gargždų daugiabučio namo pirmininkas vaizdžiai mojuodamas jazmino šakele „Bangos“ žurnalistams davė užduotį surasti žaliųjų atliekų konteinerius Gargžduose. Esą tai aštri problema – vasarą, kai žalėsių prisikaupia daugiau, nėra kur jų dėti. Kai kurie vėliau pakalbinti daugiabučių namų pirmininkai pritarė, kad problema egzistuoja, tačiau situacijos nedramatizavo. Visgi rasti konteinerius užduotis nebuvo lengva. Tuo labiau, kad jie nepažymėti specialiu ženklu.
Maišus krauna prie talpų
Į „Bangos“ redakciją užsukęs skaitytojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. pastaba) vaizdžiai parodė problemą – atsinešė nuskintą jazmino šakelę su klausimu: o kur mieste ją galima išmesti. Juk privaloma rūšiuoti – bet kur negalima! „Tvarkydami aplinką renkame ir medžių lapus, žolę, kaštonus, genėtų krūmų šakeles. Kur jas krauti?“ – klausė vyras.
Jo nuomone, šalia dabartinių mišrių atliekų, plastiko ir stiklo konteinerių reikia ir žaliųjų atliekų. „Mums siūloma viską krauti į maišus ir vežti į Vėžaičių didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę. Negi dabar turime krauti po maišelį į automobilį ir ten važiuoti?“ – nepasitenkinimą reiškė miesto gyventojas, daugiabučio namo pirmininkas.
VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus, paklaustas, ar tokių konteinerių mieste yra, teigė, kad tai ne šios įmonės atsakomybė, nes viešųjų plotų atliekas surenka UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“. Visgi jis nurodė, kad tokių konteinerių yra netoli „Gargždų švaros“ pastato.
Įmeta ir baldų
Nusprendžiau patikrinti žaliųjų atliekų surinkimo situaciją mieste. Žengiant per P. Cvirkos gatvę į Klaipėdos g. stoties link nepastebėjau jokių raudonos spalvos konteinerių, kurie būtų skirti žaliosioms atliekoms. Pasiteiravau sutiktos moters, galbūt ji žino, tačiau išgirdau atsakymą, jog apie tai nieko nėra girdėjusi.
Įsitikinau, kad raudoni žaliųjų atliekų konteineriai stovi paunksmėje netoli atliekų tvarkymo įmonės. Jie – praktiškai pilni. Deja, neradau jokių užklijuotų lipdukų, ant kurių būtų parašyta, jog ten galima išmesti surinktas žoles ir kitokias gamtos atliekas.
Su „Banga“ kalbėjęs bendrovės „Gargždų komunalinės paslaugos“ direktorius Vaclovas Dačkauskas teigė, kad mieste yra kelios tokio tipo atliekų surinkimo vietos. „Daugiau žaliųjų atliekų surinkimo konteinerių atvežame seniūnijos užsakymu rudenį, kai išvežame lapus. Yra pastatyti du konteineriai prie Klaipėdos g. 26 namo, vienas yra prie P. Cvirkos g. 22 namo kieme“, – kalbėjo direktorius.
Patikrinus situaciją po pokalbio teko pastebėti, kad konteinerio P. Cvirkos gatvėje, deja, nematyti. Ketvirtadienį V. Dačkauskas patikslino, kad jį išvežė ištuštinti, nes jau buvo prikrautas ne tik žaliosios masės, bet ir baldų.
Visgi skiriamųjų lipdukų, kad tai ne buities atliekoms skirta talpa, kol kas nėra. „Už užsakytus konteinerius moka seniūnija. Mes juos pastatome ir vėliau išvežame. Užklijuosime lipdukus, bet žmonės turėtų suprasti, kad tai surinkimo konteineris“, – teigė V. Dačkauskas. Jo manymu, atliekų surinkimo vietų reikėtų ir daugiau.
Tokiu atveju, jeigu būtų išaiškinti šiukšlintojai, netinkamai rūšiuojantys šiukšles, pagal LR Administracinių nusižengimų kodeksą pirmu nusižengimu grėstų įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 Eur. Pakartojus pažeidimą tektų patuštinti piniginę nuo 140 iki 600 Eur.
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje, įvykusioje Klaipėdos rajono savivaldybėje, meras Bronius Markauskas kalbėjo, jog ir gyventojai turi sąmoningai rūšiuoti tinkamai, tačiau paslaugą teikianti įmonė turėtų užklijuoti specialius informacijos lapelius.
Atliekas piltų ir pašaliniai
Daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) „Gargždų Junona“ pirmininkė Lina Berčienė komentavo, jog nemano, kad reikėtų pastatyti papildomų konteinerių žaliajai masei. „Paliekame tokias atliekas juoduose maišuose prie šiukšliadėžės. Vėliau tie maišai yra surenkami“, – tvirtino pašnekovė.
Pirmininkė akcentavo, jog aplink savo namą didelių kiekių tvarkomo ploto neturi. „Manau, kad papildomi konteineriai nėra būtini, nes tai būtų investicijos, kurios vargu ar atsipirktų“, – komentavo L. Berčienė.
DNSB „Pajūris“ valdytojas Remigijus Daračius minėjo, kad vasaros sezonu žaliųjų atliekų sukaupia mažai: „Nupjautą susmulkintą žolę paliekame ant vejos, būna kaip trąša.“ R. Daračius pridėjo, kad papildomus konteinerius pastato rudenį: „Vienus atveža netoli autobusų stoties, kitus prie „Minijos“ progimnazijos.“ Jo nuomone, galbūt būtų reikalingas papildomas konteineris šalia daugiabučio vasarai, bet gali kilti bėda, kad į juos žaliąją masę veš ir iš nuosavų namų. „Prie mūsų namo, kai statė požeminius konteinerius, automobiliu atvykę žmonės jau norėjo supilti šiukšles, nors jie dar nebuvo parengti“, – stebėjosi pašnekovas pridurdamas, jog už dar vieną konteinerį mokėtų bendrija, o naudos būtų mažai.
DNSB „Draugystė“ pirmininkas Robertas Paulauskas minėjo, jog tai aktuali bėda. „Nėra konteinerių, o išvežimas – tik į Vėžaičius. Kalbėjomės ir su rajono Tarybos nariais, tačiau kol kas nėra jokio sprendimo“, – apgailestavo R. Paulauskas.
Jis teigė, jog kartais yra susitariama su „Gargždų komunalinėmis paslaugomis“ ir bendrovė už papildomą mokestį pastato konteinerį. „Vasarą atliekų būna mažiau, nes žolės pjovimas vyksta su mulčiavimu. Rudenį turime didelę problemą, nes reikia išvežti lapus, o pavasarį genėti šakas. Išvežti maišą šiukšlių į Vėžaičius galima, bet kas apmokės papildomas išlaidas?“ – svarstė pirmininkas.
R. Paulauskas prisiminė atvejį, kai valytoja rado šalia konteinerio pastatytą maišą, nepatikrino jo turinio ir bendrija gavo 30 Eur baudą už žolės metimą į bendrų atliekų konteinerį. „Galėtų juk prie požeminių konteinerių būti žalioms atliekoms skirta talpa“, – siūlė daugiabučio gyventojas.
Robertas MACIUS
Aut. nuotr.
