Gargžduose veikiančiai seniausiai Lietuvos naftos gavybos įmonei – 60 metų
AB „LOTOS Geonafta“ Lietuvoje užima lyderio pozicijas naftos žvalgybos, paieškos ir gavybos srityse. Bendrovė savo veiklos šaknis sieja su 1964 m. liepos 20 d. įsteigta Naftos žvalgybos ekspedicija, kuri 1990 m. buvo reorganizuota į „Gargždų valstybinę naftos geologijos įmonę“, o po kelerių metų į AB „Geonafta“.
60-ies metų įmonės gyvavimo kelyje vieni reikšmingiausių buvo 1990-ieji, kai Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pradėta naftos gavyba. Lietuva buvo įrašyta į naftą išgaunančių šalių registrą. Nuo 1990 m. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje išgauta apie 5 568 tūkst. m3 naftos. Lietuviška nafta yra puikios kokybės, nesieringa, neklampi.
AB „LOTOS Geonafta“ yra neatsiejama ne tik Gargždų, bet ir Vakarų Lietuvos regiono istorijos dalis ir viena seniausių bei vietos tradicijas formavusių įmonių.
Svarbus etapas – atlaikyta blokada
Nepaprastai svarbiais nepriklausomai Lietuvai 1990 metais jau buvo atrasti 7 naftos telkiniai su apytiksliai 4 mln. tonų naftos išteklių. Sovietų sąjungos mastu Lietuvoje atrasti telkiniai nebuvo dideli. Tačiau, kai prasidėjo sovietų sąjungos ekonominė blokada, ta aplinkybė, kad Lietuva išgauna naftą, tapo reikšminga ne tik ekonominiu, bet ir politiniu aspektu.
1990 m. naftos gavybai kelią atvėrė LR valstybinės komisijos priešblokadinių priemonių planui paruoštas ir vykdytas balandžio mėnesio pabaigos sprendimas. Susivienijimas „Lietuvos geologija“ buvo įpareigotas pradėti užkonservuotų naftos telkiniuose gręžinių eksploatavimą, išgautą naftą panaudoti žemės ūkyje, pašarų gamyboje.
Pirmaisiais Nepriklausomybės atkūrimo metais gegužės–birželio mėnesiais naftos gavyba prasidėjo Vilkyčių, Genčų ir Kretingos tekiniuose. Pradžioje gavyba buvo nedidelė ir visa išgauta nafta buvo panaudojama žemės ūkio reikmėms (kaip kuras), o taip pat pardavinėjama įvairiems smulkiems pirkėjams.
1992 m. kovo 16 d. LR Vyriausybė, reaguodama į sovietų sąjungos blokadą, nusprendė spartinti naftos gavybą ir perdirbimą. Būtent šiuo nutarimu Gargždų valstybinei naftos geologijos įmonei buvo suteikta licencija eksploatuoti tuo metu išžvalgytus telkinius.
Gręžinių stimuliavimo ir naujų gręžinių gręžimo dėka naftos gavybos apimtys didėjo. Ji buvo eksportuojama arba realizuojama Lietuvoje parduodant tuometinei AB „Mažeikių nafta“. Vėliau gabenant laivais buvo parduodama ir įvairiems užsienio pirkėjams.
Valstybės biudžetui – solidūs mokesčiai
Dabartinė AB „LOTOS Geonafta“ yra Lenkijos įmonės „LOTOS Upstream“ dukterinė kompanija. Įmonė priklauso ORLEN grupei – didžiausiai Lenkijos kompanijai ir vienai iš naftos pramonės lyderių Vidurio ir Rytų Europoje. Seniausiai naftos gavybos įmonei Lietuvoje nuo 2006 m. vadovauja Andrius Bartkevičius.
AB „LOTOS Geonafta“, turinti mobilųjį gręžimo įrenginį ir vykdanti įvairios paskirties gilųjį gręžimą, šiuo metu išgauna naftą septyniose verslovėse: Girkalių, Kretingos, Nausodžio, Genčų (licenciją turi dukterinė įmonė UAB „Genčių nafta“) bei Vėžaičių (šių telkinių licenciją turi dukterinė įmonė UAB „Manifoldas“) telkiniuose. Šiuo metu įmonių grupė naftą išgauna iš 24 gavybinių gręžinių. Išgauta nafta parduodama kitai ORLEN S.A. dukterinei įmonei – AB „ORLEN Lietuva“.
Po 2015 m. prasidėjusios pasaulinės naftos kainų krizės įmonių grupė nebevykdė naujų gręžinių gręžimo ir naujų telkinių žvalgymo, gavybą vykdo iš anksčiau išgręžtų gręžinių. Tad naftos gavyba kasmet mažėja.
Buvęs vyriausiasis geologas Igoris Šeštokas atkreipia dėmesį, kad Lietuva nėra Kuveitas ar Saudo Arabija, juk naftos kiekiai čia labai nedideli. „Sausumoje didžioji naftos dalis jau išgauta. Tad įmonė yra tikrai labai brandžiame amžiuje. Iš 60 veiklos metų beveik 35 metus vykdoma gavyba. Mokami rimti mokesčiai valstybei, buvo įdarbinta pakankamai daug vietos gyventojų“, – reikšmingą bendrovės ekonominę vertę regione akcentuoja I. Šeštokas.
Pastaraisiais metais bendrovės „LOTOS Geonafta“ vadovybė, mažėjant naftos ištekliams, siekdama išlaikyti įmonės rentabilumą, ėmėsi efektyvumo didinimo priemonių. Jų dėka įmonių grupė vis dar veikia pelningai ir kasmet sumoka milijonus eurų mokesčių į Lietuvos biudžetą.
Bendrovė daugiausiai mokesčių valstybei sumokėjo 2006 metais – apie 9,8 mln. Eur.
Santarvė su gamta kainuoja
Per visą Nepriklausomybės laikotarpį rimtų aplinkosauginių incidentų bendrovės „LOTOS Geonafta“ veiklos vykdymo teritorijose neįvyko. Tačiau geologų prisiminimuose atsispindi, kokios darbo ir aplinkosaugos sąlygos dar prieš kelis dešimtmečius buvo sovietinėje sistemoje.
Birutė Krasnevič, buvusi vyr. geologė, džiaugiasi, kad šiandien geologiniai darbai atliekami kompiuterizuotai, o „pradžioje tiesiog buvo dirbama su pieštuku ir milimetriniu popieriumi“.
Ekstremali situacija, kilusi 1984 m. atrastame Genčų telkinyje, iki šiol iš galvos neišeina buvusiam gamybos direktoriui Kęstučiui Ivanauskui.
„Atsitiko unikalus įvykis Lietuvoje – iš žemės tryško atviras naftos fontanas. Techniniu aspektu tai buvo katastrofa. Veržėsi naftos srovė, viskas gėrėsi į dirvožemį, užteršė upelio vandenis. Taip pat prasidėjo gaisras – užsidegė gręžinys, aplinkinė žemė, nuvirto gręžimo bokštas. Laimei, žmonės per gaisrą nenukentėjo. Iš Poltavos atvyko speciali brigada, kuri turėjo patirties su tokių fontanuojančių gręžinių sutvarkymu, naftos užspaudimu. Per dvi savaitės brigada gręžinį sutvarkė ir naftos gavyba toliau buvo vykdoma saugiai“, – nepaprasto įvykio Genčų telkinyje nepamiršo gargždiškis K. Ivanauskas.
AB „LOTOS Geonafta“ dirba šiuolaikiškai ir atsakingai. Itin didelis dėmesys skiriamas gamtos apsaugai, vykdomas monitoringas, aplinkosauginiai auditai, diegiami avarijų prevencijos planai, nuolat atnaujinamos darbuotojų žinios.
Bendrovės, kaip ir kitų Europos Sąjungos energetikos įmonių, laukia nemažas iššūkis aplinkosaugos srityje – 2024 m. gegužės 27 d. priimto ES reglamento dėl metano išmetimo mažinimo energetikos sektoriuje įgyvendinimas. Pagal reglamento reikalavimus naftos gavybos procese į atmosferą išvis nebus galima išleisti metano dujų. Tai reiškia, kad 100 proc. turės būti užtikrinamas visos įrangos gavybos aikštelėje sandarumas, o kartu su nafta išgaunamų dujų nebebus galima deginti fakeluose. Alternatyva – panaudoti elektros energijos gamybai. „Tai nemažas iššūkis tiek technologiškai, tiek finansiškai“, – pripažįsta bendrovės „LOTOS Geonafta“ vadovas A. Bartkevičius, akcentuodamas, kad bendrovė reglamento įgyvendinimui pradėjo ruošis prieš metus, kartu su visu ORLEN koncernu. Nors reglamento reikalavimų laikymasis uždės nemažą finansinę naštą įmonei, bendrovė palaiko visas iniciatyvas, kuriomis siekiama išsaugoti gamtą. Ne veltui bendrovės šūkis daugelį metų buvo „Santarvėje su gamta“.
Veiklos pagrindas – darnus sugyvenimas
„LOTOS Geonafta“ yra neatsiejama regiono istorijos dalis ir viena seniausių bei vietos tradicijas formavusių įmonių“, – įsitikinęs bendrovės vykdantysis direktorius A. Bartkevičius. Jis atkreipia dėmesį, kad bendrovė visad išsiskyrė kaip stabilus ir atsakingas darbdavys. „Mums darbuotojai – pagrindinė įmonės vertybė. Juk naftos paieška ir gavyba yra kolektyvinis darbas – tiek specialistų, geologų, tiek darbininkų. Iš visos širdies dėkojame visiems darbuotojams, kurie buvo su mumis kartu ir kūrė naftos žvalgybos ir gavybos istoriją Lietuvoje“, – minit bendrovės 60-ąją sukaktį mintimis dalijasi A. Bartkevičius.
Klaipėdos rajone AB „LOTOS Geonafta“ su savo dukterinėmis įmonėmis UAB „Manifoldas“ ir UAB „Genčių nafta“ veiklą vykdo Vėžaičių, Endriejavo ir Kretingalės seniūnijose.
„Esame dėkingi už geranoriškumą ir bendradarbiavimą Klaipėdos rajono savivaldybei, Vėžaičių seniūnijai, Vėžaičių, Antkopčio, Girininkų, Tilvikų bendruomenėms, Endriejavo seniūnijai, Endriejavo, Ližių bendruomenėms. Ypač vertiname gerus santykius su vietos bendruomenėmis. Per visus šiuos metus, įdarbindami vietos gyventojus, ne tik prisidėjome prie vietos ekonomikos stiprinimo, bet ir kūrėme glaudžius santykius su bendruomenėmis. Didžiuojamės, kad per visus veiklos metus gražiai sugyvenome su vietos gyventojais, dažnu atveju jautėme jų paramą ir supratimą“, – padėkos žodį taria A. Bartkevičius.
Tuo metu, kai įmonių grupė aktyviai vykdė naujų gręžinių gręžimą, plėtrą, nuolat stengėsi pagerinti vietos bendruomenių gyvavimo sąlygas – prisidėjo prie infrastruktūros plėtros, bendruomenės namų, bibliotekų, kitų visuomeninio naudojimo pastatų įrengimo, bendruomeninių projektų, kultūrinio gyvenimo.
Parengė Vilija BUTKUVIENĖ
Įmonės istorijos faktai
1964 m. liepos 20 d. valstybinės įmonės „Naftos žvalgybos ekspedicija“ kūrimas.
1990 m. – naftos gavybos pradžia Lietuvoje.
1991 m. įmonė reorganizuota ir pervadinta į „Gargždų valstybinę naftos geologijos įmonę“.
1995 m. įmonė reorganizuota į AB „Geonafta“.
1995 m. įsigyta 50 proc. UAB „Minijos nafta“ akcijų.
2000 m. įmonė privatizuota.
2006 m. įsigyta 100 proc. UAB „Genčių nafta“ akcijų.
2011 m. įmonę įsigijo Lenkijos bendrovė „LOTOS Petrobaltic“.
2012 m. įsigyta 100 proc. UAB „Manifoldas“ akcijų.
2022 m. po įvykusio Lenkijos koncernų LOTOS ir ORLEN susijungimo, „LOTOS Geonafta“ tapo Lenkijos koncerno ORLEN dalimi.
Statistiniai faktai
Daugiausia darbuotojų įmonėje dirbo 1971 m. – 1 189. Mažiausiai dirba šiuo metu – 33 darbuotojai. Iš viso per įmonės istoriją buvo įdarbinta per 20 tūkstančių darbuotojų.
Per 60 metų išgręžta 742 km gręžinių.
Per 60 metų įmonės veikloje sunaudota apie 980 km vamzdžių.
105 722 m3 – toks naftos gavybos rekordas per metus pasiektas 2004-aisiais.
1991 m. barelis naftos kainavo 9 litus (šiuo metu – apie 80 USD).
