Geležies rūdys ėda ir vandens tinklus, ir kvietiniškių finansus

Aktualija Konfliktinė situacija
24 rugpjūčio, 2022
0

Kvietinių bendruomenės centro pirmininkas G. Girgždis ir kiti kvietiniškiai susirinkime abejojo, ar AB „Klaipėdos vanduo“ sugrąžins gyventojų pasitikėjimą. Jų nuomone, už nekokybišką vandenį turi būti mokesčių lengvatos ar kompensacija.

Kvietinių bendruomenė pastaruoju metu jau trečią kartą susitinka su AB „Klaipėdos vanduo“ vadovybe. Sakoma, kad trečias kartas nemeluoja, tačiau kvietiniškiai abejoja, ar pirmadienį bendruomenės namuose vykusiame susitikime išsakyti bendrovės pažadai modernizuoti dalį gyvenvietės vandentiekio tinklų po dviejų metų bus tikrai įvykdyti. Gyventojai piktinosi, kad jau dabar patiria nuostolių dėl nekokybiško, geltonos spalvos vandens. Kartais net kelis kartus higienos normas viršijantis geležies kiekis jame gadina brangią buitinę techniką, santechniką, be to skatina nuolatinį žmonių nerimą dėl padarinių sveikatai nuolat naudojant tokį vandenį. Pagrindinis gyventojų priekaištas: kodėl turime mokėti už nekokybišką paslaugą? Bendrovė atremia, kad vanduo yra naudotinas, o kainų reguliacija yra ne jos funkcija.

Bendrovei teikė pretenziją
Jau rašėme, kad birželio pabaigoje Kvietinių kaime kilo didžiausias pasipiktinimas, kai karštą savaitgalį iš čiaupų ėmė bėgti itin tirštos geltonos spalvos vanduo. Apie situaciją buvo informuota AB „Klaipėdos vanduo“. Tuokart į vandenvietę, iš kurios tiekiamas vanduo Kvietinių kaimo gyventojams, nuvyko vandens technologai, laboratorijos darbuotojai. Tyrimų rezultatai bylojo, kad vanduo bakteriologiškai nėra užterštas, o mėginiuose nustatytas geležies padidėjimas.
Gyventojai už geriamojo vandens 1 m3 moka 0,92 Eur, o už nuotekas 1,05 Eur, iš viso – 1,97 Eur. Papildomai kas mėnesį – apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatacijos mokestis 1,19 Eur už įvadą. „Tai yra neadekvačiai per didelė kaina, atsižvelgiant į geriamojo vandens kokybę ir gyventojų papildomus kaštus, kad savo namų įvaduose papildomai gerintų vandens kokybę, valydami filtravimo sistemomis, kurios po kiekvieno praplovimo kemšasi ir reikia keisti filtrus“, – buvo rašoma Kvietinių bendruomenės pretenzijoje, adresuotoje AB „Klaipėdos vanduo“.

Savivaldybės vicemerė V. Riaukienė akcentavo, kad gyventojų lūkesčiai dėl geriamojo vandens kokybės ir mokesčių santykio yra pagrįsti.

Plovė kelis kartus
AB „Klaipėdos vanduo“ bendrovės atstovai pripažįsta, kad Kvietiniuose vandentiekio problemų tikrai yra, bet primena, kad problema susijusi su senais, dar sovietmečiu prieš kelis dešimtmečius nekokybiškai įrengtais tinklais, kurie gyvenvietėje esą net neturi žiedinės sistemos. Prieš dvylika metų, kai AB „Klaipėdos vanduo“ iš UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ perėmė vandens ūkį, jis buvęs nugyventas ir jau esą tuomet vandens indikatoriniai rodikliai ženkliai viršijo geležies normas.
Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ teigia, kad stengiasi problemą spręsti keliais etapais: štai šiemet Kvietiniuose pastatė vandens gerinimo įrenginius. Bendrovė skelbia, kad ši investicija atsiėjo apie 250 tūkstančių eurų.
Po birželio mėnesio gyventojų pretenzijų, siekdama gerinti vandens kokybę, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ Kvietiniuose jau kelis kartus vykdė profilaktinį tinklų plovimą. Tačiau žmonės teigia, jog šios pastangos buvusios bergždžios: vanduo kaip bėgo geltonas, taip ir tebebėga.

Planuoja rekonstruoti tinklą
Pirmadienį bendruomenės namuose vykusiame susirinkime, kuriame dalyvavo AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas su bendrovės specialistų komanda, kvietiniškiai kantriai išklausė bendrovės ateities planą: esą per dvejus metus bendrovė rekonstruos dalį Kvietinių gyvenvietės vandentiekio tinklo. Bendrovės direktorius B. Jonikas paaiškino, kad apie 8–9 mėnesius vyks projektavimas, o paskui prasidėsiantys rekonstravimo darbai, kurie kainuotų apie 400 000 eurų. Apie šį planą pirmadienį telefonu jis informavęs ir rajono merą Bronių Markauską.
Be to, vadovo nuomone, po kelių praplovimų vandens kokybė Kvietinių kaime turėjo pagerėti, nors galbūt iš pradžių sujudinus geležies apnašas buvo galimas ir atvirkščias variantas. Tačiau kvietiniškiai ateityje esą turėtų pastebėti labiau teigiamus rezultatus. Tačiau susirinkime Kvietinių bendruomenės atstovai teigė, kad kasdienybėje gyvenvietėje matantys net atsainų bendrovės darbuotojų darbą. „Nuolat kortomis žaidžia“, – priekaištavo kvietiniškiai, sakantys, kad gali ir nuotraukas tokio „triūso“ padaryti.
Susirinkime bendrovė „Klaipėdos vanduo“ informavo ir apie vamzdynų valymą ozono technologija.

Geltonas vanduo karaliauja
Kvietinių bendruomenės namuose susirinkimo dalyviai optimizmu netryško: bendrovės atstovams jie pažėrė daug klausimų, dar kartą priekaištavo, kad tinklo praplovimai neturėjo pastebimos įtakos vandens kokybės gerėjimui. „Mūsų vonios ir kriauklės kaip buvo geltonos, taip ir tebėra“, – karčiai kalbėjo Kvietinių bendruomenės atstovai.
Kvietiniškė pasakojo, kad šeštadienį net du kartus skalbimo mašina plovusi antklodę, kuri vis tiek likusi su geltonais dryžiais.
Jauna mama nuogąstavo negalinti naudoti tokio vandens vaikų maitinimui. „Nesiryžtu. Vandenį perkame parduotuvėje. Mums – tai papildomos išlaidos, nes už nekokybišką vandenį, kurio negeriame, vis tiek ateina sąskaitos“, – piktinosi moteris.
Kvietiniškė naujakurė atkreipė dėmesį, kad dabar naujuose namuose žmonės įsirengia brangius, patikimus santechnikos įrenginius, kuriuos akivaizdžiai vanduo su geležies pertekliumi gadina, taip pat gadinama ir buities technika. Į „Klaipėdos vanduo“ bendrovės pasiūlymą kreiptis į draudikus ar teismus dėl kompensavimo už buities techniką kvietiniškiai sureagavo neigiamai: kiek reikia dokumentų, ar žmonės pirkdami įrangą tuomet galvojo visus popierius susirinkti?
Kvietinių kaimo gyventoja paliudijo, kad, nors namuose savo lėšomis yra įsirengę vandens filtrus, jie labai greitai nuo geležingo vandens „pritunka“, reikia labai dažnai keisti, o tai kainuoja nemažus pinigus.
Kvietinių gyvenvietės centre „Klaipėdos vanduo“ pastatė plastikines talpas maistui naudojamo vandens. Jos keičiamos tris kartus per savaitę, tačiau gyventojai abejoja, ar rugpjūčio kaitroje iškaitęs vanduo gali būti tikrai kokybiškas. „Bet užtat mes daržus laistome su tuo vandeniu, o vakare prausiamės – gerai įšilęs“, – atskleidė netoliese talpos gyvenanti kvietiniškė.

Savivaldybė uždavė namų darbų
AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius B. Jonikas akcentavo, kad Kvietinių gyvenvietė, kurioje yra 560 vartotojų, nėra vienintelė su savo problema. Dalinai jų yra ir kituose 43 objektuose, kuriuos aptarnauja bendrovė. Tad nuolat reikia investicijų. Dabar bręstanti nauja bėda: dėl brangstančios energetikos ateityje bus sunku stabilizuoti dabar esančias vandens kainas. Tačiau Kvietinių gyventojai neatsisako savo svarbiausios pretenzijos: gyventojai moka mokesčius pagal sutartį su „Klaipėdos vanduo“, nors bendrovė nevykdo prievolės tiekti kokybiško vandens. Bendruomenės centro pirmininko Gedimino Girgždžio nuomone, žmonių reikalavimas sumažinti mokesčius arba nuo jų atleisti tam tikrą laiką yra realiai pagrįstas. AB „Klaipėdos vanduo“ tebesilaiko pozicijos, kad vandens kainas nustato Valstybinės energetikos reguliavimo taryba ir bendrovė tam neturi jokios įtakos.
Kvietinių bendruomenės namuose vykusiame susitikime visas puses išklausiusi Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė akcentavo, kad gyventojų lūkesčiai yra pagrįsti. „Bendrovė privalo teikti kokybiškas paslaugas, o jei negali, turi ieškoti išeičių dėl mokesčių“, – sakė mero pavaduotoja. Savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyr. specialistas Feliksas Žemgulys atkreipė dėmesį, jog problema pernelyg užsitęsė ir Savivaldybė iš bendrovės „Klaipėdos vanduo“ jau laukia konkrečių problemos sprendimo būdų ir realių datų.
Vicemerė V. Riaukienė kalbėjo, kad Savivaldybė, reaguodama į kritišką kvietiniškių situaciją, galbūt prisidėtų tam tikra dalimi prie „Klaipėdos vanduo“ projekto rekonstruoti tinklus. „Žinoma, tai spręstų rajono Taryba“,– sakė vicemerė, pasiūliusi bendrovei atlikti namų darbus: konkretizuoti projekto apimtis, finansus. AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius B. Jonikas pažadėjo tai padaryti ir Savivaldybei duomenis pateikti jau kitą savaitę.

Vartotojų lūkesčiai – teisėti
Gargždiškė teisininkė Andželika Šakinienė „Bangai“ komentavo, kad Kvietinių kaimo gyventojai yra vartotojai, o AB „Klaipėdos vanduo“ yra juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni standartai. „Sudaryta sutartis su vartotoju dėl vandens tiekimo ir jos sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos vartotojo naudai. Taigi, AB „Klaipėdos vanduo“, kaip vandens tiekėjas, turėtų užtikrinti tinkamą paslaugą ir tinkamą vandens kokybės tiekimą, nes tokios kokybės vanduo, kuris tiekiamas, daro žalą gyventojų turtui ir sveikatai, nepateisina teisėtų lūkesčių“, – nuomonę dėsto A. Šakinienė. Ji akcentuoja, kad AB „Klaipėdos vanduo“ turi tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus vartotojams ir nepažeisti LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų, užtikrinti teisėtų lūkesčių principą, tuo labiau, kad AB „Klaipėdos vanduo“ misija ir vizija yra tiekti švarų ir klientų lūkesčius atitinkantį vandenį, tačiau šiai dienai Kvietinių gyventojai tokios paslaugos negauna.
Teisininkė atkreipia dėmesį, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pagrindinis akcininkas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, valdanti 83,51 proc.; Klaipėdos rajono savivaldybė – 15,59 proc.; Neringos miesto savivaldybė – 0,90 proc.

Sveikatos specialistų nuomone, per didelė geležies koncentracija vandenyje vartotojui gali pakenkti tik suvartojus labai didelį kiekį arba sergant hemochromatoze (paveldima liga). Skelbiama, kad nustatyta specifikuota geležies kiekio vandenyje vertė yra 200 µg/l. Geležies koncentracija iki šios ribos nekelia grėsmės vartotojų sveikatai, tačiau apie pusė Lietuvos vandentiekiais teikiamo vandenyje randama geležies koncentracija viršija šią normą. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 17 proc. gėlo požeminio vandens vandenviečių geležies kiekis yra iki 0,2 mg/l. Tačiau yra vietovių, kuriose požeminiame vandenyje geležies yra per daug. Jos vertė gali siekti nuo 0,3 iki 1,0 mg/l, kai kur išauga iki 1–3 mg/l ir daugiau. Tokio vandens gerti ar naudoti maisto ruošimui negalima.

***

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos komentaras:
– „Klaipėdos vanduo“ yra akcinė bendrovė, kurios pagrindiniai akcininkai yra Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės. Vadovaujantis Savivaldos įstatymu viena iš savivaldybių funkcijų – socialinių išmokų ir kompensacijų, išskyrus socialinę pašalpą ir kompensacijas, nustatytas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, skaičiavimas ir mokėjimas, todėl, VERT nuomone, savivaldybių sprendimais gali būti skiriamos kompensacijos gyventojams, gaunantiems nekokybišką vandenį.
Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis įstatymu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Geriamojo vandens įstatymo nustatyta tvarka atlieka valstybinę geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę bei nagrinėja abonentų ir vartotojų skundus dėl geriamojo vandens saugos ir kokybės. VERT, gavusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadą dėl vandens kokybės, gali skirti sankcijas už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms.
Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų srityje taikomas sąnaudų susigrąžinimo principas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo sąnaudas, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ kainos suderintos, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika ir padengia bendrovės būtinąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąnaudas.

Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.