Generalinis komisaras skaičiais neapsiriboja – reikalauja paslaugos filosofijos
Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate – metinių rezultatų apžvalga
80 proc. – tiek procentų šalyje siekia visuomenės pasitikėjimas pareigūnais. Šiuo rodikliu pasidžiaugė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas, neseniai nuotoliniu būdu pristatęs 2021-ųjų metų veiklos rezultatus.
Pristatyme tiesiogiai dalyvavęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla akcentavo, prašąs ir reikalaująs, kad auka ar nukentėjęs asmuo, ar liudininkas, kai susiduria su policijos pareigūnu, pirmiausia pajustų paslaugos filosofiją: būtų išgirstas, išklausytas, suprastas. „Tai esmių esmė. Juk neretai žmogus su policija susiduria vieną kartą per daug metų, o stereotipas susiformuoja visam gyvenimui. Mikroklimato gerinimas pačiuose komisariatuose taip pat turi būti kiekvieno vadovo darbotvarkės dalis“, – neabejojo uostamiestyje apsilankęs generalinis komisaras R. Požėla.
Nusikalstamų veikų mažėja
Didžiausias dėmesys per praėjusius metus buvo koncentruojamas užtikrinti operatyviam ir kokybiškam reagavimui į įvykius, proaktyvią veiklą išsiaiškinant teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, į seniūnijas orientuotą prevencinę policijos veiklą, sunkių ir itin sunkių nusikaltimų užkardymą bei ištyrimą, taip pat siekta gerinti policijos pareigūnų ir nukentėjusių asmenų bendravimą ir bendradarbiavimą.
Klaipėdos apskrities VPK viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius, pristatydamas kriminogeninę padėtį apskrityje, akcentavo, kad nusikalstamų veikų skaičius Klaipėdos apskrityje nuosekliai mažėja – per 2021 m. visoje apskrityje užregistruotos 4 236 nusikalstamos veikos – 352 mažiau nei 2020 m. Tai yra mažiausias nusikalstamų veikų skaičius per pastaruosius penkerius metus – palyginti 2017 m. apskrityje buvo užregistruotos 6 664 nusikalstamos veikos. Ypač mažėjo vagysčių – jų užregistruota mažiausiai per pastaruosius penkerius metus – 834 – 255 mažiau nei 2020 m., arba 1 354 mažiau nei 2017 m. Taip pat mažėjo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei plėšimo atvejų.
Sukčiauja elektroninėje erdvėje
Tačiau išaugo sukčiavimų skaičius – nuo 181, užregistruoto 2020 m., iki 237 registruotų pernai. „Vis daugiau tokio pobūdžio nusikalstamų veikų persikelia į elektroninę erdvę. Tačiau jas tiriančių pareigūnų profesionalumo dėka daug jų ir išaiškinama – elektroninėje erdvėje įvykdomų nusikaltimų išaiškinamumas siekia 79 proc.“, – pažymėjo R. Vaitkevičius.
Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų 2021 m. ištirtų nusikalstamų veikų procentas išlieka stabiliai aukštas – siekia beveik 69 proc. Toks laikosi dvejus metus iš eilės ir yra geriausias per pastaruosius penkerius metus. Itin aukštą Klaipėdos apskrities pareigūnų profesionalumą rodo ir tai, kad trečius metus iš eilės jie tampa konkurso „Metų seklys“ nugalėtojais. Šiemet šis titulas ir simbolinė Šerloko Holmso pypkė atiteko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams, kurie kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorais demaskavo vieną didžiausių nevaisingumo problemas sprendžiančių gydymo įstaigų, kuri, galimai, neįtraukdavo visų įvykusių ūkinių operacijų į įmonės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu valstybės įgaliotoms institucijoms teikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą. 2021 m. vasario 24 d. dalyvaujant 95 įvairių institucijų pareigūnams, buvo atliktos 24 kratos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose, kurių metu paimta apie 500 000 eurų grynųjų pinigų, sulaikyta 13 asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu apribota įtariamiesiems priklausančio turto ne mažiau kaip už 1 000 000 eurų.
Avaringiausi – miestas ir rajonas
Eismo saugumas taip pat yra vienas iš didžiausių Klaipėdos apskrities policijos prioritetų. Statistika rodo, kad padėtis Klaipėdos apskrities keliuose gerėja – per 2021 m. užregistruoti 362 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo žmonės, tai yra 21 mažiau nei 2020 m. Per juos žuvo 15 žmonių – 8 mažiau nei 2020 m., kai Klaipėdos apskrities keliuose užgeso 23 žmonių gyvybės. Pagal statistiką matyti, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių kilo eismo įvykiai, yra saugaus greičio ir atstumo nepasirinkimas, reikalavimo duoti kelią sankryžose ir pareigų pėstiesiems nevykdymas. Per praėjusius metus Klaipėdos apskrities VPK prižiūrimoje teritorijoje registruoti 66 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo 68 pėstieji. Iš jų 28 pėstieji buvo partrenkti pėsčiųjų perėjose, vienas iš jų žuvo. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos pareigūnai nuolat itin didelį dėmesį skiria eismo kontrolei – per 2021 m. surengtos 138 policinės priemonės, per kurias patikrintos 30 452 transporto priemonės, nustatyti 1 928 Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Daugiausia priemonių vykdyta avaringiausių savivaldybių – Klaipėdos miesto ir rajono – keliuose.
Agnė ADOMAITĖ
