Gera širdis neužtikrina gyvūnų gerovės ir apsaugos

Neprižiūrimi, neženklinti ir neįregistruoti. Sulysę, nekontroliuojamai besidauginantys ir kenčiantys nuo įvairių ligų. Tokia šunų ir kačių, laikomų žmonių, neturinčių pakankamai žinių apie gyvūnų laikymą ir priežiūrą, tikrovė. Šią savaitę, trečiadienio pavakarę, buvo pranešta apie skundą, kad Kretingalės seniūnijoje laikoma 50 ar net daugiau šunų. Praėjusią savaitę Vėžačių seniūnijoje atlikus patikrinimą nustatyta, kad netinkamomis sąlygomis laikoma 11 kačių. Nuvykę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai įvertino situacijas, surašė aktus ir informavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių, kad būtų organizuojami kačių bei šunų perkėlimai į gyvūnų globos namus.

Pareiga ir Savivaldybei

Pagal Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, kol vykdomi teisminiai procesai ir laukiama tyrimo išvadų, „savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui.“

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento patarėjas Virgilijus Valantinas „Bangą“ informavo, kad dėl Vėžaičių ir Kretingalės seniūnijose rastų antisanitarinėmis sąlygomis laikomų gyvūnų kreiptasi į Administracijos direktorių Justą Ruškį dėl gyvūnų paėmimo, kol laukiama VMVT sprendimo.

Vėžaitiškė pažadėjo susitvarkyti

VMVT duomenimis, Vėžaičių seniūnijoje gautas pranešimas apie netinkamai laikomas 11 kačių. Pranešimas pasitvirtino, nustatyta, kad gyvūnai laikomi lauke, yra vangūs, turi sveikatos sutrikimų, suliesėję. Požymiai rodo, kad jie šeriami nepakankamai. Katės patelės su patinais dauginasi nekontroliuojamai. Anot V. Valantino, tuos katinus reikėtų surinkti, pateles sterilizuoti, patinus iškastruoti ir paleisti. „Tegul toliau laksto, jie tokie pusiau naminiai, pusiau laukiniai. O katės tai juk maisto pačios susiranda: dar ir peles gaudo“, ‒ sakė VMVT specialistas.

Vėžaičiuose gyvenanti I. K. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) teigė, kad gyvūnais pasirūpins. „Na, koks čia pažeidimas, katinai nėra mušami, jie kur nori, ten bėgioja. Aš jiems maistą perku, šeriu juos, turiu karvę – pieno įpilu, ‒ „Bangai“ dėstė vėžaitiškė. ‒ Aš esu geros širdies žmogus. Reikės, ir paženklinsim, ir sutvarkysim katinukus.“

Kretingalės seniūnijoje gyvūnų gerove besirūpinantys savanoriai pranešė, kad netinkamomis sąlygomis laikoma apie 50 šunų, jie nuolatos loja. Pranešimas pasitvirtino, rasta kalyčių, atsivedusių šuniukų, ir dar besilaukiančių. Gyvūnai laksto neatskirti pagal lytį ir amžių, dauginasi tarpusavyje.

Kretingališkė kaltino karantiną

Anot Kretingalės seniūno Žiginto Narmonto, kol kas dėl šunų, laikomų netinkamomis sąlygomis, yra surašytas tik patikrinimo aktas ir laukiama VMVT sprendimo. „Jeigu yra pažeidimai – bus imtasi priemonių“, ‒ pabrėžė seniūnas. Jis nesuprantąs, kam iš viso reikia laikyti tiek šunų. „Mano asmenine nuomone, nerekomenduočiau tiek laikyti. Juk yra neįmanoma tiek daug išlaikyti gyvūnų vienam žmogui ar šeimai, jeigu teisingai, pagal įstymus viską daryti. Kiek sąnaudų reikia, maisto, laiko, veterinarijos paslaugas užtikrinti – kiek kainuoja tokie dalykai? Čia ne kolekcija, ne automobiliai, čia gyvi padarai, jie turi gyventi normaliomis sąlygomis. O sąlygas nustatys Tarnyba. Aš nepritariu tokiam didelio kiekio šunų laikymui“, ‒ samprotavo seniūnas Ž. Narmontas.

Kretingališkė B. M. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) teigė, kad dėl įvesto karantino šalyje prisiveisė tiek šuniukų. „Mes nepardavinėjame, o atiduodame šuniukus. Veždavome žmonėms patys, nes žudyti negalima, širdis neleidžia. O kai uždarė miestus – nebegalėjome atiduoti. Aš jais rūpinuosi, šeriu, krosnis paruošta žiemai kūrenti, kad būtų šilta, ‒ „Bangai“ pasakojo kretingališkė. ‒ Sutinku, kad paimtų, neprieštarauju. Prašiau, kad bent keletą, du ar tris paliktų – aš išgalėčiau tiek pasirūpinti, paskiepyčiau ir nukirminčiau. Labiausiai širdį dėl to skauda, kad visus paims.“

Prašo seniūnijų pagalbos

Anot VMVT specialisto V. Valantino, visi gyvūnai augintiniai turi būti suženklinti iki šių metų pabaigos. Taip pat jie turi būti paskiepyti nuo pasiutligės. „Kai tik gauname pranešimą apie netinkamą gyvūnų laikymą arba patys pastebime – reaguojame ir vykstame patikrinti. Bet prašome ir seniūnijų darbuotojų, savanorių pagalbos. Bendradarbiaujame su seniūnijomis, informuojame apie užkrečiamas ligas, organizuojame mokymus ūkininkams, siunčiame informaciją“, ‒ pasakojo V. Valantinas. Anot jo, reikia šviesti žmones apie gyvūnų ženklinimą ir įregistravimą, reikėtų pasitelkti seniūnijas, kol dar metai nepraėjo. Taip pat reikia kontroliuoti ir stebėti, kad nevyktų nekontroliuojamas veisimasis ir būtų užtikrinta gyvūnų gerovė.

Komentaras

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Justas RUŠKYS:

‒ Vėžaičių seniūnas informavo, kad VMVT, atlikusi patikrinimą, nurodė kačių savininkei iki rugpjūčio 3 d. gyvūnus vakcinuoti ir suteikti medicininę pagalbą. Savininkė gyvūnus jau paskiepijo, suteikė med. pagalbą, veterinaras įvertino kačių būklę – tai įrodo veterinaro pateikti dokumentai, sąskaitos. Pasak seniūno, VMVT specialistų išvados nesutampa su veterinaro išvadomis. Savininkė, įvykdžiusi VMVT nurodymus, nesutinka augintinių perduoti kitų asmenų globai ir ruošiasi jais pasirūpinti pati. Dėl tolimesnių veiksmų reikalingos VMVT specialistų išvados apie duotųjų privalomųjų nurodymų vykdymą.

Kretingalės atvejis dar labai naujas. Kiek žinoma savininkai gavo nurodymus, kuriuos turi įvykdyti iki rugpjūčio 11 d.: atskirti gyvūnus pagal amžių ir lytį, šerti subalansuotu pašaru, suteikti med. pagalbą.

Klaipėdos rajono savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su gyvūnų globos namais „Nuaras“ dėl beglobių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, gydymo, kačių sterilizavimo. Pasitaiko atvejų, kai beglobės katės, gyventojams prisiimant atsakomybę, yra sterilizuojamos ir grąžinamos ten, iš kur buvo paimtos.

Ar gyvūnams kyla grėsmė, nustato VMVT. Jei gyvūnai paimami iš gyventojų, visa jų išlaikymo, gydymo, maitinimo našta tenka Savivaldybei. Gyvūnai, kol teismas priims sprendimą, gali būti paimti ir metus laiko, o tai rajono biudžetui atsieina kelis tūkstančius eurų, nes Savivaldybė moka už visą laikymo laiką, jo metu patirtas išlaidas, o ar tai bus kompensuota ir kada – neaišku.

Taip pat Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus specialistai kartu su VMVT ir policija dalyvauja patikrinimuose, kuriuose sprendžiama dėl gyvūnų paėmimo, jei jiems kyla grėsmė gerovei ar sveikatai.“

Monika CALZONAITĖ

VMVT nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių