Geras žodis tiems, kuriuos Dievo dėka savo kelyje teko sutikti
Remiantis Gargždų bažnyčioje trumpai tarnavusio Šiaulių vyskupo, teolog. m. dr. Dariaus Trijonio kažkada išsakytomis mintimis, įvairios progos ir sukaktys leidžia mums akimirkai stabtelėti gyvenimo kelionėje ir trumpam atsigręžti į praeitį.
Susimąstyti apie žmones, kuriuos Dievo dėka savo kelyje teko sutikti ir bendrauti. Savo gyvenimo mozaikoje visada atrasime įvykių ir asmenybių, kurie mūsų egzistencijoje paliko ryškų pėdsaką. Iš kiekvieno sutikto žmogaus galime ko nors pasimokyti. Tada iš naujo įgauna prasmę tie žodžiai, jog gyvenimo mokykla nežino atostogų, nes tai yra nuolatinė mūsų galimybė tobulėti ir semtis žinių. O senų kunigų išmintis sako, kad nuo sielovados pailsėti nereikia – ji pati yra ir poilsis, ir nusiraminimas, ir susikaupimas darbams, tiesiog – kunigo gyvenimo prasmė.
Šiuo metu tarnystę Dievui ir žmonėms atlikdamas Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios kunigo emerito pareigose, dažnai apmąstau nuo paskyrimo į Gargždus 1988 m. liepos 3 dieną čia prabėgusius 37-erius klebonavimo Gargžduose metus. Visokių būta dienų. Bet jaučiu didelį dėkingumą visiems – bažnyčioje kartu tarnavusiems broliams kunigams, bažnyčios patarnautojams, parapijiečiams, gargždiškiams ir apylinkių gyventojams, padėjusiems, patarusiems, palaikiusiems sudėtingais momentais Gargždų parapijos dvasiniuose ir ūkiniuose reikaluose. Prisimenu, kad atvykus į Gargždus čia pasitiko nuo karo laikų stovėjusi ankšta medinė bažnytėlė ir šviesaus atminimo klebono Leono Veselio, atsidavusio kunigo vikaro Antano Šeškevičiaus SJ bei uolių parapijiečių nuo sovietmečio puoselėta viltis Gargžduose statyti naujus Dievo namus.
Architekto Vlado Lučinsko projektuotos naujos mūrinės bažnyčios Gargžduose statyba sutapo su Atgimimu ir Nepriklausomybės atkūrimu. 1989 m. pavasarį pradėtą bažnyčios statybą talkomis, lėšomis, technika, statybinėmis medžiagomis rėmė gausus būrys parapijiečių, įstaigos, organizacijos, rajono valdžia. 1989 m. lapkričio 5 dieną šviesaus atminimo Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Statybą aukomis rėmė tikintieji, gautas kompensacijas aukojo ir buvę tremtiniai. Mūrinė vienbokštė postmodernizmo architektūros bažnyčia 1990 m. iškilo ant 1791–1941 m. stovėjusios Gargždų medinės bažnyčios pamatų. Statybos darbus prižiūrėjo gargždiškis darbų vykdytojas Stasys Karnauskis. Ypač daug statybos rūpesčiuose talkino bažnyčios ūkvedys Aleksas Skuodas, Vaclovas Rudgalvis, Jonas Kontrimas, Stanislovas Rudys ir kt. 1992 m. per šv. Kalėdas pašventintą bažnyčią viduje 1993 m. papuošė kauniškio R. Mulevičiaus vitražai, 1997 m. už žmonių suaukotas ir rajono valdžios skirtas lėšas pastatyti iš Vokietijos pargabenti 27 balsų vargonai. Bažnyčios ir šventoriaus, kuriame nuo 1992 m. ilsisi ilgamečio parapijos klebono Leono Veselio, nuo 1997 m. – vikaro Antano Garjonio palaikai, stovi nekilnojamosios kultūros vertybės – XIX a. viduryje statytos Nukryžiuotojo Jėzaus koplyčia ir varpinė, tvarkymo ir priežiūros darbai nesibaigiantys. Kiek kreipėmės, jų paremti lėšomis niekad neatsisakė Klaipėdos rajono savivaldybė. Mūsų parapijos ir bažnyčios gyvenimo įvykiai visada rasdavo vietos laikraščio „Banga“ puslapiuose, sulaukdavo laikraščio kolektyvo ir jo vadovės Vilijos Butkuvienės dėmesio ir paramos. Visi iki šiol stengiamės, kad Gargždų kraštovaizdžio dominante tapusi nauja mūrinė bažnyčia būtų jauki ir sava ne tik parapijiečiams, bet ir kiekvienam čia apsilankiusiam, o XVIII a. pabaigos ribose išlikęs šventorius būtų tvarkingas, džiugintų apsilankiusius vertingais mažosios architektūros elementais, žydinčiomis gėlėmis.
Klebonaujant Gargždų parapijoje kurį laiką teko taip pat rūpintis ir Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčios, Gargždų bažnyčios kunigų aptarnaujamos Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčios reikalais, užbaigti Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios statybą. Teko iš arčiau pažinti šių bažnyčių tikinčiųjų bendruomenes. Nuo 2009 m. Gargždų bažnyčiai tapus Gargždų dekanato centru, veiklos dar padaugėjo. Per visą šį laiką iš Gargždų parapijos į tarnystės Dievui kelią palydėti kunigai Rimas Lingevičius, Andrius Narbekovas, Virginijus Palionis, Gintaras Tamošauskas, Andrius Vaitkevičius, Donatas Litvinas. Kelis dešimtmečius sakraline muzika parapijoje rūpinasi bažnyčios vargonininkai, profesionalūs muzikai Dalia ir Petras Katauskiai. Atsikūrusios ateitininkų organizacijos veiklai ilgą laiką vadovavo nenuilstanti tikybos mokytoja Kazimiera Sipienė, bažnyčios zakristijonu ilgai tarnavo Algimantas Vitkus. Visi atsidavusiai tarnavę bažnyčioje, padėję bažnyčios statybos, tvarkymo, šventoriaus priežiūros darbuose, kuriuos man buvo lemta pažinti jų gyvenimo kasdienybėje kaip dorus žmones ir uolius tikinčiuosius, nusipelnę nuoširdžios padėkos.
Gargždų bažnyčios istorija siekia XVI amžių. Joje įrašyti penkių bažnyčių egzistavimo laiko tarpsniai. Tad dėkodamas visiems per 37-erius mano klebonavimo metus buvusiems kartu maldoje ir bažnyčios ūkiniuose reikaluose ją statant ir prižiūrint, prašau Dievo palaimos ir globos Gargždų parapijos tikintiesiems, nes Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai (Ps 127,1).
Jonas PAULAUSKAS
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos rezidentas, kanauninkas, Gargždų miesto garbės pilietis
