Gersi vandenį – būsi sveikas
Visi žinome, kad gyvybiniai procesai organizme gali vykti tik tuomet, kai jame yra pakankamai vandens. Pasak mokslininkų, vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį, apie 60–90 proc., tad per parą organizmas turi gauti 1,6–2,7 litro vandens, t. y. kiekvienam kūno masės kilogramui turi tekti 30–35 ml vandens.
Skysčių stoka sendina
Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto Medicinos edukacijos katedros profesorius Algimantas Mečislovas Olšauskas teigia, jog vandens kiekis, kurį gauname kartu su skysčiais ir maistu, jokiu būdu neturi būti mažesnis už vandens kiekį, išsiskyrusį iš organizmo. Vanduo – tai terpė, kurioje vyksta įvairios organizmo biocheminės reakcijos: palaikoma mineralinių medžiagų apykaita, virškinimas, maisto medžiagų įsisavinimas bei apykaitos produktų šalinimas. Su geriamuoju vandeniu ir kitais skysčiais žmogus gauna ir įvairių mikroelementų.
„Optimalus vandens kiekis žmogaus organizme užtikrina nuolatinį kraujo ir limfos omosinį slėgį, Nereikėtų pernelyg nukrypti nuo normos į vieną ar kitą pusę, nes tai neigiamai veikia mūsų kūną. Sumažėjus vandens kiekiui organizme, kraujas tampa klampesnis, didėja kraujospūdis, gali atsirasti galvos skausmai ir kita. Nuolatinis vandens trūkumas skatina senėjimo procesus, kuriuos lydi širdies ir inkstų ligos, diabetas, piktybiniai augliai, artritas, osteoporozė, podagra, vidurių užkietėjimas, astma ir daug kitų susirgimų“, – pasakojo prof. A. M. Olšauskas. Pasak mokslininko, vanduo neturi kalorijų, tačiau be jo išgyventume ne daugiau kaip savaitę. O be maisto sveikas žmogus gali išgyventi iki 6–8 savaičių. Organizmui netekus iki 10 proc. vandens, prasideda sunki dehidratacija, o 15–20 proc. vandens praradimas yra mirtinas.
Garuoja net miegant
Žmogaus organizmas, prof. A. M. Olšausko teigimu, dėl fiziologinių veiksnių per naktį praranda 500–900 ml vandens, kurio trūkumą jau ankstyvą rytą „jaučia“ kūno ląstelės. „Todėl jos negali kokybiškai atlikti savo funkcijų – šalinti medžiagų apykaitos produktų, toksinų. Tai gali turėti įtakos nuovargio, energijos trūkumo, blogos nuotaikos atsiradimui. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad gerą sveikatą palaiko negazuotas mineralinis, jonizuotas šarminis, šaltinio ar geros kokybės geriamasis vandentiekio vanduo. Didesnis kiekis vandens – 300–600 ml yra geriamas ankstyvą rytą, kad drėgnesnėje terpėje ląstelės imtų sparčiai šalinti medžiagų apykaitos produktus, susikaupusius žmogaus organizme per naktį. Šviežias vanduo gali būti geriamas prieš kiekvieną valgį“, – patarė profesorius.
Daugelis žinome, kad sportuodami, dirbdami fizinį darbą, taip pat karštomis dienomis prakaituojame intensyviau, netenkame daugiau skysčių, todėl ir gerti vandens reikėtų daugiau. „Toks prakaitavimas yra susijęs su kūno termoreguliacija – prakaituodamas žmogaus kūnas vėsta. Nejuntamu prakaitavimu taip pat iš organizmo per parą pasišalina 400–700 ml vandens. Kartu išnyksta ir tam tikras kiekis mineralinių medžiagų bei vandenyje ištirpusių vitaminų. Atskiri organai skirtingais pavidalais pašalina vandenį į aplinką. Pavyzdžiui, plaučiai per garus išskiria 250–500 ml, inkstai – 1000–1500 ml vandens. Todėl ir turi būti palaikomas žmogaus organizmo skysčių balansas, kuris sudaro 1650–2700 ml vandens per parą“, – teigė prof. A. M. Olšauskas.
Tinka ir iš čiaupo
Kai kurie žmonės baiminasi gerti vandenį iš čiaupo, vartoja tik pirktą parduotuvėje. Prof. A. M. Olšauskas teigia, jog geriamasis vandentiekio vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švarus, kai mikrobiniai ir toksiniai rodikliai atitinka Lietuvos higienos normas. Tokiame vandenyje gausu ištirpusių mineralinių junginių – kalcio, magnio, geležies ir kt. Mineralinis vanduo – tai iš natūralių šaltinių išgaunamas požeminis vanduo. Kai kurių rūšių mineraliniame vandenyje, anot profesoriaus, randama tiek pat ištirpusių naudingų medžiagų, kiek paprastame vandentiekio vandenyje. O mineralinių medžiagų turėtų būti ne mažiau kaip 1 g viename litre mineralinio vandens. „Žmonėms, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir geria nemažai skysčių, yra labai svarbu palaikyti pakankamą mineralinių medžiagų kiekį, nes jis yra prarandamas su šlapimu“, – sakė klaipėdietis mokslininkas. Anot jo, moksliniai tyrimai rodo, kad geriamasis vandentiekio vanduo yra neutralus, jo pH -7 (pH – tai vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą). Lietuvos požeminis mineralinis vanduo yra silpnai šarminis – pH yra 7,2–7,9. Gazuoto mineralinio vandens pH yra mažesnis negu 7. Jonizuoto šarminio vandens pH svyruoja nuo 8,5 iki 9,5. Palyginimui – žmogaus kraujo pH yra 7,35–7,5. Teigiama, jog naudingesnis žmogaus sveikatai yra labiau šarminis vando.
