• 9 gruodžio, 2021
|

Greitąją pagalbą lėtina kliūtys

Palaidi šunys, kelio užtvaros, neaiškūs namų numeriai, pamiršti durų kodai, nežinomos pavardės – tai tik keletas kliūčių, su kuriomis susiduria pacientų ieškančios greitosios medicinos pagalbos brigados. Jų atvykimo laiką ilgina ir dispečerinės Gargžduose panaikinimas, dabar visus iškvietimus gauna Klaipėda, tad užtrunka informacijos perdavimo procesas. Nors tai sekundės, bet ir jos būna lemiamos.

Sutrikę viską pamiršta

33 metus Gargždų greitosios medicinos pagalbos skyriaus vedėja dirbanti Genovaitė Kubilienė „Bangai“ pasakojo, kad ekstremalioje situacijoje žmonės sutrinka, nebežino savo durų kodo. „Viena močiutė kvietė greitąją pagalbą, tačiau neatsiminė nei daugiabučio kodo, nei savo buto numerio. Namiškiai turėtų pasirūpinti vyresnių giminaičių saugumu. Didelėmis raidėmis, skaičiais parašyti butų numerius, kodus ir svarbiausia – savo telefono numerius. Išveždami į ligoninę, visada klausiame, ar turi gyventojas kontaktinį telefoną žmogaus, kuriam galėtume pranešti apie jo negalavimus. Vaikai tegul prikaišioja užrašytų telefono numerių į vyresnių tėvų rankines, kišenes – kur tik įmanoma“, – siūlė G. Kubilienė. Anot felčerių Aldonos Kaučikienės ir Stasės Vaičiulytės, tikras labirintas yra sodų bendrijos. Mat jose rasti ligonį labai sudėtinga: „Patys pacientai nežino, kaip paaiškinti, kur gyvena. Kartais maži nameliai būna apaugę krūmais, tad ir pamatyti sunku. Dar viena kliūtis – užstatyti įvažiavimai.“

Vietoj greitosios – taksi?

Pas ligonį atvykęs felčeris apžiūri pacientą ir sprendžia, ar jį reikia vežti į Priėmimo skyrių. Jei taip, Priėmimo skyriaus gydytojas perima pacientą, įvertina jo būklę ir jį guldo į ligoninę arba paleidžia. Paleistajam iškyla kita problema – kaip grįžti namo. Mat greitoji tik atveža, tačiau nėra įsipareigojusi parvežti atgalios. „Visada įspėjame pacientą, jei į ligoninę nepaguldys, tai grįžti turės pats. Mes turime aptarnauti tuos, kuriems yra reikalinga skubi pagalba. Tačiau gyventojai kartais vis dar nori, jog teiktume taksi paslaugas. Atvažiuoji – močiutė jau būna krepšius susikrovusi ir reikalauja vežti į ligoninę, net neklauso, kad tai jos sena problema, spręstina su šeimos gydytoju“, – dėstė greitosios medicinos pagalbos skyriaus vedėja. O pasitaiko, kad žmogui, Priėmimo skyriuje pralaukus 4–6 val., atlikus būtiniausius tyrimus, niekas ir nepaguldo į ligoninę.

„Pagal galiojančius teisės aktus greitoji medicinos pagalba iš Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus parveža į namus tik tuos pacientus, kurie dėl savo sveikatos būklės gali būti gabenami tik greitosios medicinos pagalbos transportu“, – „Bangai“ akcentavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė. „Parvežame turinčius visišką negalią“, – patikino G. Kubilienė.

Gargžduose dispečerinės nebėra

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Gargžduose dispečerinės nebėra. Ji buvo centralizuota ir dabar veikia Klaipėdoje. Čia suplaukia skambučiai ne tik iš Klaipėdos rajono, bet ir iš Palangos, Šilutės, Kretingos… „Viskas vyksta kaip ir anksčiau, žmonės skambina bendraisiais pagalbos numeriais, tačiau mūsų telefonai tyli. Iš uostamiesčio gauname iškvietimą per radijo ryšio stoteles. Kabinete budintys felčeriai išgirsta pypsėjimą, skuba į mašiną, o ten yra kompiuteris, kur jau pateikiama lentelė. Gauname skambinusiojo adresą, telefono numerį, žmogaus, kuriam kviečiama pagalba, adresą, sužinome jo amžių, lytį. Deja, pavardė būna ne visada. Vėliau tai apsunkina paciento paiešką, nes, ypač kaimuose, žmonės vieni kitus pažįsta, o adresų, gatvių nepamena“, – pasakojo Gargždų greitosios medicinos pagalbos skyriaus vedėja. Ji užsiminė, kad dėl informacijos perdavimo iš Klaipėdos medikų atvykimo laikas šiek tiek pailgėjo. Be to, pasitaiko, kad nuvilia technika, stringa kompiuteriai, tada visa informacija aiškinamasi telefonu. Jei įranga dirbtų sklandžiai, problemų esą gal ir nebūtų. „Žinoma, anksčiau pacientus mes dar konsultuodavome telefonu, dabar to taip pat neliko“, – apgailestavo G. Kubilienė.


  • Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojas Petras SERAPINAS: „Apie dispečerinių centralizavimą buvo kalbėta jau labai seniai. Tačiau sulaukta pasipriešinimo. Dabar mes nebeturime vietoje dispečerinės, brigadų valdymas yra perduotas Klaipėdai. Taip yra saugiau. Pavyzdžiui, jei įvyksta didelės avarijos, yra daug nukentėjusiųjų, čia siunčiamos brigados iš aplinkinių rajonų, miestų – didesnės pajėgos. Gyventojai dėl dispečerinių centralizavimo neturėtų pajusti pokyčių: finansavimas tas pats, brigadų skaičius tas pats, pranešimai skirstomi pagal skubumą, kaip ir buvo iki šiol. Pas mus tik sumažėjo vidutiniškai 4,5 etato. Mat felčeriai neretai eidavo antras pareigas kaip dispečeriai. Dabar to neliko.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių