• 9 gruodžio, 2021
|

Gripo epidemija – kasmetinė žiemos palydovė

„Gripas pavojingas ne tik dėl jo sukeliamų komplikacijų, tačiau ir dėl mirties rizikos. Daugeliu atvejų būtent komplikacijos ir sukelia didesnių sveikatos sutrikimų nei pati liga“, – pastebėjo R. Leonauskienė.

 

Žiema dosni ne tik pramogų, tačiau ir ligų: siaučia įvairūs virusai ir padažnėja tiek vaikų, tiek suaugusiųjų susirgimai. Viena iš labiausiai mūsų šalyje paplitusių ligų – gripas. Jau įprasta, kad žiniasklaida kalba apie gripo pasiglemžtas aukas, ligoninės perpildytos ligonių. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Rimos Leonauskienės, gripo epidemijos registruojamos beveik kasmet.

Simptomai ir komplikacijos

– Kaip atpažinti, kada pakliūnama į gripo pinkles?

– Susirgus gripu būdingas dažnas bendras silpnumas, didelis nuovargio jausmas, galimas dažnas šaltkrėtis, didelis krūtinės diskomfortas. Ši virusinė liga pasireiškia stipriu sausu kosuliu, kurio pikas prasideda 2–3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3–4 dienas. Susirgus gripu vargina stiprus sausas kosulys, kurio pikas būna 2–3 susirgimo dieną.

Asmenims, kuriems pasireiškė gripo simptomai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją dėl gydymo paskyrimo. Tuomet iki gripo simptomų pabaigos gulėti lovoje. Taip pat derėtų vartoti daug skysčių (vengti turinčių alkoholio, kofeino), nerūkyti ir nepriimti svečių.

– Kuo skiriasi gripo ir peršalimo simptomai?

– Skirtingai nei peršalimui gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3–4 dienas. Taip pat virusinei ligai būdinga staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. Peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna.

– Kokios galimos komplikacijos, jei numojama ranka į minėtus simptomus ir nesigydoma?

– Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos – bakterinės infekcijos, plaučių ir ausų uždegimai, lėtinių plaučių, širdies, inkstų ligų paūmėjimai, sinusitas, meningitas, tonzilitas. Ypač gripas pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, nes gali paūmėti ne tik lėtinės kvėpavimo takų (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), bet širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinės ligos, gali ištikti širdies infarktas, įvykti insultas.

Gripas pavojingas ne tik dėl jo sukeliamų komplikacijų, tačiau ir dėl mirties rizikos. Daugeliu atvejų būtent komplikacijos ir sukelia didesnių sveikatos sutrikimų nei pati liga.

Skiepytis dar nevėlu

– Kaip plinta ši virusinė liga?

– Dažniausiai gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu. Čiaudint ar kosint susidarantys lašeliai patenka ant virusui imlių žmonių viršutinių kvėpavimo takų gleivinės. Užkratas taip pat gali būti perduodamas per kontaktą su kvėpavimo takų išskyromis (pvz., liečiant daiktus arba paviršius, kuriuose yra virusas, ir po to liečiant savo akis, nosį ar burną).

Kiti gripo viruso plitimo keliai: oro lašeliniu, nuo rankos į burną, nosį ar akis (nuo užterštų paviršių ar tiesiogiai paspaudžiant rankas).

– Kokios yra gripo viruso plitimą ribojančios priemonės?

– Pagrindinės taisyklės norint neužkrėsti kitų – laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo ir rankų higienos taisyklių. Taip pat būtina vadovautis patalpų higienos taisyklėmis ir saugaus atstumo (1 metro nuo sergančiojo).

– Norintiesiems išvengti gripo rekomenduojami skiepai. Tačiau ar dar nevėlu imtis šios prevencinės priemonės?

– Skiepytis gripo vakcina dar nevėlu. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.

– Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

– Kasmet skiepytis rekomenduojama 65 m. ir vyresniems asmenims, nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Sergančiųjų skaičius auga

– Beveik kasmet registruojamos gripo epidemijos. Kokia padėtis šiuo metu?

– Gripo epidemijų intensyvumas ir trukmė – skirtingos. Paprastai Lietuvoje sergamumas gripu stebimas žiemos (gruodžio, sausio, vasario) mėnesiais.

Naujausiais ULAC duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pastarąją savaitę Lietuvoje didėja. 2018 m. 2 sav. sergamumas gripu ir ŪVKTI siekė 77,5 atvejo 10 000 gyventojų, Klaipėdos apskrityje – 66,4 atvejo 10 000 gyventojų, didžiausias sergamumas Vilniaus apskrityje.

2018 m. 2-ąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo hospitalizuoti 35 asmenys. Iš jų 3 asmenys iki 2 metų, 16 asmenų 2–17 metų, kiti suaugusieji, tarp kurių viena nėščioji.


2018 m. sausio pirmosios savaitės gripo epidemiologinės priežiūros apžvalga (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys, 2018-01-12)

2018 m. 1 savaitę sergamumas gripu padidėjo šiaurės, pietų ir vakarų Europoje.

  • Gripo virusai, išskirti atliekant klinikinę virusologinę diagnostiką, sudarė 42,0 %;
  • Didelis 65 m. ir vyresnių asmenų mirtingumas užregistruotas Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Portugalijoje;
  • Nuo 2017 m. 40 sav. iki 2018 m. 1 sav. 34,9 % nustatytų virusų buvo A tipo ir 65,1 % B tipo. Iš A tipo virusų 59,6 % sudarė A (H1N1) pdm09, 40,4 % sudarė A (H3N2).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių