Grįžimui į pradines klases – tikrinimo kartelė
Nors visa Lietuva tebegyvena griežto karantino režimu ir ugdymas vyksta nuotoliniu būdu, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje prieš dvi savaites buvo atnaujintas kontaktinis ugdymas pradinukams. Tiek moksleivių, tiek pedagogų šeimos tikrinamos kaupinių tyrimo metodu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kvietė savivaldybes ir jų mokyklas įvertinti savo galimybes prisijungti prie šio eksperimentinio projekto ir taip pat atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą. Dalis Klaipėdos rajono tėvų sutinka tikrintis dėl COVID-19, kad tik greičiau būtų atvertos durys į pradines klases, tačiau kiti teigia, jog testavimas jiems nepriimtinas, tad verčiau palauks, kol epidemiologinė situacija dar labiau stabilizuosis ir švietimo įstaigas galės lankyti be testavimo prievolės.
Pagaliukų kišimas atbaido
Rajone besimokančio pradinuko mama Sandra (tikras vardas, pavardė redakcijai žinomi) teigė, jog labai laukia, kada sūnus grįš į mokyklą, tačiau testavimui kategoriškai nepritaria. „Nepriversčiau tirtis sūnaus, nei pati norėčiau tai daryti. Tas pagaliukų kišimas atbaido, esame prigąsdinti… Jei būtų tikrinama imant kraują, tai, manau, situacija būtų kitokia. Dabar dėl eksperimentinio ugdymo nesutinkame testuotis. Kai situacija bus stabili ir galės grįžti į klasę be testų, tai ir sugrįš“, – kalbėjo Sandra.
Gargždiškė Greta (tikras vardas, pavardė redakcijai žinomi), auginanti pradinę klasę lankantį vaiką, sakė taip pat nesutinkanti su testavimo sąlyga: „Nesąmonė. Pirmiausia tai atima laiko, o jo ir taip stokojame abu su vyru. Antra, pats testas yra šlykštus. Žinau, kad vieniems sako, jog viskas gerai, normalu, tačiau kitiems – iki vėmimo. Mano dukra labai jautri, vos kraują paima, kai reikia, tad jei reiktų testuotis, bijau ir pagalvoti. Galimai atsirastų baimė net eiti į mokyklą dėl testavimo, trauma.“ Pašnekovė pridūrė, kad ką tik kalbėjo telefonu su pussesere, gyvenančia Anglijoje, kur jos dukrą testuoja dukart per savaitę, tačiau ten tikrinami tik mokiniai, ne visi šeimos nariai.
Prilygsta nosies pakutenimui
Visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė „Bangą“ informavo, kad šiuo atveju tikrinimas vyktų kaupinių tyrimo metodu. Tiriant šiuo metodu į vieną kaupinį, paprastai – mėgintuvėlį, surenkama daugiausia iki 5 žmonių ėminių. Jei šeimoje 3 ar 4 asmenys, tai tie 4 ėminiai ir bus įdėti į vieną kaupinį. Jei šeima 5–7 asmenų, tai bus suformuoti du kaupiniai. Ėminiai šiuo atveju imami ne iš nosiaryklės, o iš nosies, taigi tyrimas yra neskausmingas, anot N. Tarvydienės, prilygstantis nosies pakutenimui, mažiau nemalonus nei įprastas PRG testas. Jei kaupinio atsakymas teigiamas, yra susisiekiama su tais asmenimis, kurių ėminiai buvo kaupinyje, ir jie pakartotinai tiriami jau PRG testu.
Prieš grįžtant į ugdymo įstaigas ėminiai būtų imami visiems pradinukų šeimos nariams: kartu gyvenantiems seneliams, broliams, seserims ir pan. – visam vienam namų ūkiui. Tačiau kai jau mokiniai grįš į klases, periodiškai būtų tikrinami tik jie ir visas mokyklos personalas.
Kur bus imami kaupiniai, dar sprendžiama. Vilniaus atveju pirmuoju tyrimo etapu, prieš vaikams grįžtant į mokyklą, kaupinio metodu mokinių ir mokytojų šeimos tirtos mobiliame punkte. Antruoju etapu jau po savaitės visi mokiniai ir pedagogai tuo pačiu kaupinių metodu tirti mokykloje. Klaipėdos rajone neatmetamas ir mobiliosios brigados variantas.
Pradinukę auginanti gargždiškė Inga Kontrimienė akcentavo, kad kontaktinis ugdymas labai svarbus vaikams, taip pat ir bendravimas, todėl ji sutiktų su kaupinių tyrimo metodo taikymu rajone, nes pastarasis nėra skausmingas.
Didžioji dauguma prieš
Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktorius Julius Gindulis „Bangai“ sakė, kad dar pirmadienį vyko švietimo įstaigų vadovų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus ir Visuomenės sveikatos biuro vadovės N. Tarvydienės pasitarimas. Buvo perduoti visi reikalavimai, norint pereiti prie eksperimentinio kontaktinio pradinio ugdymo.
„Mes pirmiausia apklausėme tėvus. Didžioji dauguma yra prieš grįžimą į kontaktinį ugdymą tokiomis sąlygomis“, – sakė J. Gindulis. Tačiau jau aišku, kad iš 22 klasių komplektų į progimnaziją kontaktiniam ugdymui 100 proc. grįžta viena antrokų klasė, dar dėl vienos pirmokų klasės yra abejonių, tačiau klausimas bus sprendžiamas artimiausiu metu. Taip pat į kontaktinį ugdymą grįžta Gobergiškės skyrius. „Dabar reikės Savivaldybės pritarimo. Tikimės, kad nuo kovo 15 d. galėtume pradėti minėtoms klasėms kontaktinį ugdymą“, – viliasi J. Gindulis. Anot jo, galbūt po savaitės įvertinus, kaip vyksta kontaktinis ugdymas, rasis ir daugiau norinčiųjų sugrįžti. Direktorius atvirai sakė, kad dirbti pandemijos sąlygomis – sudėtinga, tačiau dėl vaikų yra viskam pasirengę.
Sutiktų apie 25 proc. tėvų
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis „Bangai“ pasakojo, kad tėvai jau seniai klausinėja, kada vyks pradinis ugdymas kontaktiniu būdu. Juk tikėtasi, kad pradinukai grįš po vasario atostogų į klases, tačiau dėl epidemiologinės situacijos šalyje tai nebuvo įmanoma.
„Gavę kvietimą prisijungti prie eksperimentinio kontaktinio pradinukų ugdymo, apklausėme tėvus. Iš viso turime 13 pradinių klasių komplektų. Trijose klasėse buvo arti 50 proc. tėvų, kurie sutiktų pradėti kontaktinį ugdymą su tikrinimosi sąlyga. Tačiau kitose klasėse tokių sutikimų vienetai. Apibendrintai galima teigti, kad su siūlomomis sąlygomis dėl kontaktinio ugdymo sutiktų apie 25 proc. tėvų, tai per mažas procentas, kad Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija pradėtų kontaktinį pradinį ugdymą pagal numatytas taisykles“, – paaiškino A. Alčauskis. Jis atkreipė dėmesį, kad tėvams būtų buvę svarbu, ir kur tektų darytis testus. Jei priekuliškiams tektų vykti į rajono centrą – Gargždus, tai apsunkintų situaciją, nes juk patikra būtų buvusi reikalinga ir kartu gyvenantiems seneliams, kitiems šeimos nariams.
Vakar dienos žiniomis, be Gargždų „Minijos“ progimnazijos, kontaktinį pradinukų ugdymą išbandyti ketina ir prie eksperimentinio projekto prisijungti planuoja Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija su skyriais (sutinka daugiau nei 50 proc. tėvų) bei Plikių Ievos Labutytės pagrindinė mokykla (planuoja grįžti vienas klasės komplektas iš 4).
Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.
