Grožio salą sodininkų bendrijoje kuria darbštūs žmonės

Dviem skudurinėms žąsims jų šeimininkė Vida pastatė originalų namelį, kurio stogą apsodino augalais. Sodybą puošia vyro Arūno kūriniai – pasagų, raktų medžiai, metalinis vanagas, o pirtelę saugo riteriai.

Beveik prieš trisdešimt metų Gručeikiuose įsigiję žemės sklypą Arūnas ir Vida Laureckiai savo rankomis ėmė statytis namą. Statybos pareikalavo daug jėgų ir sveikatos, tad puoselėti aplinką pradėjo šiek tiek atsikvėpę. Dabar jų sodyba „Gručeikių“ sodininkų bendrijoje – išskirtinė ne tik dėl gausybės gėlių, dekoratyvinių augalų, – niekur kitur nerasi tokio žąsų namelio, kokį savo numylėtinėms pastatė Vida.

Bendromis jėgomis

„Kai 1993 m. pradėjau šiame sklype vaikams sodinti braškes, žemė buvo molinga. Dabar ji visai kitokia. Čia atvežta daug juodžemio“, – sakė V. Laureckienė, vedžiodama po sodą, kuriame vietos užtenka ir pulkui vištų, antims, porai skudurinių žąsų, šimtams gėlių ir dekoratyvinių augalų. Žinoma, sode auga ir vaismedžių, šermukšnis, putinas, dera šilauogės, sirpsta avietės, vis atnaujinamos veši braškės. Konditerės profesiją jaunystėje įgijusi moteris jau seniai visą dėmesį ir laiką skiria savo namo, jo aplinkos priežiūrai. „Namą statėmės su vyru savo rankomis. Darbai sunkūs, tad po statybų teko operuoti stuburą ir dirbti pagal profesiją nebegalėjau“, – paaiškino V. Laureckienė. Tačiau profesiniai įgūdžiai niekur nedingo – anūko gimtadieniui buvo iškepusi tortą traukinį. Policijos mašina, kelio ženklai, pervaža, traukinio vagonai, pilni saldumynų, nusidriekė per visą daugiau nei dviejų metrų stalą. Vis dėlto mieliau nei tešlą pyragams maišyti jai yra sodinti, prižiūrėti gėles, skiepyti vaismedžius.

Šią mozaiką Vida sudėliojo iš plytelių.

Vyras Vidos pomėgiui neprieštarauja, atvirkščiai, pritaria ir padeda. Kai Arūnas pastebėjo, kad žmonos kambarinės gėlės nebetelpa ant plačios palangės, vos ne žiemos sodą įrengė, kur žiemoja citrinmedis, agava, kiti augalai. O lauke tarp Vidos gėlynų įkomponuoti ir Arūno kūriniai. Vienur jis pasodino raktų, kitur – pasagų medį, iš įvairių rakandų, pasitelkęs fantaziją, sukūrė du riterius ir pastatė prie pirtelės, o didelį metalinį plėšrūną vanagą patupdė ant rūsio kauburio.

Žąsų namelis – kaip iš pasakos

A. ir V. Laureckiai 2015 m. gavo sodininkų bendrijų asociacijos „Vakarai“ pažymėjimą ir lentelę, kaip vienos gražiausių Vakarų Lietuvos regione sodybų sodininkų bendrijose šeimininkai, tačiau lentelės taip ir neprikalė prie namo sienos. Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Dėl anūkų saugumo nusprendė panaikinti tvenkinuką. Užvertė jį žemėmis, o toje vietoje dabar žaliuoja veja ir stovi žąsų namelis, kurį Vida pati pastatė. Atšalus orams jame nakvos dvi baltos lyg gulbės skudurinės žąsys. „Anksčiau turėjau vieną skudurinę žąsį, tačiau kartą radau tik daug baltų plunksnų, lyg būtų pasnigę, ir ją negyvą, sukandžiotu kaklu. Labai gailėjau“, – prisiminė moteris. Žinodama, kad Vidai mieli šie paukščiai, brolienė Biržų rajone nupirko dvi skudurines žąsis ir padovanojo. Šitų lapei moteris tikrai neatiduos – namelyje žąsims bus ne tik šilta, bet ir saugu. Jos, aišku, neįvertins savo būsto grožio, originalaus stogo, ant kurio auga įvairiausių augalų, nebent kada snapu grybštels. Myli Vida šiuos paukščius, tad nepyksta, kai žąsys ir gėlių paragauja.

Dovanoja ir pataria

Apie gėles Vida galėtų kalbėti kaip specialistė ir praktiškų patarimų duoti pradedančioms augintojoms. Ji ne tik patarimų negaili, bet ir pačių gėlių. Kas tik paprašo, tam ir duoda, dovanoja. Beje, daugiametės gėlės mėgsta būti skaidomos, kitaip po kelerių metų ima nykti.

Išvardyti visų gėlių Vidos gėlynuose neįmanoma, o veisles užsirašo tik bijūnų, kad nenusipirktų tokio pat. Bijūnų čia gal net 40 rūšių, tad nenuostabu, kad vienos iš dukrų vestuvinė puokštė buvo būtent iš jų žiedų.

Hortenzijų žiedai džiugina ir rudenį.

Hortenzijų, kurios dekoratyvios net žiemą, irgi daug ir skirtingų, įkomponuotų įvairiose sodybos vietose. Na, o ilga eilė kalijų rikiuojasi palei kaimynų tvorą. Šios gėlės, tiksliau jų šakniagumbiai žiemoja rūsyje, o nurauna Vida, sako, per gerą valandą.

Šiuo metu dar žydi flioksai, vienadienė ir kanos. Džiaugiasi Vida ir paskutinėmis vasaros dienomis pražydusia lelija. „Nužydėjus lelijoms žiedus reikia nukirpti, o rudenį palikti tik 5 cm, kad pavasarį būtų matyti, kur jos auga. Dauginti galima net žydinčias, tik jokiu būdu ne anksti pavasarį“, – perspėjo gėlininkė.

Pas močiutę kur buvęs kur nebuvęs dviratuku atlekia toje pačioje gatvėje gyvenantis anūkėlis Jonas. Senelių širdis džiugina ir anūkės Elena, Liucija, Danielė, Izabelė, Julija. „Kai atvažiuoja iš Klaipėdos su tėvais Liucija, tuoj kviečia: „Einam, babukai, dirbti.“ Tai ji vištas palesina, kiaušinius surenka, tai gėlyną nuravi, tai nužydėjusius žiedus nuskina“, – džiaugėsi Vida anūke, kuriai patinka rūpintis ir augalais, ir paukščiais.

Mieli daiktai

A. ir V. Laureckių namuose gausu ne tik gėlių, bet ir antikvarinių daiktų, ypač žalvarinių. Originalių sprendimų šiuose namuose netrūksta – pirkdama žalvarinį dubenį Vida jau žinojo, kad jis tarnaus kaip kriauklė. Tačiau dauguma pirkinių – mielos smulkmenos, kaip ir lėlių išraiškingais veidais kolekcija. Įspūdingai atrodo sieninis laikrodis uždaromomis raižytomis langinėmis.

Jaunystėje pradėjusi siuvinėti V. Laureckienė iki šiol mėgsta rankdarbius. Pagal nuotraukas išsiuvinėjo ir trijų anūkų portretus.

Kas įsigyta Dituvoje senienų turguje, kas išsaugota kaip šeimos relikvijos. Vida parodė dvi močiutės senovines spintas ir skrynias, kuriose kažkada buvo laikomi grūdai. Žinoma, dabar jų paskirtis kita – į skrynias sugulė audeklai ir rankdarbiai. O iš nuotraukų ant sienų galima sužinoti gausios šeimos istoriją. Iš Veiviržėnų kilusiai moteriai ji labai brangi. Grožio pajautimą ji paveldėjo iš mamos, kuri vaikystėje Vidą išmokė siuvinėti, o tėtis išsivežęs į Švėkšnos turgų, nupirko ne tik siūlų, bet ir siuvimo mašiną. Siuvinėti daiktai puošia Arūno ir Vidos namus, o pagal nuotraukas ji neseniai išsiuvinėjo trijų anūkų portretus. „Dukros klausia, ką padovanoti gimtadienio proga. O aš sakau, kad nieko nereikia, visko turiu, tik anūkų nuotraukų. Malonu, kad atvažiuoja dukros su šeimomis, paruošiu pietus, pabūnam, pasikalbam. Dažnai susitinkam. Tai ir yra šventė“, – džiaugėsi Aurelijos, Viktorijos ir Margaritos mama, neišskirianti ir a. a. sesers dukros Mildos, kuri nuo pirmos klasės gyvena Vidos ir Arūno namuose.

Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.

Prisėsti su puodeliu kavos galima ir šalia citrinmedžio.

1 Komentaras

  • Džiaugiuosi, kad pažystu šią darbštuolių šeimą, teko aplankyti įspudingąją sodybą, gražuolės dukros, sveikatos abiems šeimininkams ir toliau džiuginkite nuostabiais gėlynais ir savo nuoširdumu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content