Savivaldybės aikštėje – trupinėlis Gargždų paveldo
Žvelgiant į atnaujinamą pastatą kai kam galėtų kilti klausimų, kodėl jo fasade trijų konstrukcijų langų nišos? Pateikiu skaitytojams ir tiems, kas domisi miesto paveldu, toje vietoje prieš Antrąjį pasaulinį karą stovėjusio privataus namo nuotrauką. Istorija, perskaityta iš archyvinių dokumentų ir senųjų miestiečių pasakojimų, tokia.
Artėjant Gargždų miesto 773 metų sukakčiai rajono gyventojai, ypač kraštiečiai, kviečiami švęsti kartu, pajausti ryšį su šiuo Žemaitijos paribiu. Mūsų miestas, kaip žinia, turi ilgą ir garbingą praeitį, jam daugiau kaip prieš 230 metų buvo suteiktos laisvojo miesto teisės ir herbas. Daug kentėjęs nuo svetimšalių agresijos, gaisrų, dabar auga ir gražėja. Senųjų gargždiškių vargu ar belikę, jų vaikai ir vaikaičiai taip pat vargu ar mena, kaip miestas atrodė ir kuo jo žmonės gyveno, sakykim, ne taip seniai – 20-ajame amžiuje.
Trijų langų nišos
Išlikęs paveldas šiuolaikinei kartai daug ką papasakotų. Bet kiekgi jo beturime? Šiek tiek detalių teišlikę. Viena jų – miestelio centre buvusio gyvenamojo namo fasado fragmentai. Klaipėdos rajono savivaldybė po pastato renovacijos užbaigs darnesnį centrinės miesto aikštės užstatymo ansamblį.
Žvelgiant į dabar atnaujinamą Savivaldybės pastatą kai kam galėtų kilti klausimų, kodėl jo fasade trijų konstrukcijų langų nišos? Pateikiu skaitytojams ir tiems, kas domisi miesto paveldu, toje vietoje prieš Antrąjį pasaulinį karą stovėjusio privataus namo nuotrauką. Istorija, perskaityta iš archyvinių dokumentų ir senųjų miestiečių pasakojimų, tokia.
Namas iškilo 1925 metais: čia minimos gargždiškių Pareigių, kurie finansavo visą statybą, ir Blagnių, kuriems buvo užrašyta namo dalis, šeimų pavardės.
„Pastatą statė mano senelis Aleksas Pareigis kartu su mano tėvu Vaclovu Pareigiu už jo uždirbamas lėšas. Kadangi Jadvyga Blagnienė su vyru Petru turėjo 6 vaikus ir sunkiai vertėsi, mano tėvas ir senelis nutarė jų šeimos vardu užrašyti 1/3 pastato, o 2/3 liko mano tėvo, nors jis finansavo visą statybą. Kiekvienas senas gargždiškis pasakytų, kad tai Vaclovo Pareigio namas“, – „Bangos“ redakcijai parašė V. Pareigio dukra Birutė Paulina Madelienė.
Gargždų rinkos aikštės pakraštyje Vaclovas Pareigis pasistatė dviejų aukštų mūrinį namą ir ūkinį pastatą. Iš viso sklypas užėmė 300 kv. m. Pastatas buvo vienas moderniausių miestelyje. Pirmajame aukšte, kaip dabar sakoma, veikė visuomeninės ir komercinės paskirties įstaigos. Pastatą puošė frontono ornamentuotoje nišoje įstatytas laikrodis. Tokiame miestelyje tai buvo ypatingas architektūrinis akcentas.
Pravertė dvaro patirtis
V. Pareigio dukra Birutė Paulina Madelienė dar papildė savo pasakojimą plačiau. „Mano senelis Aleksandras Pareigis dirbo staliumi Vėžaičių dvare pas grafą Volmerį. Senelio rankų darbo vaisius yra du iki šiol išlikę Vėžaičių bažnyčios šoniniai altoriai. Matydamas jo gabumus grafas jį labai vertino, todėl ne kartą važiuodamas į Europą jį pasiimdavo kartu, kad jis užfiksuotų kiek galima daugiau naujausių to meto statybos tendencijų ir jas panaudotų Volmerio dvare. Tas jam labai pravertė vėliau statant savo namą, kurio brėžinius jis pats darė, o namas pasižymėjo išskirtine architektūra, lyginant su to meto kitais pastatais.
1921 m. senelis Aleksandras Pareigis nusižiūrėjo sklypą namo statybai Gargždų centre prie Rinkos aikštės, kuriame po pirmojo pasaulinio karo buvo likę sudegusios vaistinės griuvėsiai. Sklypas priklausė grafienei Krasickienei ir ji už 180 tūkstančių vokiškų markių pardavė tame sklype esančius griuvėsius ir šalia esantį seną mūrinį namą Aleksandrui Pareigiui.
Pastatą statė mano senelis Aleksandras Pareigis kartu su mano tėvu Vaclovu Pareigiu už jo uždirbamą algą. Mano tėvas ilgą laiką dirbo muitinėse ant Lietuvos ir Vokietijos ir Lietuvos bei Latvijos sienų pakankamai gerai apmokamose pareigose, todėl buvo vienintelis tarnautojas šeimoje, galintis finansuoti statybą. Kadangi Jadvyga Blagnienė (mano tėvo V. Pareigio vyriausia sesuo) su vyru Petru turėjo 6 vaikus ir sunkokai vertėsi, mano tėvas ir senelis nutarė jų šeimos vardu užrašyti 1/3 statomo namo, o 2/3 mano tėvo vardu, nors jis iš esmės ir finansavo visą namo statybą. Namas buvo mūrinis, o Petras Blagnys prisidėjo nedideliu kiekiu medienos namo vidaus įrangai.
1925 metais pastačius namą, jame apsigyveno mano tėvas ir Blagnių šeima, kiekvienas savo dalyje, o mano tėvo dalyje pirmame aukšte šiais laikais vadinamas komercines patalpas įsirengė dvi mano tėvo seserys – Bronė Kalvaitienė audinių parduotuvę, o Stasė Atstupėnienė maisto produktų. Taigi draugiškai beveik visa šeima gyveno šiame name, kuris pastatytas už mano tėvo pinigus.
Po namo nusavinimo mūsų 5 asmenų šeima buvo iškelta į ūkinio pastato pietinį galą, kuriame buvo vienas kokių 12–15 kv. m kambariukas, kuriame aš užaugau, o Blagnių šeimai buvo paskirtas šiek tiek didesnės patalpos Laugaliuose“, – pasakojimą apie namą, kurioje vietoje dabar rekonstruojama Klaipėdos rajono savivaldybė, papildo V. Pareigio dukra Birutė Paulina Madelienė.
Namas buvo nacionalizuotas
Antrojo pasaulinio karo metu, deja, namas sudegė, liko tik sienos. Darbštūs šeimininkai jį atstatė ir apsigyveno. Blagnių šeimoje augo šeši vaikai. Tris seseris – Jadvygą Kudžmienę, Janiną Cirtautienę ir Danguolę, jauniausią iš jų, teko pažinoti, su visomis artimai bendrauti. Jų pasakojimai atskleidė prieškario ir sovietinio laikotarpių įvykius, miestiečių išgyvenimus, apie kuriuos sovietmečiu kalbėtasi tik tarp labai patikimų žmonių. Vėliau turėjau galimybę perskaityti daugiau archyvinių dokumentų. Dalį jų galiu pateikti „Bangos“ laikraščio skaitytojams, kurie domisi šio krašto paveldu.
Neilgai trukus po karo Gargždų valsčiaus vykdomojo komiteto 1947 m. balandžio 17 d. posėdyje (protokolas Klaipėdos apskrities archyve), pirmininkaujant P. Lamanauskui, nutarta nacionalizuoti Vaclovo Pareigio ir kitų senųjų miestelio gyventojų išlikusius namus, J. Stalmoko iš Rudaičių kaimo gyvenamąjį namą, J. Samaliaus vandens malūną, Gargždų parapijos namus, stovėjusius Rinkos aikštėje.
Beje, manau, kad dar būtų įdomu sužinoti, jog tos pat dienos posėdyje, kaip rašoma protokole, „nutarta visus gyvulius ir žemės ūkio inventorių, gautą apkarpant buožinius ūkius, perleisti Kvietinių apylinkėje žemės ūkio apdirbimo kooperacijos draugijai (tozui), tarybiniam ir partiniam aktyvui, prisidėjusiam prie buožinių ūkių apkarpymo, paskirti vieną kiaulę maisto pagerinimui, mėsą pagal sąrašus išdalinti aktyvistams.“ Dar viena kiaulė išdalinta vadinamiems liaudies gynėjams.
Nuosavybė nebuvo grąžinta
Našle likusi Jadvyga Blagnienė su jauniausia dukra Danguole bei kiti to namo gyventojai 1951 metais buvo išvaryti, pastate įsikūrė Klaipėdos rajono vykdomasis komitetas, jame apsigyveno ir šio komiteto pirmininkas. Iki septintojo 20 amžiaus dešimtmečio čia sutilpo visi savivaldybės skyriai. Vėliau plečiantis savivaldybės funkcijoms iš abiejų fasado pusių pristatyti priestatai, sulygintas trečiasis namo aukštas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Vyriausybei priėmus nutarimą dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymo nustatyta tvarka, Petro ir Jadvygos Blagnių trys sūnūs ir trys dukterys, tuo metu gyvenantys Gargžduose, Vilniuje ir Didžiojoje Britanijoje, Privatizavimo agentūrai buvo pateikę prašymą, kad būtų grąžinta paveldėjimo teisė į tėvų turtą. Teisės į tėvų statytą namą neatgavo.
Netrukus atnaujintas Klaipėdos rajono savivaldybės pastatas ir aikštė atsivers visuomenei. Taigi noromis ar nenoromis turėsime miesto architektūrinio paveldo likučių. Istorijai tai svarbu.
Aldona VAREIKIENĖ
