Gydytoja Silva Misė: „Pacientui ne visada reikia recepto vaistams“

Aut. nuotr.: Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro šeimos gydytoja, Metų medicinos darbuotoja S. Misė: „Džiaugiuosi, kai įveikiame ligą. Smagu, kai žmogus pasveiksta, ateina laimingas ir pasako: „Daktare, ačiū, padėjot.“

Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro šeimos gydytoja Silva Misė – Klaipėdos rajono savivaldybės Metų medicinos darbuotojo premijos laureatė. Pašnekovė su „Bangos“ skaitytojais dalijasi savo darbo patirtimi.
Medikės kelio pradžia
– Kaip tapote gydytoja? Ar visada svajojote ja būti?
– Man gerai sekėsi chemija, biologija, tad jau mokykloje mokytojai matė, kad aš būsima medikė. Baigiant dešimtą klasę reikėjo rinktis tolimesnių mokslų kryptį, mokymo profilį, tai vertinant tai, kas man sekėsi ir patiko, natūraliai pasirinkau šiuos dalykus. Na, o baigusi mokyklą pasirinkau studijas Kauno medicinos universitete (dabar tai Lietuvos sveikatos mokslų universitetas).
– Kodėl pasirinkote tapti būtent šeimos gydytoja?
– Šeimos gydytoja yra arti žmogaus, arti visos šeimos. Seneliai, vaikai, anūkai – visi šeimom prisirašę. Tai įdomus, nenuobodus darbas. Kiekviena diena vis kitokia, nes pacientai labai skirtingi (nuo pat gimimo iki garbingo amžiaus). Vyriausia mano pacientė buvo 102 metų.
– Kodėl pasirinkote dirbti Gargžduose? Juk esate kilusi iš Plungės rajono.
– Iš pradžių mane čia priviliojo dirbti privataus tinklo vadybininkai. Kai pradėjau dirbti, supratau, kad Gargždų lokacija ir nedidelis miestas labai mielas širdžiai ir jaukus. Pasiūliau vyrui persikelti čia gyventi. Po to norėjosi pokyčių, tad pradėjau dirbti Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre (dabar – Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centras). Taip ir likome Gargžduose.
– Kaip manote, kodėl jaunosios kartos medikai nenori dirbti regionuose?
– Manau, kad yra sunku išvažiuoti iš didmiesčio. Medikų mokslai trunka ilgai (mažiausiai 10 metų), įpranti prie didmiesčio gyvenimo ritmo, patogumų. Ten įleidi šaknis – draugai, pažįstami, tad išvažiuoti tikrai yra sunku. Tiesiog įpranti gyventi kitaip. Tai Gargždai šioje vietoje turi privalumą, nes yra arti didmiesčio, lengvai pasiekiama Klaipėda, arti jūra.
Sąžiningumas sau ir pacientams
– Kaip manote, ar dabartiniams jauniems medikams svarbu Hipokrato priesaika? Ką jums ji reiškia?
– Manau, kad ne priesaikoje esmė. Svarbu vidinis žmogaus nusiteikimas, pajautimas, sąžiningumas, noras dirbti. Čia vidiniai dalykai, kurie iš priesaikos neatsiras. Hipokrato priesaika – tai lyg samprata, kaip turėtų elgtis medikas, bet iš tikrųjų turi pats pajausti ir tą puoselėti kaip žmogus, o ne dėl to, kad davei priesaiką. Turi būti sąžiningas sau ir savo pacientui.
– Kas jūsų darbe labiausiai džiugina?
– Pacientų šypsenos. Džiaugiuosi, kai įveikiame ligą. Smagu, kai žmogus pasveiksta, ateina laimingas ir pasako: „Daktare, ačiū, padėjot.“ Tokie laimėjimai gydant pacientus ir teikiant jiems pagalbą – maloniausia šio darbo dalis.
– O kas darbe sunkiausia?
– Darbo krūviai. Kartais norėtųsi skirti daugiau laiko vienam ar kitam žmogui, bet tenka kažkaip laviruoti ir prisitaikyti. Būna įvairiai. Dabar padarė taip, kad per dieną turime priimti 60 pacientų. Bet ne visi gydytojai tiek dirba iš tikrųjų – darbo krūvis priklauso nuo apylinkės, pacientų amžiaus. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės ir darželinio amžiaus vaikai kreipiasi į gydytojus dažniau negu kiti. Žinoma, ne visada ir į tą 60 pacientų normą pavyksta sutilpti, tikrai būna ir daugiau. Tada tenka dirbti jau ir po darbo valandų. Taip pat dažnai nespėjame susitvarkyti popierinių reikalų. Yra bandoma mažinti šią naštą, bet galiu pasakyti, kad sunkiai sekasi. Taip pat ir įvairūs techniniai trikdžiai darbe atima daug laiko.
– Kaip priėmėte sveikatos įstaigų reformos pokyčius? Ar jaučiate pokytį savo darbe?
– Mano darbe iš esmės kažkas tikrai nepasikeitė, dirbame įprastai. O šiaip manau, kad pokyčiai reikalingi, jie stumia į priekį, tad, tikiuosi, kad bus vis geriau ir geriau.
– Jūsų darbas atsakingas ir keliantis daug įtampos, streso. Kaip atsipalaiduojate?
– Mėgstu pasivaikščioti prie jūros, miške, leisti laiką su šeima, važinėti dviračiu. Stengiuosi laisvalaikį leisti aktyviai, užsiimti fizine veikla.
Pastangos įvertintos
– Kaip manote, kokios savybės reikalingos geram gydytojui?
– Atidumas, kruopštumas, žinios. Gydymas – tai menas. Ne visada reikia recepto vaistams. Būna ir taip, kad žmogui ir gero žodžio užtenka, kad jis išeitų iš kabineto jau geriau besijausdamas.
– Ką jums reiškia tai, kad Klaipėdos rajone esate išrinkta Metų medicinos darbuotoja?
– Tai paglosto širdį. Parodo, kad likau pastebėta, kad mano pastangos padėti žmonėms ir tinkamai dirbti savo darbą buvo įvertintos.

Erika BLADYKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių