Seniūnas stengsis nenuvilti juo pasitikėjusių endriejaviškių
Pusmetį Endriejavo seniūnijos seniūnu dirbantis Saulius Bakšinskis džiaugiasi pelnęs gyventojų pasitikėjimą ir stengiasi jų nenuvilti. Labiausiai jį stebina, kad gražaus kraštovaizdžio, patogaus susisiekimo vietovė netraukia naujakurių, sukurta infrastruktūra nevilioja investuotojų. Tuščios trobos miestelyje, nykstančios sodybos kaimuose optimizmo nežadina.
Kreipiasi tik būtiniausiu atveju
Ryte sutartą valandą atvykus į Endriejavą pasikalbėti su seniūnu S. Bakšinskiu, šis kabinete nesėdėjo. Su padėjėja Ilma Grikšiene buvo išlėkęs į Rudgalvių kaimą spręsti neatidėliotinų problemų. „Yra kasdienių, nenumatytų, neprognozuojamų reikalų. Šį kartą rūpesčių sukėlė oras – smarkus lietus permerkė laukus, visur tyvuliuoja pelkės. Rudgalviuose vanduo pradėjo semti daugiabučio gyvenamojo namo rūsį. Reikėjo nustatyti, kodėl: drenažas „užlūžo“ ar kitos priežastys, – susirūpinęs kalbėjo seniūnas. – Atvykome tartis, ką daryti. Tvarkysis patys gyventojai, ir mes, ką galime, darysime.“
Pusmetį Endriejavo seniūnijoje dirbančiam S. Bakšinskiui seniūno darbo specifika gerai pažįstama, nes anksčiau šias pareigas ėjo Gargžduose, vėliau kaimyninėje Veiviržėnų seniūnijoje – seniūnės padėjėjo. Pasak jo, kaimo problemos panašios, bet darbo pradžioje reikėjo susipažinti su Endriejavo seniūnija. „Tai viena iš atokiau nuo rajono centro nutolusių seniūnijų. Jos teritorija mažesnė nei kaimyninės Veiviržėnų. Esminis skirtumas – čia gyvena dauguma senbuvių. Keista, kad gražus kraštovaizdis, patogus susisiekimas (netoli magistralinis kelias) netraukia naujakurių, nevilioja investuotojų, – stebėjosi seniūnas. – Su senbuviais lengva dirbti: jie žino kaimo problemas, žino, ką galima išspręsti ir ko ne. Žmonės ramūs, santūrūs, susidūrę su menkiausia problema nepanikuoja, bet bando patys spręsti. Ir kreipiasi tik tada, kai labai reikia.“
S. Bakšinskis pastebėjo, jog Endriejavo seniūnija – vieno iš Klaipėdos rajono vandenų valdovė. Kapstato ežeras – ne tik endriejaviškių pasididžiavimas: vasarą poilsiauti susirenka daug žmonių, lieka nakvoti. Tačiau jis nelaukia gyventojų klausimo, kada išvalys pelkėjantį ežero dugną. „Tai ne seniūno kompetencija, – sakė jis. – Daugiau nei prieš 30 metų pradėta kalbėti apie tai, ir būta įvairių bandymų. Bendruomenės ir seniūnijos iniciatyva sutvarkyta ežero pakrantė, ten išvalytas dumblas ir įrengta maudykla, poilsio zona, sporto aikštelė. Man pradėjus dirbti, pabaigtas įrengti apšvietimas. Ežeras gyvybingas – žvejai traukia lydekas, lynus.“
Nusivilia valdžia
S. Bakšinskis akcentavo, jog kasdienis darbas – rūpintis, kad žmonėms būtų saugu gyventi, kad tvarkingi, išvažiuojami keliai būtų. Išbandymas žiemą – užsnigti keliai, bet seniūnas patikino, kad jau kalbėjosi, aptarė, kaip jie bus valomi, ir tikisi, kad bėdos nebus.
„Daugiausia ir kreipiasi dėl kelių, taip pat, kad gatvės būtų apšviestos, – atskleidė seniūnas. – Mano darbo pradžioje meras Bronius Markauskas pristatė savo veiklos ataskaitą, tai endriejaviškiai skundėsi, kad miestelyje nėra šaligatvių, nekokybiška gatvių danga. Apie 30 metų šnekama apie šaligatvių įrengimą Endriejave, bet šie darbai niekaip nepradedami.“
Pasak seniūno, miestelyje yra gatvės – atkarpos kelių, priklausančių „VIA Lietuva“. „Mes jų negalime tvarkyti, o ši bendrovė tikriausiai daug metų neinvestuos į kelius kaimo teritorijoje, – spėjo S. Bakšinskis. – Bet gyventojams nesvarbu, kieno jie nuosavybė – nori, kad keliai būtų tvarkingi, patogūs. O netvarkant žmonės nusivilia valdžia.“
Seniūnas užsiminė, kokia pavojinga Veiviržėnų ir Gėlių gatvių sankryža: važiuodamas nuo Žemaičių plento negali matyti, kas kyla nuo Veiviržėnų pusės. „Su bendruomene tarėmės, ką daryti, kad čia būtų saugu važiuoti. Vienas iš variantų – ten pastatyti vaizdą atspindintį veidrodį. Tam pritarė ir rajono Savivaldybės administracijos saugaus eismo komisija, bet kai dėl to kreipėmės į „VIA Lietuva“, sulaukėme neigiamo atsakymo“, – dėstė S. Bakšinskis.
Dar viena neišsprendžiama problema – verkiant reikia miestelio centre įrengti autobusų stotelės paviljoną, kad nuo lietaus ir sniego būtų pastogė čia laukiantiems mokiniams. Bet vėlgi ši gatvės atkarpa priklauso „VIA Lietuva“ ir be projekto jo neįrengsi. „O juk tam užtektų poros tūkstančių eurų, – nusivylęs kalbėjo seniūnas. – Vietos žmonės turėtų patys spręsti, ko jiems reikia, o ne iš Vilniaus nurodinėti. Atrodo, sulauksime, kad šios regioninių kelių atkarpos bus perduotos savivaldybėms.“
Seniūnas pastebėjo, jog seniūnaičių sueigose nuspręsta, kad artimiausiu metu Žadeikiuose reikia išasfaltuoti gatvę, o Rudgalviuose įrengti gatvių apšvietimą: čia nėra nė vieno apšvietimo stulpo. Tamsoje gyvena kaimas. „Savivaldybė planuoja seniūnijoms investicijas – lauksime, kad kitais metais Rudgalvių gatvėse nušvistų elektros lemputės“, – šypsojosi pašnekovas.
Kad nepritrūktų gyvybingumo
Seniūnas pastebėjo, jog Endriejavo seniūnijoje, kaip ir kitose, kyla problemų dėl neveikiančių kapinaičių. „Mūsų seniūnijoje yra 39 – reikia saugoti čia atgulusiųjų atminimą: aptverti, nupjauti žolę. Tačiau šios atsidūrusios vidury laukų, kuriuos dirba ūkininkai, dažniausiai nuomojantys žemę. Kelis šimtus metrų nutolusios nuo pagrindinio kelio – suartais laukais nei prieiti, nei privažiuoti lengvuoju automobiliu. Savivaldybėje aptarėme šią problemą“, – dėstė S. Bakšinskis.
Po kelerių metų pertraukos šiemet pagaliau atidaryti Endriejavo kultūros namai, biblioteka, papuošę miestelio centrą. „Labai svarbu, kad šis gražus pastatas būtų gyvybingas, čia niekada netrūktų veiklos, – kalbėjo seniūnas. – O štai Žadeikiuose suremontuoti, įrengti kultūros skyrių išleista daug pinigų, bet jis dabar tuščias.“
Seniūnas pasidžiaugė, kad šį rudenį aukcione parduotas senas buvusių Žadeikių kultūros namų pastatas. Yra vilčių, kad nebeliks pastato – vaiduoklio.
S. Bakšinskis – Gargždų gyventojas, kuriam kasdien į darbą tenka riedėti 20 km. „Tai ne problema – ir kitose seniūnijose yra ne vietinių seniūnų, – šypsojosi jis. – Man išvykus iš darbo, lieka padėjėja Ilma Grikšienė, kuri gyvena miestelyje, sekretorė R. Šiaulytienė – rudgalviškė. Vietinės darbuotojos viską žino, komunikuoti mums nesudėtinga.“
Koks džiugiausias įvykis seniūnui šiame darbe? „Džiugu, kad laimėjau sudėtingą konkursą – komisijoje buvo 4 seniūnaičiai, kurių žodis buvo lemiamas. Jie manimi pasitikėjo ir stengiuosi žmonių nenuvilti“, – patikino S. Bakšinskis.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
Pasak sekretorės R. Šiaulytienės, lapkričio pabaigoje Endriejavo seniūnijoje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 1 363 gyventojai, iš jų beveik pusė – 610 – Endriejavo miestelyje. Šiemet į paskutinę kelionę palydėti 8 gyventojai ir tiek naujagimių pradžiugino.
