Rūpesčių gausa Kretingalės seniūnės nebaugina
Trečią mėnesį Kretingalės seniūnijai vadovaujančios seniūnės Astos Monstavičienės darbas prasidėjo pažintimi su šia teritorija, spręstinomis problemomis. „Darbų įvairovė mane džiugina, nors tai išbandymas. Visada stengiuosi išsiaiškinti situaciją, ir sunkiausia pasakyti, kad negali padėti“, – kalbėjo seniūnė.
Norėjo naujų išbandymų
Iš Klaipėdos kilusi A. Monstavičienė, šiuo metu su šeima gyvenanti Dovilų seniūnijoje, Toleikių kaime, laimėjo konkursą ir sėdo į Kretingalės seniūnijos seniūno kėdę. Ji baigusi tuometę Veterinarijos akademiją ir dirbusi pagal šią specialybę. Vėliau studijavo teisės mokslus ir pradėjo teisininkės karjerą. Paskutiniuosius kelerius metus A. Monstavičienė Klaipėdos dramos teatre dirbo pavaduotoja teisės ir bendriesiems reikalams. „Sakoma, jog kas 7 metai kyla pokyčių poreikis – taip nutiko ir man, todėl ryžausi ieškoti naujos veiklos, – kalbėjo seniūnė. – Labai nudžiugau iš konkurso komisijos gavusi žinutę, kad laimėjau.“
Nusprendusi stoti prie Kretingalės seniūnijos vairo, ji prisipažino žinojusi ne tik garsiąją „Kukudrą“, bet ir tai, kad teritorija didelė – pradedant Pajūrio regioniniu parku ir baigiant mažais kaimais. Žinojo, kad tai vienintelė Klaipėdos rajono seniūnija, turinti pajūrio ruožą, ir kad joje gyvena apie 6 tūkst. gyventojų, kad aktyvios kaimų ir miestelio bendruomenės, šurmuliuoja daug kultūrinių renginių.
„Tapus seniūne pirmasis darbas buvo išsamiai susipažinti su seniūnijos teritorija. Kelias dienas kartu su padėjėja Danguole Urbiene ir kitais darbuotojais vykau susipažinti su vietovėmis ir čia atliekamų darbų specifika, – dėstė A. Monstavičienė. – Mūsų seniūnijoje yra įvairiausių vietovių, nuo tobulai gražių iki nepatrauklių, kurias būtina tvarkyti. Tiesą sakant, darbų sūkuryje dar ir šiandien ne visomis gatvelėmis ir keliukais teko važiuoti, viską pamatyti ir įvertinti.“
Sezoninė „puokštė“
A. Monstavičienė kalbėjo, kad pamažu įgyja patirties, kuri labai įvairi. „Susipažinau su gyventojų problemomis, jų nuotaikomis. Pajutau sezoninių darbų aktualijas ir įgyvendinimo sunkumus bei subtilybes, – atskleidė naujoji seniūnė. – Susidūrusi su problema, gyventojų poreikiais, prašymais ar priekaištais, visada stengiuosi kuo atidžiau išsiaiškinti situaciją. Ir sunkiausia būna, kai tenka pasakyti, deja, niekuo padėti negalėsime.“
Pasak seniūnės, šiuo metu didžiausias rūpestis – dulkės, negreideriuotas kelias ir nenupjauta žolė. Sezoninė „puokštė“. Atėjus žiemai, nepjautą žolę pakeis nenuvalytas sniegas.
„Sunku pasakyti, kuris iš darbų bus problemiškiausias. Kiekvienam mūsų seniūnijos gyventojui jo problema didžiausia, sprendimai ir jų įgyvendinimo galimybės ne visada gali atitikti šio poreikius ar lūkesčius, – kalbėjo A. Monstavičienė. – Labai norėčiau, kad būtų renovuota pagrindinė miestelio Klaipėdos gatvė, kad išasfaltuotume Girkalių kelią iki Palangos plento, kad visi seniūnijos keliai ir gatvės būtų išasfaltuotos ir nebekiltų problemų dėl kelių greideriavimo su dulkių kamuoliais. Visgi suprantu, kad tai ir bus patys problemiškiausi ir sudėtingiausi darbai.“
Diena pripildyta darbų
Paklausus, ar tokį seniūno darbą įsivaizdavo, A. Monstavičienė neslėpė, jog ne visiškai tokį, bet panašų. „Mane džiugina darbų įvairovė, nors tai išbandymas. Antai sumodeliuoji, kaip spręsi tam tikras problemas – kam skambinsi, su kuo išsiaiškinsi, ką galime ir ko negalime padaryti, o kitą, kartais tą pačią dieną jau tenka gvildenti visai kitokį klausimą ar skundą. Tada ši informacija nebetinka – reikia ieškoti naujos, kitų kontaktų, gilintis į kitus teisės aktus ir taisykles“, – dėstė A. Monstavičienė.
Ji patenkinta savo draugišku kolektyvu. Dauguma seniūnijos administracijos darbuotojų – vietiniai gyventojai, gerai pažįstantys šį kraštą ir čia gyvenančius žmones. „Tai man labai palengvina darbą, nes esu nevietinė. Sulaukusi skundo iš kurio nors kaimo, visada galiu pasiteirauti, kur tai nutikę, ar problemos tęstinės, ar naujos. Esu dėkinga visiems seniūnijos darbuotojams už pagalbą ir šilumą. Buvau išsiilgusi veiklos, o dabar mano darbo diena tiesiog sprogte susprogsta – ir man smagu.“
Virginija LAPIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
