„Gyvename it ant atominės bombos“, –

teigia rajono pedagogų profsąjungos pirmininkė Renata Anužienė

Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė R. Anužienė teigė, jog pedagogai pageidauja didesnio pamokos vedimo koeficiento, aiškių funkcijų priskyrimo vadinamosioms „kišenėms“, nes kol kas daug sumaišties, skirtingo interpretavimo. „Iki šiol neaišku, ir kiek savaičių dirbame, vienoje įstaigoje numatyta kontaktui su vaikais 36 savaitės, kitoje – 37. Turėtų būti griežtesnė tvarka iš Švietimo ir mokslo ministerijos pusės“, – įsitikinusi pedagogė.

Dėl įvestos etatinio apmokėjimo sistemos per visą Lietuvą ritasi pedagogų streikų banga. Tačiau Klaipėdos rajono švietimo įstaigose ugdymo procesas nenutrūko. Rajono švietimo darbuotojai palaiko kolegas kol kas tik morališkai, tačiau pamokas toliau veda įprastu tvarkaraščiu.

Vis dėlto pedagogų nuotaikos rajone taip pat nedžiugios. Anot jų, naujoje apmokėjimo sistemoje yra ir privalumų, ir spragų, palikta daug vietos interpretacijai, kiek­vienos švietimo įstaigos vadovo malonei. Apie tai kalbamės su Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininke Renata ANUŽIENE.

Skaičiai neatitinka realybės?

– Papasakokite, kas rajono pedagogus atgrasė nuo minties streikuoti?

– Lietuvoje yra 6 pedagogų profsąjungos. Dar 2017 m. buvo pasirašyta Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis. Mūsų – Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinė sąjunga – turi jos laikytis. Jei norėtume streikuoti, mums galiotų kitokios procedūros. Dabar streiką inicijavusi Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjunga minėtos sutarties nėra pasirašiusi, tad jiems mažiau apribojimų. Kita vertus, negavome ir oficialaus pasiūlymo prisijungti prie streikuojančiųjų. Tad kol kas susilaikėme, tačiau etatiniu apmokėjimu rajono pedagogai taip pat nėra patenkinti.

– Oficialiai skelbiama, kad įvedus etatinį pedagogų darbo apmokėjimą atlyginimas mokytojams Klaipėdos rajone vidutiniškai padidėjo 14 proc. Galite tai patvirtinti ar paneigti?

– Mokytojus labiausiai ir piktina skleidžiama neteisinga informacija, esą dėl etatinio apmokėjimo kilo atlyginimai. Argumentuojama „Sodros“ duomenimis. Tačiau buvo lyginamas praėjusių metų ir šių metų rugsėjis. Pernai rugsėjį mokytojams dar nebuvo mokama už neformalųjį švietimą (pradėta tik nuo spalio 1 d.). Taip pat pedagogams šį rugsėjį buvo užmokėta už dalyvavimą valstybiniuose brandos egzaminuose. Be to, mūsų rajono savivaldybėje vykdomi du ES remiami projektai, už tai daliai mokytojų prisidėjo papildomų pajamų. Dėl to ir padidėjimas užfiksuotas, bet jį lėmė ne etatinis apmokėjimas.

Suskaldė bendruomenę

– Pati jau 18 metų dirbate Gargždų „Minijos“ progimnazijoje anglų kalbos mokytoja. Galėtumėte atskleisti, kiek Jums padidėjo atlyginimas?

– Man „ant popieriaus“ padidėjo apie 70 Eur, tačiau dėl to, kad už vadovavimą klasei skyrė daugiau valandų. Kam krūvis padidėjo, kas pradėjo užsiimti papildomomis veiklomis, vadovauti atitinkamiems būreliams, tam padidėjo ir atlyginimas. Tačiau kieno krūvis išliko tas pats, tai tiek pat ir gauna. Buhalterija atliko skaičiavimus, tai paaiškėjo, kad tas padidėjimas vienu atveju yra 25 Eur, kitu – 17 Eur. Tai iš kur tas 14 proc.?

Dar prieš įvedant etatinį apmokėjimą buvo teigiama, kad jis bus ne dėl atlyginimų didinimo, bet kad mokytojams būtų sumokėta už visus darbus. O dabar eskaluojama mintis, esą kilo darbo užmokestis, tačiau už visus darbus vis tiek nesumoka. Bendruomeninei veiklai ne visada pakanka lėšų. Manau, jei nemoka, turėtum nedirbti. Tačiau pas mus gajus įsitikinimas, jog administracija, direktorius paprašė, tai reikia padaryti. Ar gerbdami, ar bijodami pedagogai paklūsta. Motyvuojama dažniausiai tuo, jog jei metų pabaigoje liks lėšų, bus sumokėta. Iki Švietimo ir mokslo ministerijos nueina informacija, jog viskas gerai, tad situacija ir nesikeičia.

– Ar tiesa, jog naujoji mokytojų apmokėjimo tvarka suskaldė pačią švietimo darbuotojų bendruomenę?

– Taip. Viskas dėl to, kad dabar labai daug vietos palikta įstaigų direktorių valiai (norams), jų gebėjimams susitarti su bendruomene ir skirstyti tas valandas pagal vadinamąsias tris „kišenes“. 1-oji yra kontaktinės valandos. 2-oji – pasiruošimas pamokoms, sąsiuvinių taisymas, profesinis tobulėjimas. 3-oji – bendruomeninė veikla. Ministerija labai norėjo už viską sumokėti, tačiau supriešino įstaigas, bendruomenę. Mat vienoje mokykloje sąsiuvinių taisymas įvertinamas vienokiais skaičiais, kitoje – kitokiais. Sprendžia direktorius, pasitardamas su bendruomene. Tačiau juk mokykla nėra uždaroji akcinė bendrovė, pedagogų darbo įkainiai turėtų būti vienodi, kitu atveju prasidės mokytojų migracija iš vienos švietimo įstaigos į kitą.

Atlygio skaičiuoklė yra sudėtinga, įstatymą ar juos lydinčius dokumentus patys direktoriai nevienodai supranta, tad atsiranda daug variacijų. Pats etatinis apmokėjimas įvestas buldozerio principu. Akivaizdu, jog pristigo laiko išgryninti labiausiai visas puses tenkinantį modelį. Iki lapkričio 26 d. turime pateikti savo pasiūlymus ministerijai. Nuo Naujųjų metų ministerija pažadėjo pokyčius. Tačiau jei pakeitimai nebus naudingi mokytojui, neatmetame streiko galimybės.

Po Naujųjų – nežinia

– Ar vis dėlto įžvelgiate teigiamų dalykų naujoje tvarkoje?

– Išlindo senos opos. Rajone atsirado mokyklų, kuriose mokytojai dirbo neturėdami darbo sutarčių. Kai kuriose švietimo įstaigose nebuvo užmokesčio sistemos.

Be to, pasikeitus finansavimui, kai nuo mokinio krepšelio buvo pereita prie klasės, išaiškėjo, kad ankstesniais metais pagalbos mokiniui specialistų apmokėjimui Savivaldybė neskirdavo pakankamai lėšų iš savo biudžeto. Dabar finansavimas skirtas, lėšos ugdymo planui įgyvendinti keliauja tiesiai į mokyklas (apie 79 proc.), o Savivaldybei tenka apie 21 proc. mokymo lėšų (ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, švietimo pagalbai mokyklose išlaikyti). Taigi visas mokyklos administracijos išlaikymas, pagalbos mokiniui specialisto apmokėjimas – Savivaldybės pareiga. Beje, apibrėžtas administracijos aparato dydis pagal mokinių skaičių. Paaiškėjo, kad pas mus rajone administracijos aparatas per didelis, tačiau iki Naujųjų metų nežadama jokių pokyčių, Savivaldybė skyrė trūkstamas lėšas. Kas bus po to – nežinome.

– Kaip įvertintumėte bendravimą su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija?

– Taip pat turime pasirašę sutartį, yra punktai, nuostatos. Nesakau, jog 100 proc. Savivaldybės administracija vykdo, tačiau gal ir patys kalti, kad nereikalaujame. Jų iniciatyvos, kad būtų dažnesnis dialogas, bendravimas, nebuvo. Savivaldybės meras ar Administracijos direktorius turėtų mane kviesti į sudaromas darbo grupes, kurios aktualios pedagogams. Tačiau kol kas buvau įtraukta tik į vieną.

Visgi džiaugiamės, kad yra apmokamos rajono pedagogų kelionės išlaidos. Kita vertus, kas gali garantuoti, kad tai ne rinkimų triukas, kad po rinkimų nebus pasakyta, jog lėšų nebėra.

KOMENTARAS

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas PETRAVIČIUS: „Etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimas mokyklose tapo didžiuliu iššūkiu visoms švietimo bendruomenėms. Nuo pakankamai centralizuotos darbo apmokėjimo sistemos buvo žengta prie labiau decentralizuotos, suteikiant didesnius įgaliojimus pačioms mokyk­loms ir jų vadovams. Šis žingsnis patikrino gebėjimo tartis ir susitarti kultūrą kiekvienoje mokykloje. Vieniems pavyko sėkmingiau, kitiems procesas užsitęsė.

  Anksčiau, pavyzdžiui, už sąsiuvinių taisymą lietuvių kalbos mokytojui, turinčiam klasėje 12–22 mokinius, už 18 kontaktinių valandų per savaitę buvo skiriamos 3 valandos, o dabar tai sprendžia pati mokykla. Už pasiruošimą pamokoms (už 18 kontaktinių valandų per savaitę), nepriklausomai nuo dėstomo dalyko, buvo skiriamos 4 savaitinės valandos, tai dabar yra galimybė diferencijuoti valandų skaičių, pavyzdžiui, istorijos, fizikos ar muzikos mokytojui. Kai klasėje mokosi 8 ar 28 mokiniai, skirtumai valandų, tenkančių pasiruošimui pamokoms, taip pat yra logiški. Ne kartą rajono švietimo darbuotojams akcentavau, kad etatų dėliojimo pradžia – įstaigai tenkanti lėšų suma. Nuo to ir reikia pradėti dalybas.

  Reikia pripažinti, kad nemaža dalis šalies mokytojų „užkibo“ ant dažnai transliuotos žinios, kad pereinant prie etatinio darbo apmokėjimo didės mokytojų atlyginimai ir bus atlyginta už visus darbus. Iki rugsėjo mokytojo metodininko, turinčio 15 metų darbo stažą, maksimalus algos koeficientas už 18 savaitinių valandų buvo 3,96, o dabar už etatą (36 valandas) – 7,92. Tai yra atlyginimo koeficientas nedidėjo! Jei mokytojas turėjo 27 savaitinių valandų krūvį, o dabar turi 0,75 etato, jo alga liko ta pati.

  Kai lūkesčiai nelabai pasiteisina, suprantama, kyla nepasitenkinimas.“

Agnė ADOMAITĖ

„Bangos“ nuotr.