„Homo Viator“ pristatys istorinius keliautojų maršrutus

„Homo Viator: kelionių erdvė ir keliautojų potyriai ankstyvosios modernybės Lietuvoje“, – taip vadinasi projektas, kurį kartu su komanda įgyvendina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Arvydas PACEVIČIUS. Iškeltas tikslas rekonstruoti maršrutus su infrastruktūra virtualiame žemėlapyje, išskirti aktualų Kuršių Nerijos kelią į Rygą, taip pat maršrutą Karaliaučius–Vilnius. Projekte dalyvauja ir vokietis profesorius Axelis Walteris, kuris kuruos Prūsijos ir Livonijos maršrutą. Su prof. A. Pacevičiumi kalbamės apie unikalų projektą ir jo reikšmę.

Sukurs svetainę, virtualų žemėlapį
– Papasakokite apie šį projektą „Bangos“ skaitytojams. Koks jo tikslas?
– Projekto tikslas – senosios visuomenės mobilumo tyrimų pagrindu susisteminti ir aktualizuoti kelionių po/į LDK XVI–XVIII a. šaltinius ir jas reprezentuojančius kelionių aprašymus, sukurti naujus produktus (svetainę, virtualų žemėlapį) ir parengti kolektyvinę monografiją. Projekte nagrinėjami archyviniai ir publikuoti šaltiniai apie keliones, tikslinami keliavimo maršrutai juos atvaizduojant virtualiame žemėlapyje ir susiejant su geografine informacine sistema, papildant istoriniais pasakojimais. Siekiant išnagrinėti ir patikslinti kelionės sampratą keliones numatyta nagrinėti jų pobūdžio, maršrutų, keliautojų sudėties ir kitais aspektais. Atskleisti keliaujančio žmogaus ir infrastruktūros elementų (kelių, karčemų, malūnų, sakralinių objektų) tarpusavio sąveiką. Tyrimas taip pat atskleis ankstyvosios modernybės kelionių reprezentacijas medijose, keliaujančio žmogaus elgseną, potyrius bei turizmo elementų raišką taikant lankytojų patirčių tyrimo prieigą ir metodologiją. Tyrime terminas „Lietuva“ apima LDK kelionių erdvę. Siekiant aktualizuoti ir pritaikyti tyrimus šiuolaikiniame turizmo sektoriuje virtualus žemėlapis kuriamas dabartinės Lietuvos valstybės teritorijos pagrindu. Ligšioliniai tyrimų duomenys apie keliones į LDK nesusisteminti, neaktualizuoti ir nepaskleisti virtualioje erdvėje.
– Kuo toks Jūsų kelionių tyrinėjimas aktualus Lietuvai?
– Šimtmečiais kelias iš Vakarų į Rytus (per Vokietiją ar Gdanską į Karaliaučių, Rygą, Taliną, per Varšuvą ir Gardiną, o nuo XVIII a. – Peterburgą) vedė per geografinį arealą, kuriame svarbi vieta teko istorinei Lietuvos teritorijai, jos pasienio infrastruktūrai. Preliminari situacijos analizė rodo, kad šiuolaikiniuose turizmo naratyvuose trūksta kelionių paveldo raiškos bei kokybiškos informacijos, grįstos naujų tyrimų rezultatais ir skirtos keliaujantiems po Lietuvą. Daroma prielaida, kad LDK buvo integruoto regiono dalis, o ne uždaras vienetas savyje – ją matė ir žinojo svetimšaliai, ji nebuvo užkampis. Tačiau labai trūksta tyrimų, kaip būtent buvo suvokiamas šis regionas.

Užkampis ar metropolija?
– Siekiate tyrimu sudominti ir visuomenę, pažadinti poreikį dar labiau pažinti savo kraštą. Ar tiesa, kad šiuo tikslu naudosite ir pasakojimo (vadinamojo „story telling“) metodą?
– Taip, šį metodą panaudosime aktualizuodami esamus ir viešindami archyvinius kelionių maršrutų aprašymus. Pavyzdžiui, projekto komanda jau sukūrė realiais istoriniais faktais sukurtų pasakojimų, kurie paįvairins virtualaus žemėlapio vizualines pateiktis. Turime istorijas apie Lietuvos brastas, plaukiojančius tiltus, plėšikavimą keliuose, diplomatų aprūpinimą kelionėse, kupranugarius keliaujančiame dvare ir netgi pasakojimą apie tai, kaip alavinių indų pameistrys iš Vokietijos nosį Lietuvoje nušalo. Intriguoja. Projekte pirmą kartą keliautojo žvilgsnis fokusuojamas ne iš LDK į Europą, bet atvirkščiai – siekiama suvokti, kaip Europa mus matė, kas keliautojus traukė atvykti, kiek artimas jų pasaulėvaizdis buvo LDK gyventojų pažiūroms. Atvykstančių užsieniečių kontingentas, socialinė sudėtis, vizitų trukmė yra vienas ašinių klausimų šiame tyrime: su kokiais kraštais buvo palaikomi intensyviausi ryšiai? Kurie kaimynai (rusai, vokiečiai, prūsai, livoniečiai, švedai) ir kodėl čia užsukdavo? Iš kur driekėsi keliautojų į LDK maršrutai (Italijos, Turkijos?). Minėti klausimai siejasi su sociologiniais žmonių mobilumo tyrimo aspektais: nusakančiais LDK padėtį ankstyvoje modernybėje – užkampis ar regiono metropolija?
– Neaplenkiate ir keliaujančio žmogaus poveikio inovacijų sklaidai aspekto?
– Tiesa. Bus siekiama išsiaiškinti pagrindinius ir intensyviausio mobilumo maršrutus. Tai svarbu komunikacijos tyrimų kontekste, siekiant suvokti naujų žinių, idėjų plitimą iš kitų šalių į Lietuvą ir LDK viduje, kelionių ir kelių infrastruktūros, keliaujančio žmogaus poveikį inovacijų sklaidai. Pavyzdžiui, kelionės yra ir buvo neišvengiamas gastronominis nuotykis, keliautojai paliko unikalių pranešimų apie maitinimosi kultūrą, naujų produktų ir patiekalų plitimą regione. Iki šiol menkai tyrinėta kelionių medijos problematika, todėl projekte bus nagrinėjami kelionių raštijos (rankraščių ir spausdinių) tipologijos, taip pat turinio sklaidos, reprezentacijų viešojoje ir privačioje erdvėje klausimai, analizuojama, kokią įtaką medijos darė kelionių naratyvams, stereotipizacijai, kokie buvo žiniasklaidos priemonių tarpusavio ryšiai ir įtaka naudojant kelionių raštiją ir formuojant šalies, regiono įvaizdį. Kaip buvo priimami pranešimai apie keliones.

Nuveikti darbai
– Ką jau pavyko nuveikti šiuo projektu?
– Projekto „Homo Viator“ metu 2021 m. buvo atlikti žvalgomieji tyrimai, sudaryta kelionių aprašymų bibliografija, surinkta medžiaga kolektyvinei monografijai „Keliaujanti Lietuva“, parašyta 12 tekstų virtualiam žemėlapiui su naratyvą palaikančios vaizdinės medžiagos intarpais. Kuriant „Homo Viator“ internetinę svetainę parengta informacinė architektūra ir navigacijos modelis bei dizaino koncepcija, tipinių interneto puslapių eskizai, pradėti bandymai su vartotojais. Projekto įgyvendinimo grupės nariai parengė ir spaudai pateikė mokslinių straipsnių. Mūsų komandos narys, vyriausiasis mokslo darbuotojas vokietis Axelis Walteris surengė tarptautinę nuotolinę konferenciją „Travel&Media“, kurioje pranešimus skaitė projekto dalyviai. Aš pats 2021 metų rugpjūčio mėnesį tyrimus atlikau Eutino valstybinės bibliotekos Kelionių tyrimų centre (Vokietijoje). Vyriausiasis mokslo darbuotojas Tomas Čelkis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje 2021 m. rugsėjį pristatė pranešimą „Istorijos kelių paveldas: palikimas, vertė ir prasmė“, rengė reklaminį straipsnį spaudai „Brastos – povandeniniai tiltai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (žurnalas „Lietuvos keliai“). Projekto veiklos buvo viešinamos radijo bangomis, laidoje „Kreipiuosi į istoriją tu“, kurią parengė projekto dalyvis Tomašas Božerockis. Ką tik iš darbų su rankraštiniais dokumentais Varšuvoje grįžo T. Čelkis, o A. Walteris darbuojasi Berlyno archyvuose, iš kurs vyks į Rygą. Esu suplanavęs dalyvauti 2022 m. birželio mėnesį tarptautinėje konferencijoje Lenkijoje (Torunėje) „Egodokumentai – savęs liudijimai – autobiografiniai tekstai. Praktika ir teorija“ su pranešimu „Kelionių į/po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę aprašymai: egodokumentalumo problema ir klasifikacijos mėginimas“. Apskritai darbų atlikta daug, bet jie šiame projekto įgyvendinimo etape dar nedaug matomi. Dabar susitelkėme į monografijos „Keliaujanti Lietuva“ teksto rašymą.

Agnė ADOMAITĖ