Į „Žvirblio puotą“ – natūralaus raugo duonos ir desertų
„Viskas prasidėjo nuo paprastos duonos iš kokybiškų ingredientų. Duona reikalauja tik laiko, miltų, vandens, druskos ir raugo“, – sako Simona ir Julius PETRAIČIAI, praėjusių metų rugsėjį Klaipėdoje atidarę natūralaus raugo kepinių cechą, kuriame kepama kelių rūšių duona, bandelės, kruasanai ir kiti gardėsiai. Jaunųjų verslininkų kepinių jau ragavo ir vilniečiai, o lietuvišką įmonės pavadinimą „Žvirblio puota“ įsiminė ne tik jie. Valstybinės kalbos inspekcijos šešioliktame Gražiausių įmonių pavadinimų konkurse „Žvirblio puota“ pelnė laureatų vardą.
Noras sveikai maitintis
S. ir J. Petraičių jaunos šeimos verslo Klaipėdoje pradžia sutapo su jų įkurtuvėmis naujuose namuose Klaipėdos rajone ir sūnaus palydėjimu į pirmą klasę. „Dviejų mėnesių beveik neatsimenu. Buvo daug įtampos, reikalų ir dėl kraustymosi, ir dėl cecho atidarymo, ir dėl mokyklos“, – dabar jau su šypsena pasakojo Simona. Prieš kelerius metus pradėjusi namuose kepti duoną, tada ji dar negalvojo, kad tai taps verslu. Jeigu ne tėvystė, kaip prisipažino šeima, galbūt abu iki šiol tebebūtų samdomi darbuotojai. Simonos noras kepti duoną atsirado iš siekio kuo sveikiau maitinti savo atžalas. Nei pirmieji bandymai, nei nesėkmės nenuvylė, ir namuose vis dažniau sklido kepamos duonos kvapas. Šeima jos iki šiol neatsivalgė – per metus svetimos ragauja, kai savosios pritrūksta, o kad taip nenutiktų, dažnai supjaustytas riekeles užsišaldo ir tai daryti pataria savo klientams.
Simona kepdama duoną išbandė ir mieles, ir natūralų raugą, kol nusprendė, kad keps tik natūralaus raugo kepinius. Apie namuose moters kepamą duoną pasklidus garsui ėmė rastis norinčiųjų jos nusipirkti. Taip pamažu susiformavo nuolatinių pirkėjų būrys. Atidarius cechą, Simona kepa ruginę duoną su salyklu, kvietinę su sėklomis, su čederiu, su čederiu ir jelapenais, sviestinę – iš viso septynių rūšių. „Neseniai ruošėme su alyvuogėmis ir rozmarinais, bet ši duona sudomino tik saujelę pirkėjų. Galbūt kada nors vėl ją kepsime“, – sakė Julius. Šeima džiaugiasi, kad pirkėjai vertina jų kepamą duoną ir jos perka ne vieną kartą per savaitę, bet kelis, todėl duona jų namuose visada šviežia.
„Žinoma, mūsų duona brangesnė, bet vyksta virsmas, kai dalis žmonių supranta, kad geriau mažiau, bet kokybiškiau, kad pilnas šaldytuvas neberodo statuso, jog geriau gyveni, o verčiau atkreipti dėmesį į tai, ką valgai“, – pirkėjų pokyčius pastebėjo Julius. Simonos kepama duona domisi ne tik pavieniai klientai, bet jos užsisako kavinė Palangoje ir dvi kavinės Vilniuje.
Laukiami ir smaližiai
„Žvirblio puotoje“ kepama ne tik duona, bet ir desertai: bandelės su cinamonu, marcipanu, kruasanai su šokoladu, nesausainiu pavadintas į sausainį panašus gardėsis, o artėjant šventėms išbandomas ne vienas receptas ir klientams pateikiamas proginis kepinys. Dabar bandomi velykinių saldumynų receptai. Desertų kepimą „Žvirblio puotos“ savininkai patikėjo Gabrielei Velavičiūtei, buvusiai savo kaimynei. Mergina domisi saldumynų receptūromis, naudoja užsienio kepyklų knygas, tačiau aklai jomis nesivadovauja, nes daugelio kepinių cukraus kiekis būna toks, kad nustelbia skonį. Pasak Juliaus, savo kepiniuose jie cukraus kiekį mažina 2–3 kartus. Degustatoriais tampa ir klientai – norėdami suprasti pirkėjų skonį, kepdami marcipaninį keksą Kalėdoms, davė jiems degustuoti.
„Kepame kaip namuose. Labai sočios mūsų bandelės su natūraliu pienu ir kiaušiniais, o ne milteliais“, – apie pirkėjų pamėgtus kepinius, dėl kurių jie nepatingi atvažiuoti ir šeštadienį ryte, sakė Simona.
Nors „Žvirblio puota“ – cechas, tačiau čia galima išgerti kavos ar arbatos su saldumynais žvelgiant pro vitrininius langus į medžius priešais. „Nesitikėjau, kad čia kažkas užeis pirkti. Įsivaizdavau, kad būsiu viena, tik turėsiu daugiau vietos nei namuose“, – šypsojosi Simona pokalbio metu formuodama bandelių tešlą. Iš pradžių šeima planavo kepinius klientams pristatyti, kaip ir tada, kai kepė namuose, tačiau… pritrūko rankų, nes kol kas dirba tik trise.
Duonos kepimas, raugo auginimas – nuolatinis procesas, kurio negalima atidėti. „Didelis žingsnis buvo, kai perėjome nuo tešlos minkymo rankomis ir įsigijome jos maišyklę. „Kai pradėjome kepti, viską dariau rankomis, o po kelių savaičių kočiojimo rankų nebepakeldavau, kad megztinį nusivilkčiau“, – prisiminė Simona, kurios neišgąsdino nei sunkus fizinis darbas, nei nežinia, kaip seksis.
Atidarant „Žvirblio puotą“ jos savininkai buvo apdovanoti ne tik gėlėmis, bet išgirdo iš klientų daug gražių dėkingumo žodžių. Simona su Juliumi įsitikinę, kad būtina kurti bendruomenę, kad labai svarbus artimesnis nei pirkėjo ir pardavėjo ryšys, o geras žodis, nuoširdus padrąsinimas – geriausia dovana kiekvienam, pasiryžusiam pradėti ką nors nauja.
„Žiūrėsim, kaip seksis, bet esu dėkinga už galimybę gyvenime kažką padaryti, peržengiant savo ribas. Man reikėjo daug drąsos ir kartais dabar netikiu, kad mes padarėme, kad nenuplaukėme pasroviui – aš negrįžau į savo darbą, kur nebuvo jokios kūrybos, įdomumo“, – prisipažino Simona, nuolat jaučianti vyro Juliaus palaikymą, nes kas geriau supranta, jei ne savas žmogus.
Restoranų valdymo patirties turintis Julius su Simona tariasi visais klausimais. Abiem svarbiausia paslaugumas ir paprastas bendravimas su žmonėmis. Jų tikslas – kepinių savitumas, unikalumas, o jei kas nori, sako, tegu kopijuoja: „Kiekvienas turime savo viziją, nesistengiame visiems patikti, įtikti. Mums svarbiausia duonos kepimas, esame gavę pasiūlymų kepti be glitimo, su ajerais, bet kol kas mes turime savo braižą, savo asortimentą.“ Nepamesti savęs jiems linkėjo ir Kretingoje veikiančios kavinės „Nuogne skane“ šeimininkai.
Konkurso laureatai
Neseniai ant vienos sienos „Žvirblio puotoje“ atsirado keli piešiniai, kuriuose pavaizduotas žvirblis. Jų autorė – Daukšaičiuose gyvenanti Simonos mama, buvusi dailės mokytoja Janina Žiužnienė. Ji – ir „Žvirblio puotos“ logotipo autorė, o lietuvišką įmonės pavadinimą Simonai ir Juliui padiktavo vaikiška dainelė „Žvirblio puota“.
Skatindama verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, originalius vardus Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Valstybinė kalbos inspekcija kasmet rengia Gražiausių įmonių pavadinimų konkursą. Šiemet jis vyko 16 kartą, o „Žvirblio puota“ tapo laureate. Simona su Juliumi pripažino, kad jiems buvo staigmena, jog Valstybinė kalbos inspekcija pastebėjo tokią mažą įmonę. „Malonu, kad konkurso laureatai buvome pakviesti į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kur vyko labai gražus renginys“, – pasakojo Simona, matomoje vietoje laikanti gautą diplomą už gražų lietuvišką įmonės pavadinimą.
„Žvirblio puotos“ įvertinimas paskatino ir rajone surengti panašų konkursą. Šiemet Klaipėdos rajono savivaldybės komisija ir visuomenė rinks gražiausių per pastaruosius dvejus metus rajone įsteigtų įmonių pavadinimus. Laureatai bus pagerbti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – gegužės 7-ąją.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės ir asmeninio
archyvo nuotr.
