Integruotai kovos su insultu, infarktu, vėžiu ir traumomis

Sveikatos apsaugos ministerija jau šiemet sveikatos apsaugos sistemoje inicijuoja klasterių – integruotų skirtingų įstaigų tinklų, kurie turėtų padėti kovoti su daugiausia gyvybių nusinešančiomis ligomis, kūrimą. Numatomi insulto, infarkto, onkologijos, išorinių mirties priežasčių klasteriai. Šios sritys pasirinktos atsižvelgiant, jog tai ligos, kurių sergamumas ir sukeliamas mirtingumas yra vienas didžiausių Europoje. Ateityje svarstoma kurti perinatologijos ir vaikų, psichinės sveikatos, priklausomybės ligų klasterius.

Specializuota pagalba – visą parą

Siekiant efektyviau gydyti ligas, sukeliančias ankstyvas mirtis ar ilgalaikį nedarbingumą, nuspręsta visas ligonines – universitetų, respublikines, regionų ir savivaldybių – suvienyti į funkcinius klasterius. Tai sudarys sąlygas kuo skubiau suteikti reikalingą pagalbą. Pasak sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio, klasteriai ypač svarbūs siekiant kuo skubiau suteikti pagalbą. Pavyzdžiui, insulto atveju ji būtina per kelias valandas. Sveikatos apsaugos ministerijos projekte dėl klasterio formuojant efektyvesnės pagalbos modelį insulto ištiktiems žmonėms teigiama, kad ūminio insulto gydymas dėl labai greito ir negrįžtamo galvos smegenų pažeidimo reikalauja ypatingo operatyvumo, kuris įmanomas tik koordinuojant ir integruojant įvairių lygių tarnybų ir specialistų veiklą į vieningą, darniai funkcionuojančią sistemą, užtikrinančią šiuolaikinius standartus atitinkantį ūminio insulto gydymą. Todėl projekte dėl efektyvesnės neurologinės pagalbos insulto ištiktiems pacientams suteikimo numatomas nuoseklus kelias nuo greitosios medicinos pagalbos insulto ištiktam žmogui, skubios diagnostikos iki gydymo insulto centre. Numatyta, kad skubias ir sudėtingas operacijas atliks šias sąlygas atitinkantys trys specializuoti insulto gydymo centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Juose specializuota pagalba bus teikiama visą parą. Į kuriamus klasterius bus įjungta ir pirminės sveikatos priežiūros grandis, rajoninės ir regionų lygio ligoninės. Insulto klasteris kuriamas naujai, tuo metu integruotai kovai su infarktu turima daugiau patirties.

Kaune – bandomasis onkologijos klasteris

Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė „Bangai“ teigė, jog sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojami klasteriai nėra naujovė. Pasak medikės, panaši sistema buvo taikoma prieš daug metų, tačiau vėliau jos buvo atsisakyta. Pašnekovė pasakojo, jog praėjusių metų pabaigoje Kaune buvo išbandytas vėžio klasterio modelis. „Kauno klinikų specialistai teikė konsultacijas Kauno krašto onkologiniams ligoniams. Tokiu būdu buvo didinamas onkologinių paslaugų prieinamumas toliau nuo miestų gyvenantiems pacientams. Ligoniai aukščiausios kvalifikacijos onkologų konsultacijų sulaukė neišvykdami iš savo rajonų. Šis bandomasis Kaune įgyvendintas projektas sveikatos apsaugos ministerijos buvo įvertintas teigiamai. Džiaugtasi, jog per porą mėnesių, kol jis buvo įgyvendintas, buvo išaiškinta dešimtys naujų onkologinių susirgimų ankstyvose stadijose“, – kalbėjo A. Grikšienė.

„Su klasterių idėja esame supažindinti, bet kaip tai vyks realybėje, dar sunku pasakyti. Turėtume pasirašyti sutartis su į mūsų ligoninę pacientus konsultuoti atvyksiančiais specialistais. Tada reikėtų apie tai informuoti gyventojus, sudaryti specialistų darbo grafikus. Visa tai užims nemažai laiko, todėl sunku prognozuoti, kada tai realiai pradės veikti“, – sakė Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja A. Grikšienė.

Apibendrinta projekto patirtis naudojama kuriant kitus klasterius. Pasak sveikatos apsaugos ministro V. Andriukaičio, pirmiausia kuriami insulto, infarkto, onkologijos ir išorinių mirties priežasčių klasteriai, nes šios sritys lemia didžiausią netekčių skaičių. Per trisdešimt metų mirtingumas nuo galvos smegenų kraujotakos ligų Lietuvoje nesumažėjo nė vienu procentu. Galvos smegenų insultas yra pavojingiausia ir sunkiausias pasekmes sukelianti širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Per metus Lietuvoje insultas ištinka 20 tūkstančių žmonių, iš jų miršta daugiau kaip 3 tūkstančiai. Šie rodikliai – dukart aukštesni nei kitose Europos Sąjungos valstybėse. Itin dažnos mirties priežastys yra ir infarktas, vėžiniai susirgimai bei įvairios traumos, politraumos.

Neaišku, kada veiks realiai

Tikimasi, jog klasteriai pagerins ankstyvą ligų diagnostiką, o gydymą leis padaryti efektyvesnį. Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja sakė, jog kol kas realių sprendimų nėra, tačiau vylėsi, jog artimiausiu metu procesas pajudės. Medikės nuomone, pati klasterių idėja nėra bloga. „Manau, jog tinkamai šią sistemą įdiegus, pacientai gautų prieinamesnes paslaugas. Nebereikėtų dėl specialisto konsultacijos važiuoti į Klaipėdą, ją suteiktų į mūsų ligoninę atvykstantis specialistas. Be to, jei dalis paslaugų gyventojams būtų suteikiama rajonuose, tai sumažėtų eilės respublikinėse ligoninėse“, – svarstė A. Grikšienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių