Iš sostinės ūkininkai grįžo neišklausyti
Nusivylę pieno supirkimo kainomis ir į protestą įsijungę, porą savaičių nemokamai daliję pieną Gargžduose bei kitur būrys rajono pieno ūkių savininkų ir juos palaikančiųjų praėjusį penktadienį su plakatais, ryžtingai nusiteikę atvyko prie Žemės ūkio ministerijos, kur susirinko tūkstantis žemdirbių. „Bet niekas mūsų neišklausė, nesiderėjo su derybininkų grupe“, – nusivylusi grįžo Vida Gedmintienė, viena iš stambesnių pieno ūkių rajone savininkė.
Ministras neužsuko
Ūkininkų derybos su Žemės ūkio ministerija dėl pieno sektoriaus krizės penktadienį nepavyko. Derybininkų grupė atvyko derėtis dėl sąžiningos ir teisingos kainos žemdirbiams už parduodamą žaliavinį pieną. Ji buvo parengusi rezoliuciją kritinei situacijai pieno sektoriuje įveikti. Buvo reikalaujama skirti 40 mln. eurų 6 mėnesių laikotarpiu padengti nuostolius. Ūkininkai nemokamai dalijo pieną ir sostinės gyventojams.
Akcijos dalyviams priekaištauta, kad šie susirinko protestuoti karo Ukrainoje metinių dieną. „Betgi derybų dieną paskyrė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, – pastebėjo Ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Vidmantas Buivydas, dalyvavęs palaikymo komandoje. – Mes prisiminėme šią liūdną sukaktį, pagerbėme didvyriškai už savo laisvę ir tėvynę kovojančius ukrainiečius.“
Tris valandas trukusioje akcijoje ūkininkai bendravo su juos palaikyti atėjusiais miestiečiais, bet ministras neužsuko. „Labai gaila, kad žemės ūkio vadovas neatėjo pas žemdirbius. Mums reikia ne pelkių, o žemės ūkio ministro, kuris spręstų mūsų problemas, – akcentavo balsėniškė V. Gedmintienė. – Bet mumis nesidomėjo, neišklausė ir neišgirdo. Ir su derybininkais niekas nesikalbėjo. Ministras tik siūlė smulkiesiems kooperuotis, kad turėtų didesnę derybinę galią.“
Ūkininkė apgailestavo, kad šalyje nebeliko kiaulių ūkių, girdėti, kad ir smulkieji pieno ūkių savininkai parduoda karves. Jos manymu, netekę pragyvenimo šaltinio šie emigruos, regionai, kaimai dar labiau ištuštės. „Ūkininkai kuria pridėtinę vertę, bet ar kaip vergai turi kažkam uždirbti pinigus, – rėžė V. Gedmintienė. – Priešpaskutinę vasario dieną „Žemaitijos pienas“ dar nežinojo, kiek mokės už pieną.“ Už kilogramą žaliavinio pieno smulkiesiems ūkininkams dabar mokama apie 15 centų, stambesniems – 27 ct. Tai nepadengia gamybos kaštų. Vienos iš stambių pieno perdirbimo įmonių vadovas pareiškė, kad pieno supirkimo kainos vėl augs, kai bus rinkos sąlygos.
Aukos didesnės nei moka perdirbėjai
Dėl kainos grandinės, kurioje yra ūkininkai, perdirbėjai ir prekybininkai, niekas nenorėjo kalbėti, jos teisingiau pasidalinti. Ūkininkai norėtų, kad kaina grandinėje pasiskirstytų santykiu 40-30-30. V. Buivydo teigimu, dabar grandinėje ūkininkams tenka tik apie 10 proc., o didžioji dalis – perdirbėjams ir prekybininkams. „O juk Prancūzijoje ūkininkai gauna 40 proc. – mūsų perdirbėjai duoda tiek, kiek nori, – piktinosi pašnekovas. – Reikia suvienodinti pieno supirkimo kainas ir smulkiesiems, ir stambesniems, o dabar yra 10 skirtingų kainų.“
Pasak V. Buivydo, ūkininkai grįžo iš akcijos nesupratę, kodėl nereikia žmonių, dirbančių žemės ūkyje, kuriančių pridėtinę vertę. „Nebematyti žemės ūkio ateities – atrodo, kad situacija šiandien beviltiška, – kalbėjo jis. – Visgi akcija atnešė gero – žmonės bendravo su pieną dalijusiais ūkininkais ir sužinojo, kiek šie gauna už pieną. O juk skleidžiama, kad ūkininkai lobsta. Gyventojų aukos didesnės nei už pieną jiems moka perdirbėjai.“
V. Buivydo teigimu, pieno ūkių atstovai numatę susitikti su Premjere, Prezidentu ir kalbėtis. „Pienas gyvybiškai svarbus, todėl turi spręsti, kaip išeiti iš krizės, kad nebūtų išskerstos melžiamos karvės, kad ateityje nereikėtų iš naujo atkurti bandas“, – įsitikinęs Ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Padėti, kad išliktų
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Aurelijos Latakienės, dalyvavusios sostinėje ūkininkų akcijoje, sudėtinga situacija pieno ūkių sektoriuje. „Gaila, kad vasario 24 d. vykusios trišalės derybos nedavė jokių rezultatų. Rajono ūkininkai ir toliau nemokamai dalija pieną – jo supirkimo kainos yra žemiau už savikainą ir tai gali priversti pieno ūkius bankrutuoti. Palaikome ūkininkus ir tikimės, kad tolesnėse derybose bus rasti sprendimai, kaip padėti ūkininkams, kad jie išliktų“, – viltingai kalbėjo A. Latakienė. Jos manymu, krizė pienininkystėje reikalauja skubių sprendimų, turi būti peržiūrėtos visos galimybės padėti ūkininkams trumpuoju laikotarpiu. „Tikimės, kad ūkininkai nepasiduos ir jų planuojami vizitai pas Prezidentą, susitikimas su Vyriausybės atstovais bus produktyvesni“, – sakė vedėja.
Rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, ne vieną dešimtmetį puoselėjęs pieno ūkį, jautriai reagavo į kritinę situaciją, susiklosčiusią pieno sektoriuje. „Mano prašymu buvo sušauktas Lietuvos savivaldybių asociacijos Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto posėdis ir aptarta padėtis“, – teigė jis. Mero nuomone, savivaldybės turėtų ieškoti būdų remti pieno ūkius ir pieno sektorių. Bet savivaldybių galimybės ribotos – galima keisti arba atleisti nuo žemės mokesčio, skatinti trumpųjų maisto grandinių diegimą, teikti paramą iš Savivaldybės kaimo plėtros, bet tai neišgelbės situacijos. Reikalingos greitos priemonės – Valstybės biudžeto parama subsidijoms arba Europos Sąjungos parama. Ilgalaikės priemonės – kurti žemės ūkio subjektų savitarpio pagalbos fondą, keisti Pieno įstatymo teisines normas.
Nebando populiarių sprendimų
Žemės ūkio ministerija vasario 24 d. išplatino pranešimą spaudai, kad pieno gamintojų, perdirbėjų, prekybos įmonių, Konkurencijos tarybos, Žemės ūkio ministerijos, Seimo ir Vyriausybės atstovų susitikime aptarta pieno sektoriaus situacija bei galimi krizės sprendimo būdai. Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė patikino, kad pieno sektoriaus situacijos klausimui Vyriausybėje skiriama daug dėmesio, akcentuojamos ilgalaikės priemonės. „Nebandome išsipirkti populiariais sprendimais, bet turime ieškoti ilgalaikių, tvarių sprendimų ir siekiame į analogišką situaciją nepatekti ateityje. Siekiame didinti ilgalaikį sektoriaus atsparumą, kad besikeičianti aplinka ir sąlygos kuo mažiau veiktų sektorių. Sprendimai turi sustiprinti silpniausią grandį“, – sakė Vyriausybės kanclerė.
Neformalios organizacijos Žemdirbių organizacinio štabo iniciatyvinės grupės vadovas Audrius Vanagas siūlė tartis dėl pagalbos priemonių trumpuoju, vėliau – ilguoju laikotarpiu.
„Pieno gamintojas neturi jokių derybinių galių su perdirbėjais, turi tik amortizuoti nuostolius, tai privalo keistis. Pieno gamintojas neturi būti nuolatinio valstybės pagalbos prašančiojo vaidmenyje, – teigė A. Vanagas. – Pirmiausia turime pradėti nuo trumpojo laikotarpio gelbėjimo sprendimų.“
Šios organizacijos atstovai siūlo iš nacionalinio biudžeto skirti ūkininkams skubią pagalbą – apie 40 mln. Eur, o vėliau imtis kitų priemonių. Jie taip pat pabrėžė ir teisingo vertės pasiskirstymo visoje grandinėje būtinybę. Ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie greitas, trumpalaikes priemones, pabrėžė, kad jos yra, tačiau reikia koncentruotis į struktūrinius, kokybinius pokyčius, nes tokia pieno sektoriaus padėtis nuolat tęstis negali.
Virginija LAPIENĖ
Nuotr. iš „Bangos“ archyvo
