Įtraukusis ugdymas: atverti mokyklų duris lengviau nei širdis

„Kai vaikas su autizmu nevežamas į mokyklą, o vaikas su Dauno sindromu išmetamas iš šokių pamokų, nes negalėjo sekti kitų, jaučiu būtinybę rašyti tai. Yra tokių berniukų ir mergaičių, kurių į gimtadienius niekas nekviečia. Yra vaikų, kurie nori būti komandoje, bet niekas jų neima, nes laimėti yra svarbiau nei suteikti šiems vaikams šansą. Specialių poreikių turintys vaikai nėra reti ar keisti, jie tiesiog nori to paties dalyko kaip ir kiti: priėmimo!“ – ši jautri žinutė, kuria pastaruoju metu dalijamasi socialiniuose tinkluose, rodo jau šiek tiek pakitusį visuomenės požiūrį į „kitokių“ vaikų situaciją.

Lietuvos švietimo sistemoje nuo ateinančių metų planuojami ryškūs pokyčiai bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Švietimo įstatyme numatyta, kad nuo 2024 m. specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikai galės lankyti artimiausią jo gyvenamojoje vietoje esančią mokyklą ir gauti reikiamą pagalbą. Nors įtraukiojo ugdymo idėja skamba gražiai, laukia labai daug iššūkių – nuo specialistų trūkumo iki mokyklos bendruomenės nenoro priimti neįgalius ar sutrikusios raidos vaikus.

Doviluose diskutavo forume
Dar praėjusios kadencijos Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriuose numatyta, kad nuo 2024 m. šalies mokyklos ir darželiai turės priimti visus vaikus, nepaisant jų negalios ar raidos sutrikimų. Tiesa, tai neprivaloma privačioms ugdymo įstaigoms, jos turi pasirinkimo teisę. Iki šiol mokyklos galėjo pasinaudoti įstatyme numatyta išimtimi – atsisakyti priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turintį vaiką į ugdymo įstaigą, ši išimtis kitąmet bus panaikinta.
Kovo pabaigoje Dovilų etninės kultūros centre vyko forumas „Mokykla visiems – misija įmanoma ar iliuzija?“Jį organizavo Dovilų pagrindinė mokykla ir Švietimo centras. Forume savo įžvalgomis ir patirtimis dalijosi Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jonas Ruškus, Dovilų pagrindinės mokyklos mokytoja Aušra Triušytė-Norkienė, autistiškas žmogus Tomas Eicher-Lorka ir žmogaus teisių aktyvistė Ajana Lolat. J. Ruškus džiaugėsi politikų sprendimu, kuris, jo nuomone, prisidės prie diskriminacijos mažinimo. „Buvo labai keista situacija, ne žmogus turėjo savo teises, bet mokykla turėjo diskriminacinę teisę nepriimti neįgalių vaikų. Įtraukusis ugdymas yra labai didelis žingsnis į priekį“, – sakė profesorius. Pasak D. Pūro, toks būsimo ugdymo modelis suskaldė žmones į dvi stovyklas: vieni pasiryžę priimti pokyčius ir palaiko naujoves, o kiti priešinasi jiems, sakydami, kad nieko nesigaus. „Tačiau šis Švietimo įstatymo pakeitimas buvo būtinas. Juk be jo dar trisdešimt metų niekas nesikeistų ugdymo įstaigose. Girdisi kalbų, kad nesame pasiruošę įtraukiajam ugdymui. Manau, kad tai netiesa, nes vyksta daug įvairių mokymų. Pedagogai ruošiasi, kaupia žinias, kurias pritaikys kasdienybėje“, – kalbėjo jis.

Dėstytojas nesugebėjo patarti
„Kaip ir sakė mūsų švietimo, mokslo ir sporto ministrė, 2024 m. neužteks atverti mokyklų duris, bet sakysiu lyriškai: reikės atverti ir visų širdis, nes tai kultūrinis, vertybinis pokytis. Ir nebus lengva, ypač tiems, kurie tokių vaikų neturėjo mokykloje“, – minėtame forume atkreipė dėmesį Dovilų pagrindinės mokyklos direktorius Arūnas Grimalis. Ši mokykla Lietuvoje pateikiama kaip įtraukiojo ugdymo pavyzdys, čia mokosi autistiškų, sutrikusio intelekto vaikų. Su mokyklos įtraukiojo ugdymo patirtimi buvo atvažiavęs susipažinti ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Kalbėdama forume pedagogė A. Triušytė-Norkienė akcentavo, kad labai svarbu ne tik pedagogų žinios, bet ir jų empatija. Ji prisiminė savo patirtį, kaip tik pradėjus dirbti vienoje klasėje buvo autistiškas berniukas. Pasitaikydavo, kad jis pamokų metu garsiai spiegdavo, šaukdavo. „Susisiekiau su universiteto dėstytoju, kuris dėstė man specialiąją pedagogiką. Pasiteiravau, kaip man elgtis, kur ieškoti mokomosios medžiagos apie autizmą. Žinote kokį gavau atsakymą? Dėstytojas pasakė: oi, žinok, aš nežinau. Apie tokius vaikus tik vadovėlyje skaičiau, tai manęs neklausk“, – skaudžią abejingumo patirtį pasakojo A. Triušytė-Norkienė. Pasak jos, pedagogams gali būti vedamos įvairios paskaitos, mokymai, bet jei mokytojas neturi vidinio noro domėtis, suprasti vaiką, jokie mokymai neatneš naudos, tai bus tik beprasmiškai išleisti pinigai. Jai antrino ir Dovilų pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Svaja Simenauskė, kuri teigė, kad pedagogas turi būti labai empatiškas, nes tėvai pasitiki mokytoju, atvesdami savo vaiką. „Galime organizuoti pasaulinio lygio mokymus pedagogams, bet jeigu mokytojo požiūris „suknistas“, jis nenorės į tokį vaiką net pažiūrėti, tai jokie mokymai nepadės“, – kalbėjo ji.
Klaipėdos rajono mokyklose, darželiuose dirba 134 mokytojų padėjėjai, 86 logopedai, specia­lieji ir socialiniai pedagogai, psichologai.

Rūpestis numestas savivaldybėms
2022 m. mokslo metų pradžioje Klaipėdos rajono ugdymo įstaigas pradėjo lankyti 1 548 vaikai, turintys negalią ar įvairių raidos sutrikimų. Daugiausia vaikų net 850 turi kalbos ir kalbėsenos sutrikimų, kuriems būtina logopedo pagalba. 2021 m. duomenimis, 70 bendrojo ugdymo mokyklų mokinių negavo specialiojo pedagogo pagalbos, 89 – logopedo, 65 – psichologo, 17 – mokytojo padėjėjo, 12 – surdopedagogo (kurčiųjų ir neprigirdinčių mokytojo – aut. past.) ir tiflopedagogo (aklųjų ir silpnaregių mokytojo – aut. past.) ir 6 – judesio korekcijos nustatytos pagalbos. „Bangos“ korespondentei pasiteiravus, kiek mokinių specialistų pagalbos negavo 2022 m., Klaipėdos rajono švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Barbšienė teigė, kad skaičiai panašūs, nes surdopedagogo ir tiflopedagogo rajono ugdymo įstaigose nėra. „Savivaldybė sudaro galimybes šias paslaugas gauti Klaipėdoje ir kompensuoja išlaidas tėvams, tokia pagalba pasinaudojo 3 rajono vaikai. Vienam iš jų buvo kompensuotos ir kelionės į Klaipėdą išlaidos. Psichologo nerado viena mūsų rajono ugdymo įstaiga, bet esant būtinybei ir jei tėvai sutinka, siūloma kreiptis į rajono psichologinę ir pedagoginę tarnybą arba kitas institucijas“, – komentavo I. Barbšienė.
Švietimo, sporto ir mokslo ministerija laikosi pozicijos, kad surasti trūkstamų pedagogų, kurie padėtų vaikams, yra pačių savivaldybių reikalas. „Pirmiausia reikia pastebėti, kad švietimo pagalba yra savarankiška savivaldybių funkcija, kurią savivaldybės turi realizuoti iš savo biudžetų. Tačiau ministerija šios kadencijos laikotarpiu nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose. 2022 m. metinis švietimo pagalbos finansavimas buvo 112 mln. Eur, 2023 m. – 136 mln. Eur“, – rašoma ministerijos atsakyme „Bangai“.

Veikia mobili komanda
Klaipėdos rajono savivaldybės įtraukiojo ugdymo plėtros plano viena iš svarbių priemonių jau įgyvendinama: šiemet suburta 4 naujų darbuotojų mobili komanda, kuri darbą pradėjo kovo mėnesio pradžioje. Mobilią pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybos komandą sudaro psichologė, logopedė, socialinė ir specialioji pedagogės. Specialistės vaiko elgesį, raidą ir įgūdžius vertina jam įprastoje aplinkoje – darželyje, mokykloje.
„Mobilios komandos narės pasakoja, kad jų darbas nesibaigia vien vaiko raidos ir įvairių įgūdžių vertinimu. Svarbiausias – komandinis visų vaiką supančių žmonių darbas, nes tik nuo jo priklauso, kaip vaikui seksis toliau. Vaiko tėvams, su juo dirbantiems mokytojams, kitiems švietimo pagalbos specialistams pateikiamos rekomendacijos, kokias specialiąsias mokymo ir techninės pagalbos priemones naudoti, parengiamas individualus pagalbos vaikui planas, o jame numatomos užduotys ir tikslai, kurių turi siekti visos vaikui padėti suinteresuotos pusės“, – rašoma kovo mėnesio pradžioje išplatintame Klaipėdos rajono savivaldybės pranešime spaudai.
„Bangos“ korespondentė praėjusį penktadienį telefonu susisiekė su Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktore Jolita Narkevič ir paprašė pakomentuoti, kiek jau buvo tokių atvejų, kai suteiktos mobiliosios komandos paslaugos, tačiau ji atsisakė teikti duomenis telefonu. Tik pirmadienį J. Narkevič atsiuntė atsakymą raštu: „27 kartus buvo pasinaudota mobiliosios komandos paslaugomis; 22 kartus mobili komanda vyko į švietimo įstaigas“.
Įtraukiojo ugdymo tema bus tęsiama kituose „Bangos“ numeriuose.

2021–2022 m. mokslo metais Lietuvoje buvo 71,4 tūkst. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Tai sudaro apie 15 proc. nuo visų vaikų ir moksleivių.

Augustė JAŠINAUSKIENĖ
Asociatyvi nuotr.