Įtraukusis ugdymas – mokykla kiekvienam

Kas tai yra įtraukusis ugdymas, trumpai ir visiems suprantamai nusako „Geros mokyklos koncepcijos“ nuostata: „Nuo mokyklos visiems į mokyklą kiekvienam“.
Specialioji ar bendrojo ugdymo – ką rinktis?
Per ketvirtį amžiaus nepriklausomos Lietuvos mokykla link šio tikslo nuėjo gana greitą kelią: 1991 m. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta, kad mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP), gali mokytis bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse, 2020 m. – bendrojo ugdymo mokyklos negali atsisakyti priimti mokinio tik dėl jo turimų SUP, o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. visos Lietuvos ugdymo įstaigos privalo priimti visus, taip pat didelius, labai didelius specia­liuosius ugdymosi poreikius turinčius mokinius ir teikti reikiamą pagalbą. Be to, pripažįstama, kad dar negreit kuri nors Lietuvos bendrojo ugdymo mokykla didelių ir labai didelių SUP poreikių vaikams galės suteikti tokias jų specifiką atitinkančias sąlygas, kokios yra teikiamos specialiosiose mokyklose, todėl jose ir toliau galės būti ugdomi vaikai, jeigu to pageidaus tėvai. Populiarėja tarpinis variantas, iš dalies mažinantis SUP vaikų atskirtį – specialiosios lavinamosios klasės bendrojo ugdymo mokyklose, kokios yra ir mūsų rajone Gargždų „Kranto“ progimnazijoje ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos specia­liojo ugdymo skyriuje.
Einama teisingu keliu
Kaip vienas bene didžiausių įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo kliuvinių lieka visuomenės – mokyklos bendruomenės išankstinės neigiamos nuostatos į „kitokį“ vaiką. Žvelgiant į tai, kas jau pasiekta, galima teigti, kad įtraukiojo ugdymo kultūra Lietuvoje stiprėja, Vyriausybė ir savivaldybės skiria vis daugiau dėmesio ir lėšų šiai sričiai. ŠMSM pateiktais duomenimis, švietimo pagalbos finansavimas valstybės lėšomis nuo 2019 m. išaugo 100 mln. eurų – nuo 61 mln. eurų iki beveik 164 mln. eurų šiemet; per pastaruosius ket­verius metus mokinių padėjėjų skaičius Lietuvoje išaugo beveik 2,5 karto, o švietimo pagalbos finansavimas iš valstybės biudžeto šiemet siekia 164 mln. eurų. Kad Lietuva, įgyvendindama įtraukųjį ugdymą, eina teisingu keliu, patvirtina ir užsienio ekspertai. Žurnalistų kalbinta neseniai mūsų šalies mokyklas lankiusi JAV Bethel universiteto profesorė dr. Katie Bonawitz teigė: „Atkreipiau dėmesį, kad Lietuvos specialistai yra tikri mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais ugdymo ekspertai. Jie taiko įrodymais grįstą praktiką, naudojamą visame Vakarų pasaulyje, ir tai daro gerai. Jie deda visas pastangas, kad padėtų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat ir jų šeimoms“ („Delfi“, 2024 12 12).
Konkretūs darbai, konferencijos, forumai
Kad ir kokie kritiški bebūtume, negalime nepastebėti vykstančių teigiamų pokyčių sprendžiant neįgaliųjų asmenų didesnę įtraukti į visuomeninį gyvenimą. Tai ir prie visuomeninės paskirties pastatų įrengiamos neįgaliesiems skirtos nuovažos, pėsčiųjų šaligatviai su jiems skirtais takais, pavėžėjimo paslaugas teikiantis spec. transportas, nuovažos prie daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir kt. Paieškojęs internete vien tik gruodžio mėnesį radau vykusius du aukščiausio lygio renginius: 4–5 d. Kaune vykusioje konferencijoje „Švietimas. Tik į priekį?!“ diskutavo švietimo srities lyderiai, politikai, mokslininkai, visuomenės veikėjai ir verslo atstovai, o antroji konferencijos diena buvo skirta tik įtraukiajam ugdymui. Gruodžio 12 dieną Prezidentūroje vyko nuotolinis viešasis forumas „Tinkamas sąlygų pritaikymas: teisių užtikrinimas prasideda nuo dialogo“, kuriame pranešimus skaitė ir užsienio šalių lektoriai. Viešąjį forumą inicijavo Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, vyko vertimas lietuvių gestų kalba.
Internetinio naujienų portalo „Delfi“ vadovas V. Benokraitis portale prieš metus pradėjo iniciatyvą „(Ne)matomi“, kurios tikslas – ne tik pamatyti žmonių su negalia problemas, bet ir siekti, kad vyktų pokyčiai. Šia tema kviečia diskutuoti švietimo specialistus, mokslininkus, pramonininkus, diskusijas publikuoja portale. V. Benokraičio teigimu, viskas prasideda nuo švietimo sistemos, nuo jaunimo, todėl įtraukusis ugdymas yra labai geras, bet pirmuosius rezultatus turbūt galėsime apžvelgti mažiausiai po tų kelerių metų.
Rajone – pagal priemonių planą
Klaipėdos rajono savivaldybė pasirengimo įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui 2023–2025 metų priemonių planą patvirtino dar 2022 m. spalio mėnesį. Tai išsamus ir visą specialiojo ugdymo veiklą apimantis planas, kuriame konkrečioms veiklos priemonėms numatytas tikslinis finansavimas. Plane numatomas specialiųjų-lavinamųjų klasių modelių veiklos tęstinumas bendrosios paskirties mokyklose (Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, Gargždų „Kranto“ progimnazija). Bus įrengti liftai 3 bendrojo ugdymo mokyklose (Gargždų „Kranto“ progimnazija, Dovilų pagrindinė mokykla, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija). Didžioji dalis priemonių jau įgyvendinta. Šių metų spalį Gargždų „Minijos“ kino teatre rajono mokytojams, mokinio padėjėjams, švietimo pagalbos specialistams, mokinių tėvams buvo rodomas dokumentinis filmas „Aš esu“, kurį rajono Švietimo centro prašymu pristatė iš Alytaus atvykusi autizmo paramos fondo „Pokyčių ambasados“ vadovė Klementina Gruzdienė. 2024 m. vasario mėn. Klaipėdos rajono etninės kultūros centre vyko forumas „Mes labai skirtingi, bet visi reikalingi“, kuriame pranešimus skaitė vaikų ir paauglių psichiat­ras Dainius Pūras, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil, autizmo paramos fondo „Pokyčių ambasados“ įkūrėja K. Gruzdienė ir kiti žinomi šalies ekspertai. Lapkričio mėn. Klaipėdos koncertų salėje kartu su bendrija „Viltis“ surengtas SUP turinčių ir kitų ugdytinių meninės veiklos festivalis „Aš galiu“, skirtas Tolerancijos dienai. Bendradarbiaujant su Panevėžio Šviesos ugdymo centru ir VDU gabių vaikų ugdymo centru „Gifted“ įsigyti intelekto vertinimo protokolai ir gebėjimų vertinimo metodika. Atlikta bandomoji atranka Dovilų pagrindinėje mokykloje, siekiant identifikuoti gabius, didelį potencialą turinčius pradinukus. Pasirengta ugdyti gabiuosius visose bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose. Didelis darbo krūvis tenka Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) identifikuojant vaikų raidos sutrikimus, teikiant rekomendacijas tėvams ir mokytojams, šiuo metu SUP turinčių vaikų yra 16 proc. nuo visų ugdytinių skaičiaus. PPT įsteigti šie švietimo pagalbos specialistų etatai: 8,25 psichologo, 2,5 logopedo, 2,75 specialiojo pedagogo ir 1,5 socialinio pedagogo. Nuo kitų mokslo metų rugsėjo rajone turėtų būti įvesti surdopedagogo ir tiflopedagogo etatai. Klaipėdos rajono švietimo centras rengia įvairius mokymus pedagogams, švietimo pagalbos specialistams ir mokinio padėjėjams dėl SUP vaikų ugdymo.
Patirties – į Bulgariją
Gruodžio pradžioje Gargždų „Kranto“ progimnazijos šešių asmenų grupė, kurią sudarė progimnazijos direktorė, pavaduotoja ugdymui, trys mokytojos ir viena mokinio padėjėja, su darbiniu vizitu keturias dienas lankėsi Bulgarijos Veliko Tarnovo miesto „Vela Blagoeva“ vidurinėje mokykloje. Vizitas vyko pagal programos ERASMUS+ kvalifikacijos tobulinimo projektą, kuris įgyvendinamas gavus „Erasmus“ akreditaciją bendrojo ugdymo srityje iki 2027-12-31. (Projektas „Finansuojamas Europos sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.“).
Programą rengusios anglų kalbos specialistės direktoriaus pavaduotoja ugdymui Sonata Mineikienė ir mokytoja Vilma Žvinklienė vizitui pasirinko tikslą susipažinti su įtraukiojo ugdymo diegimu Bulgarijoje. Vizito metu viešnios stebėjo darbą su spec. poreikių vaikais ir neformalaus ugdymo užsiėmimus. Šioje mokykloje nėra mokinio padėjėjų, su spec. poreikių vaikais, užsiėmimui išsivesdami juos iš klasės į kitą patalpą, dirba specialusis pedagogas ir psichologas. „Kranto“ pedagogės vizito metu akivaizdžiai įsitikino, ką reiškia pasakymas „Mokykla kiekvienam“. Šioje Bulgarijos mokykloje yra neregintis mokinys, specialiai dėl šio vaiko viena iš švietimo pagalbos specialisčių išmoko Brailio rašto (stebėta pamoka), mokyklos bendruomenė surinko pinigų ir nupirko spausdinimo mašinėlę Brailio raštu, mokyklos pastate šiam vaikui padarė specialius takus, kad jis be kitų pagalbos galėtų judėti. Bulgarija nėra turtinga šalis, specialiajam ugdymui nėra skirta daug priemonių, daug ką gamina patys pedagogai, tačiau, kaip pastebėjo mūsų pedagogės, jie labai nuoširdžiai atsidavę savo darbui.

Egidijus ŽIEDAS
Sonatos Mineikienės nuotr.