J. Gižo etnografinės sodybos neketinama privatizuoti

Lankantis Drevernoje ir kalbantis su bendruomenės nariais teko išgirsti abejonių dėl J. Gižo etnografinės sodybos ateities, baiminimosi, kad ji gali būti privatizuota. Netikrumo pasėjo ir senovinio kuršių laivo – reizinės statyba. Tačiau Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė paneigė dreverniškius jaudinusius gandus.

Susirūpinę bendruomenės nariai kalbėjo, jog Drevernoje sklindančios šnekos, kad praėjus 5 metams po projekto vykdymo J. Gižo etnografinė sodyba gali tapti privačia nuosavybe. Taigi už poros metų, pasak Drevernos kultūros namų renginių organizatorės Virginos Asnauskienės, čia liktų tik Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro filialas bei Gargždų krašto muziejaus filialas. „Betgi turi likti autentiška J. Gižo etnografinė sodyba“, – kalbėjo V. Asnauskienė, pridūrusi, jog čia vyksta gražūs renginiai – buvo vykdoma 15 edukacinių programų „Gintaro kelias“, kuriose dalyvavo ne tik rajono bendruomenės.

Dreverniškiai norėjo, kad gandai apie privatizavimą būtų paneigti arba patvirtinti.

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė D. Buivydienė kalbėjo: „Noriu patikinti, kad J. Gižo etnografinė sodyba neplanuojama privatizuoti. Apie jos paskirtį, veiklą ir ateitį gali plačiai papasakoti šios sodybos vadovė Gintarė Atkočiūnė. Yra parengta galimybių studija apie šį objektą, ir kiekvienas pageidaujantis galėtų ją paskaityti.“

Kaip joje akcentuojama, čia veikia Gargždų krašto muziejaus ekspozicija apie laivadirbį J. Gižą. Sodyboje taip pat įsikūręs Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro filialas.

D. Buivydienė aiškino, jog čia taip pat esančios patalpos (veranda su baldais ir kompiuteriu) bendruomenės reikmėms, kuriomis ji gali naudotis ir naudojasi: „Sodyba vykdo veiklą, kaip numatyta studijoje. Jos rekonstrukcijos projektas pasibaigs 2015 metais, tačiau veikla liks ta pati.“

Pasak D. Buivydienės, šis istorinis objektas suteikia Drevernai patrauklumo ir turėtų skatinti vietos verslininkus užsiimti turizmo paslaugų teikimu – apgyvendinimu, maitinimu, laivų nuoma, vandens pramogomis, inventoriaus nuoma bei kita. „Niekas neturi minčių privatizuoti J. Gižo etnografinę sodybą“, – patikino ji.

Drevernos bendruomenės nariai pasakojo girdėję apie įgyvendinamą projektą – neva statomas kurėnas. „Tačiau tai turėtų būti daroma J. Gižo etnografinėje sodyboje, o bendruomenė nežino, kur tai vyksta“, – kalbėjo V. Asnauskienė.

D. Buivydienė papasakojo ir apie sumanymą šioje sodyboje statyti kurėną iš projekto lėšų. „Tačiau atsiradus galimybei teikti paraišką Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupei, buvo nuspręsta statyti didesnį laivą – reizinę, kurio modelį buvo pagaminęs J. Gižas, ir kuris šiuo metu yra Monako muziejuje, o mūsų – jo kopija. Jis žymiai didesnis nei kurėnas: ilgis – 17,4 m. Todėl tokio dydžio laivo nebuvo galimybių statyti sodybos teritorijoje. Jo dugnas surinktas laivadirbio dirbtuvėse Švėkšnoje, o pavasarį bus parvežtas į Drevernos prieplauką, kurioje bus tęsiami statybos darbai“, – pasakojo direktorė.

Projekte „Žvejų krašto tradicijų išsaugojimas, laivadirbystės paveldo ir žvejybos kultūros puoselėjimas atstatant turizmo reikmėms senovinį kuršių laivą“ numatyta ne tik pastatyti senovinį kuršių laivą, bet ir išleisti reprezentacinį fotoalbumą apie jo statymą, taip pat sukurti dokumentinį filmą, surengti kalvystės plenerą J. Gižo etnografinėje sodyboje bei kita. Šio laivo – reizinės statyba bus baigta ateinančią vasarą ir juo surengta ekspedicija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių