Jaunoji tyrinėtoja: „Mokslas – tai nuolatinis pažinimas ir progresas“

Asmeninio archyvo nuotr.: mokslininkė dr. G. Gyraitė tyrinėja mariose ir jūrose aptinkamus potencialiai patogeniškus mikroorganizmus.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Greta Gyraitė jau dešimt metų tyrinėja mariose ir jūrose aptinkamus potencialiai patogeniškus mikroorganizmus. Jaunoji tyrinėtoja įsitikinusi, kad jei esi smalsus, tai mokslo kryptis dosni beribėmis galimybėmis.

Pirmieji Lietuvoje Vibrio bakterijų tyrimai

– Kuo Tave sužavėjo mokslininkės kelias? Kas labiausiai įtraukia moksliniame darbe?

– Man mokslininkės kelias reiškia nuolatinį progresą, dinamiškumu ir iššūkiais grįstą pažinimą ir augimą tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame lygmenyje. Tai visiškai išpildo mano, kaip labai smalsios būtybės, lūkesčius. Įtrauki ir labai motyvuojanti dalis dirbant mokslinį darbą man yra pats procesas. Nepaisant tyrimų krypties jis yra daugmaž vienodas: pastebėti ir įvardyti problemas, kelti klausimus, tuomet eksperimentų ar stebėjimų metu ieškoti atsakymų, rasti sprendimo būdus problemai mažinti ir svarbiausia komunikuoti apie tai.

– Tyrinėji mariose ir jūrose aptinkamus potencialiai patogeniškus mikroorganizmus. Galbūt galėtum pasidalinti įdomiausiais tyrinėjimais ir jų rezultatais?

– Man įdomiausi tyrinėjimai yra pirmieji, pradėti doktorantūros metu, kai kartu su komanda atlikome ir pirmuosius tyrimus Lietuvos pajūrio vandenyse, skirtus Vibrio bakterijų erdviniam ir sezoniniam paplitimui, gausumui ir priklausomybei nuo aplinkos sąlygų nustatyti. Jų metu įrodyta, jog potencialiai patogeniškos Vibrio bakterijos egzistuoja Lietuvos pajūrio vandenyse. Šių tyrimų rezultatai ir toliau išlaiko savo svarbą ir reikšmę.

Pradės stažuotės projektą

– Kaip pristatytum dabartinę savo mokslinę veiklą?

– Po doktorantūros studijų ir toliau vykdau mokslinę veiklą KU Jūros tyrimų institute, dviejuose tarptautiniuose projektuose. Abiejuose projektuose yra tiriamas jau anksčiau minėtų Vibrio bakterijų aspektas. Projekto ESMIC tyrimų metu pernai nustatėme, jog Vibrio bakterijos yra aptinkamos ir paplūdimių smėlyje bei dumblių sąnašose.

Kartu su dr. Marija Kataržyte ir mokslininkais iš kitų 7 Baltijos jūros šalių, vykdome europinį projektą „BaltVib“, kuriame tiriama, ar jūrinių andrų ir moliuskų buveinės ir gamta grįsti sprendimai (angl. – nature-based solutions) gali prisidėti prie Vibrio infekcijų grėsmės mažinimo Baltijos jūroje.

– Kokias galimybes mokslininkės karjeroje įžvelgi? Kokie artimiausi užmojai?

– Galimybės, tikiu, yra beribės, priklauso tik nuo to, kiek smalsumo ir neatsakytų klausimų dar likę galvoje. O man dar liko tiek vieno, tiek kito, todėl yra ir užmojų. Lapkričio mėnesį pradėsiu dvejus metus truksiantį Lietuvos mokslų tarybos (LMT) finansuojamą podoktorantūros stažuotės projektą Vilniaus universitete. Šio projekto metu tirsime Vibrio bakterijų antimikrobinį atsparumą, kuris vystosi dėl netinkamo antibiotikų vartojimo sveikatos priežiūros, žemės ūkio ir akvakultūros srityse ir jau yra aptinkamas daugelyje bakterijų genčių, tarp jų ir Vibrio. Tad laukia įdomūs ir pilni iššūkių metai, linkėkite sėkmės! (aut. pastaba – šypsosi).

Jėgas atgauti – į chorą

– Ar pavyksta suderinti darbo ir poilsio režimą? Ką veiki laisvalaikiu? Kas Tave įkvepia?

– Išlaikyti balansą tarp darbo ir poilsio teko išmokti. Deja, pačiu sunkiausiu ir daugeliui pažįstamu būdu – perdegimu. Nepatiko ir nebenoriu, todėl esu itin atidi šitam klausimui. Renkuosi sveiką save, atidžiau planuoju laiką darbams ir nepalieku nuošalėje savo mėgstamų veiklų. Jau 5 metus dainuoju chore ir neplanuoju sustoti, nes geresnio būdo atpalaiduoti mintis ir kūną ir tuo pačiu taip nuosekliai praktikuoti meilę savo kraštui ir kultūrai dar neradau. O likę laisvo laiko likučiai išsibarsto po pasivaikščiojimus pelkėse, miškuose, pakrantėse ir buvimą su artimaisiais.

– Viename interviu minėjai, kad ketinai leistis į beveik mėnesį truksiančias proto, kūno ir sielos atostogas Camino de Santiago keliu – pėsčiomis nusiteikusi įveikti beveik 800 kilometrų. Ar pavyko įgyvendinti šią idėją?

– Dar ne, tačiau gera žinia yra ta, kad ši idėja ir neturi galiojimo pabaigos. Ji bus įgyvendinta anksčiau ar vėliau, kai visos trys dedamosios (kūnas, protas ir siela) vienu metu pareikalaus tokių atostogų. O tuo tarpu poilsis ir stebuklai tenutinka kasdien.

Elzė BRĖDYKYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių