Jaunuomenė pirmenybę teikia tvariems pirkiniams

Šiais laikais daugelis stengiasi saugoti aplinką įvairiais būdais, pavyzdžiui, padangas perdirba į kasdieniame gyvenime naudingus daiktus, plastiką keičia popieriumi. O pirkdami drabužius žmonės neretai atsižvelgia į jų sudėtį, kokybę ir ilgaamžiškumą. „Bangos“ pašnekovai dalijasi savo mintimis apie rūbų organiškumą, savo patirtimi ir kylančiomis idėjomis.


Natūralių drabužių populiarėjimas
Gargždų rūbų išparduotuvės „UniStyle“ kolektyvo narė Vaida Keruckienė drauge su kitomis darbuotojomis dėstė, jog kiekvieną savaitę stengiasi nustebinti savo klientes drabužių naujienomis ir pastebi vis didesnį natūralių audinių populiarumą. „Supratimas apie gamtos tausojimą ir ekologiją skatina mus atrinkti kuo geresnės kokybės rūbus, o šiuo metu ypač populiari yra merino vilna, kašmyras, o vasarai artėjant ir linas“, ‒ informavo pašnekovė ir pridūrė, kad šiuo metu savo pirkėjams gali pasiūlyti net ėriuko ar kupranugario vilnos apdarų. V. Keruckienė pasakojo, jog neatsisako ir sintetinių drabužių, nes jų itin paprasta priežiūra, ir pabrėžė, kad madą ir ekologiją kuo puikiausiai galima suderinti. „Kalbant apie perdirbtas medžiagas, mūsų išparduotuvėje galima rasti ir rūbų, ir rankinių, ir diržų, pagamintų iš jų, tačiau pastebime, jog pirkėjas vis tiek mieliau renkasi natūralios odos gaminius“, ‒ atkreipė dėmesį „UniStyle“ kolektyvo atstovė. Nepaisant to, anot pašnekovės, pasitaiko klientų, kurie ieško drabužių būtent iš organiškų ir tvarių audinių.


Dėmesys – mados tendencijoms
Gargždų drabužių parduotuvės „Fifita“ įkūrėja Milda Šakurskienė pasakojo, kad užsakydama rūbus pirmiausia atkreipia dėmesį į jų modelius ir audinių sudėtį: „Norisi kokybiškų, natūralių audinių, tokių kaip medvilnė, viskozė, vilna, linas, žinoma, nevengiame ir sintetikos.“ Pasak jos, „Fifita“ dažniau siūlo apdarus iš natūralių medžiagų, tačiau pabrėžė, jog sintetiniai audiniai neretai būna puošnesni ir lengvesni prižiūrėti, pavyzdžiui, nesiglamžo. Paklausta, ar daug laiko skiria madų tendencijų sekimui, M. Šakurskienė atsakė, kad nemažai laiko praleidžia domėdamasi įvairiomis naujienomis ir ieškodama, ką naujo gali pasiūlyti savo klientėms. „Norisi suderinti klasikinius, laikui nepavaldžius rūbus su naujomis mados tendencijomis“, ‒ pabrėžė pašnekovė. Anot „Fifitos“ įkūrėjos, jos drabužių parduotuvėje yra gaminių ir iš perdirbtų medžiagų, o tai labai svarbu saugojant gyvūnų gyvybes: „Turime nemažai eko odos rankinių, kurių kokybė nenusileidžia natūraliai odai.“ M. Šakurskienė informavo, kad nemažai pirkėjų domisi tik natūraliais audiniais dėl jų kokybės, o pagal užsakymus ir pardavimus pirmauja lino, medvilnės, viskozės ir vilnos gaminiai.


Pratęsia apdaro istoriją
Benita Srėbaliūtė, prieš 2 metus Londone baigusi Mados tekstilės bakalauro studijas, kalbėjo, kad pasirinko šią specia­lybę dėl nuolatinio domėjimosi menu, rankdarbiais ir dėl mamos įtakos: „Nuo pat vaikystės stebėjau, kaip ji siuva paltus, koks yra drabužio siuvimo procesas.“ Pašnekovė sakė, kad labai mėgsta vintažinius drabužius, todėl pastaruoju metu lankosi dėvėtų rūbų parduotuvėse, kuriose randa visokių įdomybių. „Visada pagalvoju, juk kažkada šis drabužis priklausė kitam žmogui, o dabar labai smagu, kad galiu jį nešioti dar kartą lyg pratęsčiau apdaro istoriją“, ‒ šypsojosi mergina. B. Srėbaliūtė neslėpė, kad tenka apsilankyti ir didžiuosiuose prekybos cent­ruose, tačiau nuo ten esančių gaminių raibsta akys, sunku ką nors išsirinkti ir kyla klausimas, kam tiek daug visko reikia? „Neperku itin brangių rūbų, nes žinau, kad man svarbu kasdien atrodyti vis kitaip ir dažnai nespėju visko sunešioti, taip pat visada stengiuosi vengti sintetikos, nes jos ir taip daug mūsų gyvenime“, ‒ atkreipė dėmesį pašnekovė. Ji akcentavo, kad visada atsižvelgia į audinio sudėtį, nori kuo natūralesnio pluošto. Benita įsitikinusi, kad ne mažiau svarbu keisti plastiką į popierių: „Popierius suyra daug greičiau, nedaro didelės žalos gamtai ir lengviau yra perdirbamas.“


Skatina saugoti aplinką
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos prezidentė Darija Sermontytė „Bangai“ pasakojo, kad jai dažniausiai tenka apsipirkinėti garsių prekinių ženklų parduotuvėse, nes daug jų yra netoliese, taip pat patogu jų gaminius rasti ir internetinėse svetainėse. „Geriau brangus rūbas, tačiau ilgaamžiškas, nei pigus, bet ne toks kokybiškas, nes būtent geros kokybės apdaras tarnauja ilgiau ir nereikia dažnai atnaujinti spintos“, ‒ samprotavo gimnazistė. Darijos teigimu, ji mieliau renkasi tvarius drabužius, nes su jais jaučiasi patogiau, o šaltuoju metų sezonu ‒ šilčiau. „Būna išimčių, kai renkuosi rūbus, pagamintus iš sintetinių medžiagų, nes rinkoje jų išties didelis pasirinkimas“, ‒ pabrėžė pašnekovė. Jos nuomone, labai svarbu, kad ir plastikiniai daiktai būtų keičiami popieriniais, nors žmonėms gal tai ne visai patogu: „Popieriniai daiktai yra žymiai draugiškesni gamtai, tad, jeigu plastiko naudojimo sumažinimas pratęs gyvybės egzistavimą žemėje, manau, kad tokie pokyčiai reikalingi.“ Gimnazistė atkreipė dėmesį, kad „Vaivorykštėje“ technologijų mokytojai dažnai kalba apie rūbų tvarumą, tekstilę, jos pasirinkimus ir naudą ne tik žmogui, bet ir aplinkai. Ji taip pat informavo, kad gimnazijoje balandžio 28 dieną vyko „Mainytuvės“. Šio renginio tikslas – ne pirkti rūbus, o jais apsikeisti su kitais ir prisidėti prie gamtos tausojimo.
Pasak Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos prezidentės Austėjos Norvaišaitės, ji apsipirkinėja retai, nes pinigus taupo svarbesniems pirkiniams. Ji paprastai renkasi populiarių prekės ženklų parduotuves, tačiau įžvelgia ir dėvėtų rūbų pranašumus. „Dėvėtų rūbų parduotuvės turi privalumą, nes ten galima atrasti gerų kokybiškų gaminių už prieinamą kainą ir tokių, su kuriais gali išsiskirti iš žmonių minios“, ‒ samprotavo pašnekovė. A. Norvaišaitė sakė, kad jos gimnazijoje yra skatinama rūšiuoti, tačiau trūksta švietimo apie drabužių tvarumą.

87 proc. Europos Sąjungoje esančių tekstilės atliekų yra sudeginama arba išvežama į sąvartynus.
Sąvartynuose net 8 proc. visų atliekų sudaro būtent tekstilė.
Tik 1 proc. tekstilės yra perdirbama, o sudeginama apie 30 proc., sąvartynuose pašalinama taip pat per 30 proc.
Net 20 proc. pramoninės vandens taršos pasaulyje susidaro tekstilės dažymo ir apdorojimo procesų metu.
Skalbiant sintetinius drabužius, į aplinką išleidžiama 35 proc. pirminių mikroplastikų.


Egidija JOKUBAUSKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių