Javapjūtę stabdė lietus
Įsismarkavę lietūs Klaipėdos rajone stabdė javapjūtę. Pirmadienį dar buvo nenupjauta apie 20 proc. plotų. Laukuose nyksta nenukulti vasariniai kviečiai. Derlius nedžiugina ūkininkų – gerokai mažesnis nei ankstesniais metais. Baugina ir tai, kad perlyti laukai – kaip pasės žiemkenčius.
Augalininkystės ūkį puoselėjantis Fartunatas Vaitkus iš Tilvikų kaimo Vėžaičių seniūnijos iki lietingojo laikotarpio spėjo sudoroti javų derlių – laukuose dar noksta pupos ir vasariniai rapsai. Savo 90 hektarų plote daugiausia augino žieminių kviečių. „Turiu techniką, džiovyklą, tai suspėjau nukulti, – patenkintas kalbėjo ūkininkas. – Ir mano pažįstami kaimynai spėjo sudoroti derlių.“
Tačiau šis jo nedžiugino: žieminių kviečių byrėjo 4 tonos iš hektaro – mažiau nei ankstesniais metais, nors investicijos buvo didesnės. Anot F. Vaitkaus, pakenkė šalnos ir sausra. Nelinksma ir dėl sumažėjusių grūdų supirkimo kainų.
„Iki šiol kasmet ūkyje ką nors įsigydavome, o šiemet teks spaustis, kad tik sumokėtume palūkanas bankui, – prisipažino ūkininkas. – Gamta gali sutrukdyti ir rudens sėją – šiuo metu laukai perlyti, tyvuliuoja pelkės.“
Visgi F. Vaitkus nepraranda optimizmo – tiki, jog viskas klostysis sėkmingai.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Aurelijos Latakienės teigimu, derlių sudoroti spėjo stambesni ūkininkai – ne visiems smulkesniems pasisekė, nes neturėdami technikos yra priklausomi nuo kitų ūkių. Jie dėl liūčių stipriai vėluoja ir su javapjūte, ir su kitų tiesioginių išmokų įsipareigojimų vykdymu.
„Naujojo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įsipareigojimai kelia nemažai iššūkių visiems ūkiams. Gausus lietus neleidžia pasėti posėlio, kurį ūkininkai, siekdami atitikti GAAB 7 reikalavimui ir atsėliuodami pasėlius turėjo pasėti iki rugsėjo 5 d. ir išlaikyti dirvoje bent 6 savaites, – „Bangai“ kalbėjo A. Latakienė. – Ūkininkai, nusprendę dalyvauti kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Tarpiniai pasėliai“ ir pasirinkę tarpinius pasėlius per žiemą, ilgai nežinojo, ką rinktis, kaitaliojo laukus, skubėjo, kad suspėtų darbus atlikti laiku, nes privalėjo tarpinius augalus pasėti iki rugsėjo 1 d. Sulaukėme kreipimųsi-prašymų atsisakyti dalyvavimo šioje ekosistemoje, nes užsitęsę lietūs neleido laiku pasėti tarpinių pasėlių.“
Klaipėdos rajone, pirmadienio duomenimis, derlius sudorotas 80 proc. plote. Rapsų nupjauta 95 proc. Laukuose nyksta likę nenukulti vasariniai kviečiai, savo eilės laukuose laukia vėlyvesnės kultūros – pupos, grikiai.
Šiemet derlius prastesnis nei pernai – stichinė sausra nepagailėjo rajono ūkininkų. Į aruodus byrėjo vidutiniškai 4,5 t/ha kviečių, 2,1 t/ha rugių, 3,1 t/ha miežių, 2,6 t/ha avižų, 3,5 t/ ha kvietrugių, 2,3 t/ha žirnių, 2,4 t/ha rapsų. Pasak A. Latakienės, derlingumas labai skiriasi seniūnijose, antai vienoje rapsų prikulta vos 0,5–1 tona iš hektaro. Derlius svyruoja net šalia esančiuose laukuose.
Ūkininkai skuba vežti grūdus į elevatorius, o ten – didžiulės eilės. Nuotaikos nekelia ir vėluojantys atsiskaitymai už grūdus.
Stambesni ūkininkai pasėjo žieminius rapsus, vieni jau pasiruošę, o kiti ruošiasi populiariausios kultūros rajone – žieminių kviečių sėjai. Klaipėdos rajone ūkininkai jų augina apie 10 tūkst. hektarų.
Virginija LAPIENĖ
