Javapjūtę tolina lietus
Klaipėdos rajono žemdirbiai pasiruošę javapjūtei, tačiau nesulaukia giedros. Į javų laukus jie planuoja išvairuoti kombainus kitą savaitę. Šiemet darbymetis gali vėluoti, nes dėl vėsesnio oro lėčiau bręsta javai.
Šį savaitgalį Kretingalės KŽŪB mechanizatoriai, vairuotojai dar ilsėsis, o kitą turėtų sutikti javapjūtės darbų įkarštyje. „Pernai javapjūtę pradėjome rugpjūčio 5 dieną, – dėstė bendrovės vadovas Gerardas Liorenšaitis. – Pagal prognozę kitą savaitę turėtų pagerėti orai, ir išvažiuosime į javų laukus. Laukiame giedros – turi subręsti žieminiai kviečiai, kuriuos pirmiausia pradėsime kulti.“
Dėl lietaus protrūkių, gadinančių nuotaiką poilsiautojams, kretingališkiai nebėdoja. Jis skatina želti piktžoles, tačiau ir ganyklose vešli žolė – karvės sočios. Anot pašnekovo, dirvos dar nepermirkusios.
Visgi kretingališkiai žemdirbiai nuogąstauja, kad neužsitęstų javapjūtė. Lietus ir stiprus vėjas išguldytų javus, varpose sudygtų grūdai – nukentėtų jų kokybė.
Kretingalės KŽŪB šiais metais augina 1800 hektarus javų. Pardavę 2 senus javų kombainus, įsigijo naują „New Holland“, už kurį sumokėjo 184 tūkst. eurų. Taigi turi 4 modernius galingus kombainus, kuriais savo javus nukultų per 20 dienų. „Tačiau žmogus planuoja, o Dievas juokiasi, – šyptelėjo G. Liorenšaitis. – Paprastai javapjūtę baigiame paskutinėmis rugpjūčio dienomis.“ Šiemet irgi tikisi neatsilikti.
Bendrovės vadovas džiaugėsi, kad šiemet grūdų pardavimo sutartyse numatytos žymiai geresnės supirkimo kainos.
„Šiemet 2 806 Klaipėdos rajono ūkininkai pateikė paraiškas išmokas gauti už deklaruotas žemės ūkio naudmenas, kurių bendras plotas –
54 521 ha. Iš jų grūdinių kultūrų –
21 164 ha. Dėl žalinimo reikalavimų žymiai padidėjo ankštinių kultūrų: pupų – 332 ha, žirnių – 2 065 ha. Šiemet 50 pareiškėjų sumažėjo, tačiau deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotas padidėjo. Taigi ūkiai stambėja“, –
kalbėjo Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja G. Valauskienė.
Ūkininkui Giedriui Lapinskui iš Girininkų kaimo teks nukulti 300 ha javų. Šio darbo jis niekam nepatiki – kiekvieną sezoną pats sėda prie kombaino vairo. Pirmiausia pasuks į žieminių kvietrugių lauką, po to – žieminių kviečių, žirnių, miežių. Paskutiniąsias kuls pupas.
„Dar savaitėlę reikės palaukti. Šiemet vėsesnis oras, todėl ne taip greitai brendo javai, – kalbėjo Giedrius, patenkintas, jog pasėliai vešlūs, žadantys puikų derlių. – Pernai gerai užderėjo vasariniai, o šiemet ir žieminiai javai. Tačiau derlius priklausys ir nuo oro: kruša, lietus, vėjas gali ne tik sutrukdyti darbymečio darbus, bet ir grūdų kokybei pakenkti.“
Daupariškis Petras Montvydas nerimastingai žvelgia į savo valdas: augina 540 ha javų ir ankštinių kultūrų. Pernai šis ūkininkas liepos 28 dieną pradėjo javapjūtę, o šiemet pliaupia lietus. „Pradėjo lyti, kai lietaus nebereikia, – apniukusiu veidu kalbėjo Petras. – Šiais metais pasėliai atrodo prasčiau nei ankstesniais – trūko drėgmės. Liepos pradžioje užkaitinus nudegė žirnių viršūnėlės, kai kur miežiai ėmė gelsti – apie toną iš hektaro derliaus atėmė.“
Ūkininkui neramu, kad javapjūtė vėluos. P. Montvydas kalbėjo, jog dar niekas rajone nepradėjęs javapjūtės, tik kai kas bandė kulti žieminius rapsus. „Augalų branda pakankama, bet reikia saulės, kad išdžiovintų“, – sakė jis.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojos Genovaitės Valauskienės teigimu, javapjūtė rajone dar neprasidėjo. „Tačiau kai kur javų laukai jau išgulę“, – apgailestavo ji.
