Judrėniškiai brangina lurdą
Gegužė – švč. Mergelės Marijos garbinimo mėnuo. Tikintieji Dievo Motiną garbina ne tik bažnyčiose, bet ir lurduose, prie koplytėlių. Ši tradicija išsaugota ir Judrėnų seniūnijoje.
Ryškus vaikystės prisiminimas: gegužės vakarais, po dienos darbų, gimtojo kaimo žmonės rinkdavosi vienoje sodyboje į gegužines pamaldas. Geriausiame – svečių kambaryje buvo įrengtas altorėlis, papuoštas gėlėmis. Sakrali aplinka vertė susikaupti. Suaugusieji kalbėjo Marijos litaniją, giedojo senoviškas švč. Mergelei Marijai skirtas giesmes. Tai buvo Aukštaitijoje.
Ši tradicija tebėra gyva Žemaitijoje.
Pasak Judrėnų parapijos klebono Stanislovo Anužio, gražiausias pavasario mėnuo gegužė skirtas Dievo Motinai. „Daug koplytėlių, Dievo Motinos statulėlių pakelėse pastebėję užsieniečiai Lietuvą pavadino Marijos žeme. Taigi esame Marijos žemės vaikai, – kalbėjo klebonas. – Beveik kiekvienoje Lietuvos bažnyčioje yra švč. Mergelės Marijos altorius. Daug įrengtų lurdų su jos skulptūromis.“
Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje gegužės vakarais renkasi judrėniškiai giedoti Marijos litaniją, melstis.
Judrėniškė Birutė Ubartienė pasakojo, kad bažnyčioje melstis Marijos garbei renkasi arčiausiai gyvenantys, stipresni žmonės. Ateina ir vaikų. „Bet maldininkų mažėja“, – apgailestavo pašnekovė.
Tradiciją melstis Judrėnuose pratęsia gražioje vietoje esantis lurdas, gyventojų manymu, pastatytas 1918 m. Jis įrengtas prie kelio į Pajūralį, ties šaltinio, vadinamo Gyvuoju, versme. Jo vanduo laikomas sveiku, gydančiu. „Man močiutė pasakojo, kad vietinis gyventojas Bidva sunkiai sirgo. Eidamas iš Pajūralio Judrėnų link Užvėnų kaime susižavėjo gražia vieta su nuokalne. Už šimto metrų susikerta du keliai, kuriais važiuodavo daugybė žmonių. Jis nusprendė, jog landšaftas tinka įrengti iš akmenų lurdą. Paprašytas ūkininkas, kad leistų jo žemėje pastatyti lurdą, šventam reikalui neprieštaravo. Bidva iš akmenų sumūrijo arką ir pastatė medinę apie 70 cm aukščio Marijos skulptūrėlę. Pasak žmonių, ligonis pasveikęs“, – pasakojo Z. Siminauskas.
Pokariu kareiviai paleido seriją kulkų į šią skulptūrą. Judrėnų parapijos žmonės su tuomečiu klebonu nutarė, kad išniekintos, sušaudytos skulptūros nebeverta restauruoti ir ją palaidojo bažnyčios šventoriuje.
Apie 1990 m. Judrėnų parapijos bažnyčios komitetas rinko aukas (a. a. Stanislovas Norkus ir Aloyzas Bernotas) Užvėnų lurdui atstatyti. Vaclovas Rupšys su šiais parapijiečiais užsakė Vilniuje Marijos skulptūrą ir parvežę pastatė lurde. Judrėniškiai atnaujino akmeninę arką, ant kurios pastatė 1,80 m aukščio betoninę skulptūrą.
Seniūno teigimu, judrėniškiams brangi ši vieta. „Tai ramybės ir stiprybės oazė, – sakė jis. – Stengiamės sutvarkyti aplinką – pjauname žolę, valome dulkes nuo skulptūros. Seniūnijos pastangas tvarkyti palaiko ir bendruomenės žmonės.“
Lurde nuolat pamerkta gėlių, dega žvakutės. Netgi žiemą. O gražiausią pavasario mėnesį čia vakarais renkasi vietiniai gyventojai garbinti švč. Mergelę Mariją.
